- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2YT-1923-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20610-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. D., valstybės įmonės Turto bankas, E. G.
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.4.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. G. ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjas E. G. ir jo atstovė adv. pad. Žana Vašcova palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodė, jis ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo E. G. motina R. G.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – ½ dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Po motinos mirties pareiškėjas suremontavo motinai priklausisią namo dalį, mokėjo turto išlaikymui reikalingus mokesčius, apsigyveno palikėjos kambaryje. Pareiškėjas laidojo motiną. Po motinos mirties įpėdiniais paveldint pagal įstatymą yra pareiškėjas ir jo sesuo suinteresuotas asmuo A. D.. Nei pareiškėjas nei suinteresuotas asmuo į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nesikreipė. Pareiškėjas po motinos mirties likusį palikimą priėmė per įstatyme nustatytą laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. D. ir suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui, jiems apie teismo posėdį pranešta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka (el. bylos kopija, b. l. 14). Nurodė, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas. Pareiškėjas kartu su šeima jam ir palikėjai priklausančiame name gyveno iki motinos mirties ir liko jame gyventi palikėjai mirus. Suinteresuotas asmuo po motinos mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, taip pat nėra priėmusi palikimo faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Pateikė prašymą bylą teismo posėdyje nagrinėti jai nedalyvaujant (el. bylos kopija, b. l. 20).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad suintersuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui tuo atveju, jeigu teismas įsitinkintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. bylos kopija, b. l. 11–13).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nustatyta, kad palikėja R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ir V. G., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo E. G. ir suinteresuoto asmens A. D. tėvai (el. byla, b. l. 13, 11, 14, 16, 75, 77). Palikėja kitos santuokos iki mirties nebuvo sudariusi (el. byla, b. l. 10). Po palikėjos R. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. byla, b. l. 6, 18). Po palikėjos mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (el. byla, b. l. 7–9). Pareiškėjas mokėjo po motinos mirties likusio turto išlaikymui reikalingus mokesčius (el. byla, b. l. 19–22). Pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (el. byla, b. l. 17).
Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pareiškėjo, jo atstovės paaiškinimais, liudytojos I. G. parodymais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas E. G., būdamas palikėjos R. G. sūnus, kaip savo valdė po motinos mirties likusį nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad palikėjo vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjas per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė per šį laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo paaiškinimai, liudytojos parodymai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 177 str., 185 str.). Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas E. G. siekia įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos R. G. mirties, pradėjęs atsiradusį palikimą faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų, bei nesant jokių prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo A. D. taip pat prašo tenkinti pareiškimą.
Pareiškėjas kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės iki galo įgyvendinti paveldėjimo teisę (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.
Teismas šioje byloje turėjo 3,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra minimaliai didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę po R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.