Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: J. K., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. K. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Iš giminystę įrodančių dokumentų matyti, kad E. K. (M.) yra pareiškėjos motina. Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) E. K. susituokė su J. K. Telšių rajono liaudies teismo 1988 m. sausio 20 d. sprendimu E. K. ir J. K. santuoka buvo nutraukta. Iš ištuokos liudijimo matyti, kad įrašas apie santuokos nutraukimą padarytas (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje.

Valstybės įmonės Registrų centro išduotoje gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad E. K. nuo 1981 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. sausio 10 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Iš 1981 m. gruodžio 10 d. pranešimo matyti, kad nuo 1981 m. gruodžio 7 d. J. K. atliko bausmę Rusijoje. Žemės ūkio ministerija 1985 m. sausio 25 d. išdavė pažymėjimą, kad E. K., dirbančiai Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje gyvulių augintoja, suteiktas antros klasės gyvulininkystės meistro vardas. Iš gyventojų turto savanoriškojo draudimo liudijimo matyti, kad E. K. 1992 m. vasario 18 d. apdraudė karvę, esančią (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad E. K. įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą (nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d.) ir gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais (nuo 1992 m. rugsėjo 3 d.), esančius (duomenys neskelbtini). Iš sutarties matyti, kad šiuos pastatus E. K. įgijo 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374. E. K. už pastatus sumokėjo 7828 rublius, iš kurių 955 rublius sumokėjo grynaisiais pinigais, o 6873 rublius – valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis. Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) E. K. mirė. Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Kisieliūtės 2023 m. rugsėjo 14 d. liudijime nurodyta, kad pareiškėja yra motinos E. K. įpėdinė pagal įstatymą, priėmusi jos palikimą, 2023 m. rugsėjo 11 d. paduodama notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 40 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. To paties kodekso 21 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. SŠK kodekso 23 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat įtvirtinta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad Telšių rajono liaudies teismo 1988 m. sausio 20 d. sprendimu E. K. ir J. K. santuoka buvo nutraukta. Įrašas apie santuokos nutraukimą padarytas (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, todėl pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą E. K. ir J. K. santuoka laikoma pasibaigusia (duomenys neskelbtini). E. K. 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 nusipirko gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), už kuriuos sumokėjo 7828 rublius, iš kurių 955 rublius sumokėjo grynaisiais pinigais, o 6873 rublius – valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis. Pareiškėja nurodė, kad už šiuos pastatus E. K. sumokėjo asmeninėmis lėšomis, nes jau iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo E. K. ir J. K. gyveno atskirai, bendro ūkio nebevedė. Netikėti pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys aptarti rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo. Be to nuo E. K. ir J. K. santuokos nutraukimo praėjo daugiau kaip 29 metai, tačiau dėl turto padalijimo nė vienas iš buvusių sutuoktinių iki šiol į teismą nesikreipė, o santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad reikalavimui padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. J. K., būdamas į šią bylą įtrauktas suinteresuotu asmeniu, prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taip pat nepareiškė. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nekilnojamasis turtas, kurį sudaro: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuo pat šio turto įsigijimo dienos E. K. priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas, kurį sudaro: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuo pat šio turto įsigijimo dienos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.