Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsakovei R. M. ieškinio kopija su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas). Minėti procesiniai dokumentai grįžo į teismą neįteikti, procesinių dokumentų neįteikimo priežastis – „atsakovė nurodytu adresu nebegyvena“ (e. b. T. 1, b. l. 138-147). Teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė terminą ieškovui patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą arba informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo atsakovei R. M. būdą (e. b. T. 1, b. l. 149-150). Ieškovo prašymu, teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi procesiniai dokumentai atsakovei ir teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu (e. b. T. 1, b. l. 167-168). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas su nepilnamete dukra A. M. gyvena ieškovui priklausančioje trijų kambarių buto dalyje (duomenys neskelbtini), bute kartu gyvena ieškovo motina. Nepilnametei sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis, ji turi atskirą kambarį. Nepilnametė mokosi gimnazijoje, 11-oje klasėje, lanko zumbos užsiėmimus. A. M. nurodė, kad jos santykiai su tėčiu visada buvo artimesni nei su mama, šiuo metu jos santykiai su mama dar labiau „atšalo“, paskutinį kartą mamą matė 2018 m. vasario mėn., su ja bendrauti nenori, jaučiasi įskaudinta, mama nesirūpina jos išlaikymu. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) sargu, gauna 400 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnametės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu (ieškovu), o iš motinos (atsakovės) būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei tėvų turtinė padėtį. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymo jo dukrai dydis (200 Eur) sietinas su minimaliais 17 metų merginos poreikiais, atsakovei nepateikus įrodymų, kad gyvendama skyrium teikė dukros poreikius atitinkantį išlaikymą, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė išvyko į Airiją 2017 m. spalį (e. b. T. 1, b. l. 21). Ieškovo ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu, taip pat ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. liepos mėn. sutuoktinių tarpusavio santykiai ėmė blogėti, nes atsakovė savo elgesiu pradėjo rodyti nepagarbą ieškovui, gaunamas lėšas ėmė naudoti tik savo asmeniniams poreikiams, o 2017 m. spalio mėnesį nepasitarusi su ieškovu, vienasmeniškai priėmė sprendimą išvykti į užsienį pas savo seserį, palikdama su ieškovu nepilnametę dukrą Agotą. Ieškovo tvirtinimu, šeimoje nebuvo ekonominių sunkumų, dėl kurių vienas iš sutuoktinių būtų turėjęs vykti uždirbti lėšas į užsienį – šeima gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (paveldėta dalis), turėjo žemės sklypą, abu sutuoktiniai turėjo darbus ir gavo darbo užmokestį. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie turimą turtą, taip pat, kad būstas, kuriame gyveno šalių šeima yra tvarkingas, švarus, jame yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, sudarytos sąlygos nepilnamečiam vaikui mokytis ir ilsėtis (e. b. T. 1, b. l. 14-15, 16-19, 116). Byloje nepaneigti ieškovo teiginiai, kad šeima nebuvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, dėl kurių buvo iškilusi objektyvi būtinybė atsakovei išvykti dirbti į užsienį. Ieškovo, davusio priesaiką byloje, teigimu, išimtinai dėl atsakovės vienasmeniško sprendimo ir veiksmų (paliko šeimą) nuo 2017 m. lapkričio mėn. daugiau kaip metus sutuoktiniai gyvena skyrium, nebevedamas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimo, atsakovė visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko materialinių ir emocinių poreikių tenkinimo. Ieškovas paaiškino, kad 2018 m. sausį buvo su dukra nuvykę pas atsakovę, tikėdamasis, jog pavyks susitarti su atsakove ir išsaugoti santuoką, atsakovė pažadėjo jam ir dukrai, jog uždirbs lėšų, kad šeima galėtų išvykti atostogų į Egiptą, tačiau pažado neištesėjo – išvyko poilsiauti be šeimos, galimai su kitu vyru. Nepilnametė šalių dukra, kuriai šiuo metu yra 17 metų, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovui, tiek teismo posėdyje (išklausant vaiką ieškovo posėdžių salėje nebuvo) nurodė, kad 2018 m. sausio mėn. su tėčiu (ieškovu) buvo nuvykę į Airiją pas mamą (atsakovę), tikėdamiesi, jog mama sugrįš į šeimą, mama pažadėjo, kad ji uždirbs pinigų ir visa šeima vyks pailsėti į Egiptą, tačiau į Egiptą mama išvyko be jų, su kitu asmeniu. Taip pat šalių dukra nurodė, kad su mama po jos išvykimo daugiau nebuvo susitikusi, susirašo žinutėmis gal du kartus per mėnesį, per visą laikotarpį, kai mama su jais nebegyvena, mama yra gimtadienio proga padovanojusi jai 200 Eur ir pervedusi 60 Eur, visa kasdiene buitimi rūpinasi tėtis. Duomenų apie tai, kad atsakovė šeimą remia moraliai ir / ar materialiai, siekia išsaugoti šeimą, į bylą nepateikta. Nagrinėjamoje byloje ieškovo teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovė jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių nepateikė, ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių jos nelojalumą šeimai, įrodymų, kad ji rūpinasi šeima, ar įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais tiek aktyviais veiksmais, tiek pasyviu elgesiu (CPK 13 str.). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo ir dėl ieškovo kaltės.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kalta pripažintina atsakovė, nes ji nebuvo lojali sutuoktiniui, paliko šeimą (sutuoktinį su nepilnamečiu vaiku) ir daugiau kaip vienerius metus dukters neišlaiko, šeima nesirūpina, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą ir tai nulėmė šalių santuokos iširimą, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 str. 2, 3 d.). Tuo pačiu teismas kaip neįrodytus atmeta ieškovo teiginius, kad santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, nes iš į bylą surinktų įrodymų visumos negalima padaryti tokios išvados. Ieškovo pateikta fotonuotrauka, kurioje, kaip nurodo ieškovas yra atsakovė su gyvenimo draugu 2018 m. balandžio mėn. (e. b. T. 1, b. l. 47), atsakovės neištikimybės fakto nei paneigia, nei patvirtina, o deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad atsakovė siunčia uždirbtus pinigus ir daiktus į Egiptą, nepagrįsti jokiais įrodymais.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindamas 1000 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos nustatymo

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrą A. M., gimusią (duomenys neskelbtini) CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo jį auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovas prašė nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vieta su juo, kadangi jie su dukra yra labai artimi, jų tarpusavio ryšys stiprus, prieraišus ir saugus, bendravimas natūralus. Atsakovė nepareiškė prieštaravimų dėl šio ieškovo reikalavimui. Išvadą teikianti institucija palaikė ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, nurodydama, kad ieškovas yra sudaręs geras sąlygas vaikui augti, ugdytis ir vystytis. Nepilnametė šalių dukra teismo posėdyje išreiškė tvirtą norą gyventi su ieškovu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į tai, kad nepilnametis vaikas tiek per išvadą teikiančią instituciją, tiek apklausiamas teismo posėdyje patvirtino, kad patinka ir nori gyventi namuose su tėčiu, tėtis ja rūpinasi, atsakovė (motina) gyvena užsienyje, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog tėvas netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis dukra ar elgiasi priešingai vaiko interesams, nepilnametės A. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu (CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str.).

Ieškovas, davęs priesaiką byloje, patvirtino, kad nedaro ir nedarys jokių kliūčių nepilnamečiam vaikui bendrauti su motina (atsakove), nepilnametė dukra teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas nedraudžia jai bendrauti su motina, atsakovė byloje nereiškė reikalavimo nustatyti konkrečią jos bendravimo su vaiku tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pareikšta reikalavimo nustatyti konkrečią šalių nepilnametės dukters bendravimo su skyrium gyvenančia atsakove tvarką, nustatytina, kad atsakovė bendrauja su dukra bendru šalių susitarimu. Šalims išaiškintina, kad iškilus ginčui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, jos turi teisę kreiptis į teismą (CK 3.170 str. 3 d., 3.174 str.).

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra A. M., kuriai bylos nagrinėjimo metu yra 17 metų, nuo rugsėjo mėnesio mokysis (duomenys neskelbtini).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti nepilnametei dukrai 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio nepareiškė. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Bylos duomenimis ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) sargu, gauna 480,66 Eur darbo užmokestį (e. b. T. 1, b. l. 43-46). Ieškovas turi nekilnojamojo turto – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su dukra, ½ dalis 0,1120 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimo pagrindu. Duomenų apie atsakovės darbovietę ir gaunamą darbo užmokestį, kitas pajamas, byloje nėra, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo žiniomis atsakovė gauna apie 300 Eur per savaitę (tokią aplinkybę teismui nurodė ir šalių dukra), yra sveika. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, ar turi kitų išlaikytinių, byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra nedarbinga ar yra kitų aplinkybių, objektyviai trukdančių atsakovei gauti pakankamas pajamas. Atsakovė, būdama sveikas ir darbingas asmuo, privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2180 Eur išlaikymo skolą, susidariusią nuo 2017 m. lapkričio mėn. (kai atsakovė išvyko į užsienį) iki ieškinio padavimo dienos. Nurodoma, kad išlaikymo suma apskaičiuota taikant pusę minimalaus darbo užmokesčio, galiojusio atitinkamu laikotarpiu iki ieškinio padavimo teismui dienos. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad prašomu priteisti skolą laikotarpiu atsakovė dukrai yra padovanojusi 200 Eur gimtadienio proga ir 60 Eur, daugiau lėšų atsakovė nepilnamečiam vaikui nėra skyrusi. Šias aplinkybes posėdyje patvirtino ir šalių nepilnametė dukra. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės nepilnamečiam vaikui padovanotos lėšos tam tikromis progomis negali atstoti tėvų privalomai ir reguliariai vykdytinos išlaikymo prievolės ir šiuo dydžiu išlaikymo įsiskolinimas negali būti mažinamas. Byloje nėra duomenų ir jų nepateikė atsakovė, kad ji teikė vaikui išlaikymą, todėl nepaneigti ieškovo argumentai, kad toks išlaikymas dukrai nebuvo teikiamas nurodomu išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu (CPK 12, 178 str.).

Bylos duomenimis, nėra pagrindo spręsti, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos (šalių turtinė padėtis ir išlaidos vaiko poreikiams) iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo (atsakovė gyveno ir dirbo užsienyje, ieškovas dirbo tame pačiame darbe, turėjo nekilnojamąjį turtą), todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo teikti dukteriai ne mažesnį kaip pusės minimalaus darbo užmokesčio išlaikymą. Atsakovė nepateikė teismui duomenų (neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė paaiškinimų), kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymo pareigą ji vykdė visa apimtimi ar iš dalies. Minėta, kad, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovo teiktino išlaikymo) turi būti aiškinamos vaiko naudai. Dėl to teismas daro išvadą, jog atsakovė ginčo laikotarpiu išlaikymo vaikui neteikė, nors turėjo pareigą ir galimybę teikti vaikui ne mažesnį kaip pusės minimalaus darbo užmokesčio išlaikymą. Dėl to išlaikymo skola iš atsakovės priteistina, skolą apskaičiuojant taikant pusės minimalaus darbo užmokesčio, galiojusio konkrečiais laikotarpiais, dydžius: už 2017 m. lapkritį ir gruodį po 190 Eur (1/2 380 MMA), t. y 380 Eur, nuo 2018 sausio mėn. iki 2018 m. spalio po 200 Eur (1/2 400 MMA), t. y. 1800 Eur.

Ieškovas nurodė, kad santuokoje yra prisiimtų bendrų ir asmeninių finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir prašo nustatyti finansinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo tvarką: ieškovo įsipareigojimai Bigbank AS filialui pagal 2016-02-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 1614139/96ta išlieka solidarūs, tačiau ieškovas asmeniškai įvykdys šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus Bigbank AS filialui; įsipareigojimai pagal atsakovės ir UAB „Bitė Lietuva“ 2017-09-12 sutartį Nr. GSND/16551 72017 yra atsakovės asmeninė prievolė, tačiau ieškovas įsipareigoja šią prievolę įvykdyti už atsakovę; sutartiniai įsipareigojimai pagal atsakovės ir UAB „IDF Digital Lietuva“ 2017-08-16 paskolos sutartį Nr. 2638469 yra atsakovės asmeniniai įsipareigojimai, kuriuos atsakovė ir toliau vykdys asmeniškai; įsipareigojimai pagal atsakovės ir Bigbank AS filialo 2016-02-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 1606184/96ta yra atsakovės asmeninė prievolė, kuria atsakovė vykdys asmeniškai. Atsakovė prieštaravimų dėl prievolių pobūdžio ir jų vykdymo po santuokos nutraukimo nepareiškė (CPK 12, 178 str.). Kreditoriai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Trečiasis asmuo Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą, atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais, kad už prievolę, kylančią iš 2016-02-19 vartojimo kredito sutarties Nr. 1614139/96ta ieškovas ir atsakovė po santuokos nutraukimo atsakys solidariai, o už prievolę, kylančią iš 2016-02-19 vartojimo kredito sutarties Nr. 1606184/96ta, atsakovė atsakys asmeniškai. Kiti kreditoriai, kurie į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, atsiliepimų nepateikė, nepareiškė prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų prievolių pobūdžio ir jų vykdymo po santuokos nutraukimo. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims ir kitiems proceso dalyviams laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 str.). Taigi byloje nei tarp šalių, nei tarp šalių ir trečiųjų asmenų nekilo ginčas dėl prievolių kreditoriams kvalifikavimo.