Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjui A. Z., jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1995 m. rugsėjo 28 d. mirė tėvas J. Z. (mirties liudijimas AN Nr. 008581), o po penkerių metų mirė motina A. Z. (2000 m. rugpjūčio 19 d. ). 1995 m. mirus tėvui pareiškėjas su šeima apsigyveno kartu su motina A. Z.. Iki pat jos mirties gyveno kartu . Prižiūrėjo motiną ir jai priklausančią sodybą.

2000-08-19 mirė motina A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), kuri testamentu A. Z., gim. 1955 m. ir D. L., gim. 1961 m. paliko vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Varėnos r., (duomenys neskelbtini).

Mirus motinai liko šis palikėjos turtas: vieno aukšto gyvenamasis namas, turintis 84 kv. m. bendro naudingo ploto, tame tarpe 72.00 kv. m. gyvenamojo ploto, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Taip pat ir jai priklausę asmeniniai daiktai, keletas baldų, žemės ūkio rakandų.

Po motinos mirties į notarų biurą nesikreipė. Iš Varėnos raj. II-ojo notarų biuro pažymos Nr. 628-S matyti, kad po A. Z. mirties paveldėjimo byla nevesta.

Pareiškėjas, kaip motinos A. Z. likusio turto dalies įpėdinis pagal testamentą (LR CK 5. 1 str. 1d.) ir jai priklausiusio turto įpėdinis pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), mirus motinai kol kas negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo A. Z. priklausiusiam turtui paveldėti. Terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą pasibaigęs (LR CK 5.50 str. 3 d.), todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Po motinos mirties palikimą pradėjo valdyti kaip savo. Ir šiandien gyvena palikėjai priklausiusiame name, naudoja baldus, žemės ūkio rakandus. Kadangi sodyboje gyvena daugelį metų, moka su jos išlaikymu susijusius mokesčius (elektros eneregijos tiekimo, atliekų tvarkymo). Atlieka namo remonto darbus. Prieš šešerius metus keitė lubas, atliko einamąjį remontą, prižiūri kitus ūkio pastatus. Be to tvarko aplinką, daržus, sodą, dirba žemę, paruošia malkų žiemai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjai tėvas J. Z. mirė (duomenys neskelbtini), o motina A. Z. mirė 2000-08-19 ir tokias aplinkybes patvirtina jų mirties liudijimai (b. l. 5,6).

Pareiškėjo gimimo liudijimo duomenys (b. l. 8) patvirtina giminystės ryšį su palikėja A. Z..

Palikėjos A. Z. deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties – (duomenys neskelbtini) Varėnos r. ( b.l. 10).

Pareiškėjo A. Z. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) Varėnos r. ( b.l. 11).

1990-01-09 testamentu A. Z. gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Varėnos r., paliko A. Z. ir D. L.. Testamentas patvirtintas notarės ( b.l. 16).

Notarės pažyma apie tai, kad po A. Z. mirties paveldėjimo byla neubo užvesta ( b.l. 14).

A. Z. vardu registruota namų valda (duomenys neskelbtini) Varėnos r. ( b.l. 17).

Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po palikėjų mirties atsirado palikėjo mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą ( CK 5.1 str.1 d.). Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėja mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str.1 d ) . Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str.1 d.) .

CK 5.19 str. 1 d. numato, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Tokia įstatymo nuostata pasinaudojo palikėja A. Z., palikdama savo turto dalį palikėjams. Palikėjos sudarytas testamentas nėra ginčijamas.

CK 5.2 str. 1 d. numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Suinteresuotas asmuo D. L. neginčija pareiškėjo palikimo priėmimo, nurodydama, kad ji palikimo po motinos mirties nepriėmė. Tokiu atveju sprendžiama dėl palikimo priėmimo įpėdinio, kuris palikimą priėmė.

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko ( 1964 m. CK 587 str.).

Atsisakymas nuo palikimo, nenurodant, kieno naudai įpėdinis atsisako nuo palikimo, sukelia tas pačias pasekmes, kaip ir palikimo nepriėmimas (1964 m. CK 591 str.).

Jeigu įstatyminis ar testamentinis įpėdinis nepriėmė palikimo tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įstatyminiams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis.Jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atkritusiam įpėdiniui, atitenka kitiems testamentiniams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis ( 1964 . CK 592 str.).

Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės - mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties ( 1964 m. CK 573 str.1 d. 1 p.).

Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą ( CK 5.50-5.51 str.), t.y. priėmus palikėjos turtą. A. Z. gyveno palikėjos namuose iki motinos mirties ir po jos mirties, prižiūrėjo ir tvarkė sodybą, mokėjo privalomus mokesčius. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apie mokėjimą už sunaudotą elektros energiją, šiukšlių išvežimą ( b.l. 30-32).

Pareiškėjas priėmė palikėjos turtą visa apimtimi, koks jis buvo paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą ( CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą šešių mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo ir naudojosi kaip savo turtu.

Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo paaiškinimu, palikėjos mirties liudijimu, duomenimis apie palikėjų išlikusį nekilnojamąjį turtą, mokamus mokesčius, sudarytą testamentą ir paveldėjimo bylos neužvedimo įpėdiniams po palikėjos mirties.

Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 , 270 , 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po motinos A. Z.,a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2000 m. rugpjūčio 19 d. (mirties liudijimas AA Nr. 742990), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.