Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-20 · Civilinė byla Nr. 2A-986/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-20
Bylos Nr.
2A-986/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-04423-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Aslūnė“
Atsakovas
R. M.
Kategorijos
  • 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-986/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-04423-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 52.4; (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aslūnė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aslūnė“ ieškinį atsakovui R. M. individualiai įmonei „Mažasis atriumas“ dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Aslūnė“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. M. individualios įmonės „Mažasis atriumas“ 4 655 Lt avanso grąžinimą, 117 500 Lt nuostolių atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų už negrąžintą avansą, procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 15 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė Projektavimo darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas užsakė, o atsakovas įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją rekonstruojamiems pastatams 5F1/p, 3H1/p, 4F1/p, 1B1/p, 7I1/p, esantiems žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo gauti projektavimo sąlygų sąvadą, parengti pastatų projektą, gauti leidimą statybai. Pastatų projektą turėjo sudaryti šios dalys: genplaninė dalis, architektūrinės ir konstruktyvinės dalių techniniai-darbo projektai. Atsakovas taip pat įsipareigojo parengti priešprojektinius pasiūlymus, architektūrinės dalies projektinius pasiūlymus, dalyvauti nuolatinėje statybų komisijoje derinant architektūrinę ir inžinerinę dalis bei už papildomą atlygį vykdyti projekto vykdymo priežiūrą. Ieškovo teigimu, atsakovas sutarties neįvykdė. Į ieškovo rašytinius reikalavimus įvykdyti sutartį neatsakė, todėl 2007 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 97 ieškovas informavo atsakovą, kad šis pažeidė sutartį iš esmės, nuo 2007 m. gruodžio 9 d. sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. 2008 m. sausio 8 d. ieškovas su UAB „Stelda“ sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Stelda“ tokios pat apimties projektą įsipareigojo atlikti už 165 000 Lt, taigi ieškovas dėl pakeičiančios sutarties sudarymo patyrė 117 500 Lt nuostolių. Ieškovas nurodė, kad dar iki Projektavimo darbų atlikimo sutarties Nr. 2006/12 pasirašymo ieškovas pateikė atsakovui visus dokumentus, būtinus projektui parengti, o projektavimo užduotį sutarties sudarymo metu aiškiai apibrėžė atsakovui pateikti individualūs administraciniai aktai, sutartys ir kiti dokumentai, tačiau atsakovas savo prievolių pagal sutartį neįvykdė. Dėl sutarties neįvykdymo ieškovas teigia patyręs šiuos nuostolius – nuostolius, atsiradusius dėl neplanuotų nekilnojamojo turto mokesčių ir valstybinės žemės nuomos mokesčių mokėjimų už laikotarpį, kurį buvo vilkinamas projekto rengimas, dėl naujos sutarties sudarymo su kitu rangovu atsiradusius nuostolius, kitus nuostolius (negautos pajamos). Patirtus nuostolius ieškovas vertino bendra 117 500 Lt suma. 2011 m. balandžio 15 d. pareiškimu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimų sumą ir prašė iš atsakovo priteisti 4 655 Lt atsakovui sumokėto avanso ir 36 045 Lt nuostolių atlyginimo, iš viso 40 770 Lt. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovas teismui pateikė nuostolių dydžio detalizavimą. Nurodė, kad nuostoliai dėl pakeičiančios sutarties sudarymo yra 12 095,34 Lt, nuostoliai dėl pastatų įsigijimui gautos paskolos yra 27 494,13 Lt (palūkanos pagal kreditavimo sutartį), nuostoliai dėl verslo poreikių neatitinkančių išlaidų, jo gautą pelną mokant nuompinigius už valstybinės žemės nuomą 2007 metais.

Atsiliepimas

Atsakovas R. M. IĮ „Mažasis atriumas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsakovas teigė, kad jis įvykdė Projektavimo darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedo I dalies 1-2 punktuose išvardytus darbus, t. y. parengė priešprojektinius pasiūlymus ir architektūrinės dalies projektinius pasiūlymus. Ieškovas pateiktiems projektiniams pasiūlymams iš pradžių pritarė ir juos pasiėmė, tačiau kitą dieną pranešė, kad su jais nesutinka. Nepaisant to, kad atsakovas buvo pasirengęs pagal ieškovo pageidavimus koreguoti projektinius pasiūlymus, ieškovas nuo to laiko nustojo bendrauti su atsakovu. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad ieškovas dar iki pasirašant sutartį pateikė atsakovui visus dokumentus ir kitą informaciją, būtiną projektui parengti. Anot atsakovo, ieškovas visų būtinų duomenų projektinei dokumentacijai parengti nepateikė, o būtent – Vilniaus apskrities viršininko sutikimų, kad būtų rekonstruojamas pastatas, esantis žemės sklype, išnuomotame Š. B. ir UAB „Mikotelis“. Taip pat nebuvo gautas rašytinis gretimo žemės sklypo savininkų sutikimas dėl langų angų atidarymo sienoje, stovinčioje ant dviejų sklypų ribos. Atsakovo teigimu, ieškovas nustojęs bendradarbiauti, nepateikęs visų būtinų duomenų, be svarbių priežasčių nepatvirtinęs nė vieno projektinės dokumentacijos varianto, užkirto kelią tolimesniems pastatų projekto rengimo darbams atlikti. Nepatvirtinta projektinė dokumentacija negalėjo būti teikiama derinti Kultūros vertybių apsaugos departamentui bei Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento Paminklotvarkos skyriui. Kadangi ieškovas nuolat keitė savo nuomonę dėl projektinių pasiūlymų ir dėl to jam buvo pateikti keli projektinės dokumentacijos pasiūlymai, atsakovas negalėjo surašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto. Pasak atsakovo, ieškovo teiginys apie tai, kad jis nebuvo informuotas apie tai, ar buvo paskirtas projekto vadovas ir projekto dalių vadovai, yra nepagrįstas – atsakovo įmonės vadovė projekto vadovu paskyrė save, jokių prieštaravimų dėl to ieškovas nėra pareiškęs, o skiriant D. S. paminklotvarkinės dalies projekto vadove, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 27 punktą nebuvo būtina informuoti apie tai ieškovą ir gauti jo sutikimą. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš jo ieškovo sumokėtą 4 655 Lt avansą. Pasak atsakovo, ši pinigų suma negrąžintina, nes ji turi būti įskaičiuota į atlyginimą už atsakovo faktiškai atliktus darbus – buvo lankytasi objekte, rengiami projektiniai pasiūlymai, ieškovui teikiamos konsultacijos, vykdoma autorinė sutartis su D. S.. Atsakovas teigia, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo ir jo civilinei sutartinei atsakomybei kilti. Be to, atsakovas priduria, kad projektavimo darbų kaina pagal ieškovo sudarytą naują sutartį yra nepagrįsta, todėl reikalaujami 117 500 Lt nuostoliai yra neprotingai dideli, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams. Anot atsakovo, ieškovas savo neveikimu – ilgu delsimu ir nebendradarbiavimu su atsakovu, pats prisidėjo prie nuostolių padidėjimo. Kadangi sumokėtas avansas, pasak atsakovo, ieškovui negrąžintinas, nėra pagrindo priteisti 6 proc. metinių palūkanų už negrąžintą avansą.

Ieškovas pateikė dubliką į atsakovo pateiktą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo pateiktais argumentais. Pasak ieškovo, jis sutarties nustatyta tvarka jokios projektinės dokumentacijos ir perdavimo akto negavo, o atsakovo pateikti dokumentai, jų turinys ir jų pateikimo būdas visiškai neatitinka sutarties. Ieškovo teigimu, jis nėra susitaręs su atsakovu dėl konsultavimo kaip papildomos paslaugos teikimo, o įvairių su konkretaus projekto rengimu susijusių klausimų aptarimas negali būti laikoma savarankiška atskirai apmokama paslauga. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, vykdydamas sutartį, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, prievoles vykdė atsainiai, neatsižvelgė į objekto būklę, esamą pastato architektūrą, nesivadovavo galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, o savo sprendinius rengė vadovaudamasis neprofesionaliais (ieškovo) parengtais matavimais. Ieškovo teigimu, apie projekto darbų vadovo paskyrimą jis nebuvo informuotas. Ieškovas taip pat nežinojo apie atsakovo atliktą darbą samdant D. S., nebuvo informuotas apie jos darbo rezultatus, todėl jos atliktas darbas nesukuria ieškovui jokių prievolių. Ieškovas nurodo, kad atsakovas žinojo apie ieškovo jam pareikštas pretenzijas dėl projekto trūkumo, tačiau neįrodė, kad ėmėsi protingų priemonių patikrinti pretenzijų pagrįstumą ir pašalinti nustatytus trūkumus. Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovas apie trūkstamus dokumentus, būtinus projektavimo darbams atlikti, ieškovo neinformavo. Ieškovas visus reikiamus sutikimus turėjo ir būtų juos nedelsiant pateikęs. Ieškovo nuomone, atsakovo argumentai, kokią įtaką galėjo turėti sutarties vykdymui tam tikri sutikimai ar parašai, taip pat šalių susitarimai dėl vykdymo terminų nustatymo šioje byloje neturi teisinės reikšmės – sutartis dėl jos neįvykdymo nutraukta ir kaltoji šalis privalo atlyginti nuostolius. Ieškovo nuomone, atsakovas neįrodė savo reikalavimo įskaičiuoti gautą avansą į atlyginimą už atsakovo faktiškai atliktus darbus pagrįstumo, todėl šis jo reikalavimas turi būti atmestas. Ieškovas taip pat teigia, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ir nėra pagrindo mažinti ieškovo reikalavimų.

Atsakovas pateikė tripliką į ieškovo pateiktą dubliką, kuriame nurodė, kad su ieškovo dubliku nesutinka. Atsakovas teigia, kad perdavimo aktas yra surašomas tik tuomet, kai paruošti brėžiniai yra galutinai suderinti su užsakovu, kai užsakovas jiems pritaria ir nepareiškia jokių pastabų. Nagrinėjamu atveju perdavimo aktas nebuvo surašytas dėl paties ieškovo kaltės, šiam nustojus bendradarbiauti su atsakovu ir tiksliai bei detaliai nepaaiškinus priežasčių, dėl kurių ieškovui netiko atsakovo paruošti projektiniai pasiūlymai. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pakartojo kitus atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir prašo ieškovo ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 15 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė Projektavimo darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas užsakė, o atsakovas įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją rekonstruojamiems pastatams 5F1/p, 3H1/p, 4F1/p, 1B1/p, 7I1/p, esantiems žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo gauti projektavimo sąlygų sąvadą, parengti pastatų projektą, gauti leidimą statybai (Sutarties 2 skyrius). Pastatų projektą turėjo sudaryti šios dalys: genplaninė dalis, architektūrinės ir konstruktyvinės dalių techniniai-darbo projektai (Sutarties 2.2 p.). Šalys susitarė, kad už parengtą ir užsakovui pateiktą pastato projektą užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui 40 254,24 Lt plius PVM – 7 245,76 Lt, iš viso 47 500 Lt (Sutarties 3.1 p.). Ieškovas atsakovui sumokėjo 4 655 Lt avansą. 2007 m. lapkričio 21 d. raštu ieškovas pranešė atsakovui, kad po 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos nutrauks 2006 m. lapkričio 15 d. projektavimo darbų atlikimo sutartį Nr. 2006/12. 2007 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 20 ieškovas informavo atsakovą, kad atsisako ketinimų nutraukti sutartį ir prašo nedelsiant imtis priemonių pašalinti sutarties vykdymo trūkumus ir nustatė 30 dienų terminą parengti Sutarties priedo Nr. 1 I dalies 1-6 punktuose numatytus darbus. Ieškovas taip pat informavo atsakovą, kad neįvykdžius prievolės atlikti darbą, bus priverstas atlikti darbus atsakovo sąskaita bei kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti arba avansu sumokėti šiam darbui atlikti reikalingas sumas arba atlyginti nuostolius. 2007 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 36 ieškovas priminė atsakovui dėl sutarties vykdymo ir kartu išsiuntė ieškovo parengtą 2006 m. lapkričio 15 d. Projektavimo darbų atlikimo sutarties Nr. 2006/12 priedą Nr. 2, kuriuo pasiūlė atsakovui susitarti dėl sutarties vykdymo terminų, nustatant, kad darbai pagal sutartį atliekami iki 2007 m. rugsėjo 15 d. 2007 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 97 ieškovas informavo atsakovą, kad šis nereagavo į jo siųstus pranešimus, todėl po 15 dienų sutartis bus laikoma nutraukta.

Nors ieškovas įrodinėja, kad atsakovas nuo pat pradžių nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl privalo grąžinti jam sumokėtą avansą, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas atliko dalį sutartimi sulygtų darbų, todėl jam nekyla pareiga grąžinti ieškovui sutarties pagrindu sumokėtą avansą. 2007 m. gruodžio 10 d. atsakovas ieškovui išsiuntė raštą dėl sutarties vykdymo, kuriame nurodė, kad iš karto po sutarties pasirašymo, dar iki ieškovui sumokant avansą pagal sutartį, atsakovas pradėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. rengti projektinės dokumentacijos architektūrinę dalį, derinti ją su užsakovu ir t. t. Paskutiniai projektinės dokumentacijos variantai buvo perduoti ieškovui 2007 m. vasario-kovo mėnesiais. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytojais apklausti T. R., P. T., D. S. ir R. M., nurodę, kad atsakovo atstovai ne kartą vyko į objektą, darė fotofiksacijas, bendravo asmeniškai su užsakovu, projektavo, ne kartą derino projektinius pasiūlymus su užsakovu, konsultavo ieškovą tiek vietoje, tiek atsakovo įmonės patalpose, ruošė pasiūlymų projektus, atsižvelgdami į užsakovo pastabas taisė jau paruoštus projektus ir pan. Kad atsakovas atliko dalį sutartyje numatytų darbų patvirtina ir byloje esantys atsakovo paruošti pastatų brėžiniai, statinių planų ir statinių išdėstymo planai, fotofiksacija iki nevertingų statinių nugriovimo, fotofiksacija su nugriautais nevertingais statiniais, fotofiksacija su T. R. atliktais korpuso 5F1/p apmatavimais, korpuso 5F1/p išorės apmatavimų abrisas. Teismas nusprendė, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nevykdė sutartinių prievolių, todėl yra pagrindas jam grąžinti sumokėtą avansą. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis paties ieškovo atsakovui rašytais raštais. Atsižvelgęs į faktiškai tarp šalių susiklosčiusius santykius ir byloje esančių įrodymų visetą, teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo principais nusprendė, jog iš darbų atlikimo sutarties, sudarytos tarp šalių, naudos gavo ne tik atsakovas, kuriam ieškovas sumokėjo avansinį mokėjimą pagal sutartį, bet ir ieškovas, kuris gavo priešprojektinius pasiūlymus ir architektūrinės dalies projektinius pasiūlymus, vėliau panaudojęs juos perkant paslaugas iš trečiųjų asmenų, todėl ieškovo reikalavimą grąžinti atsakovui sumokėtą avansą atmetė.

Kadangi byloje nebuvo reiškiami priešiniai reikalavimai dėl sumokėjimo už faktiškai atsakovo atliktus darbus, teismas plačiau nepasisakė dėl atliktų ir ieškovui perduotų darbų apimties, ir vertino šią aplinkybę, kaip pagrindžiančią atsakovo teisę negrąžinti jam sumokėto avansinio mokėjimo pagal sutartį.

Nurodė, kad tiek CK nuostatos, tiek tarp šalių sudaryta sutartis leido šalims vienašališkai nutraukti pasirašytą sutartį, tačiau tam, kad sutarties nutraukimas būtų pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, turi egzistuoti sutarties šalies kalti veiksmai, o būtent, šalis turi būti iš esmės pažeidusi sutartį. Taigi, nagrinėjamu atveju tam, kad atsakovui kiltų civilinė atsakomybė, t. y. ieškovui atsirastų pagrindas reikalauti iš atsakovo nuostolių, kilusių dėl netinkamo sutarties vykdymo, atlyginimo, būtina nustatyti atsakovo kaltus veiksmus, t. y. netinkamo sutarties vykdymo faktą, ar kitą esminį sutarties pažeidimą (Sutarties 10.4 p.). Pagal sutarties 10.4.12 punktą, užsakovas laiko, kad esminis sutarties pažeidimas yra vykdytojo nesilaikymas terminų, nepagrįstas delsimas atlikti darbus, delsimas arba atsisakymas ištaisyti nurodytus sutarties vykdymo trūkumus. Tuo tarpu vykdytojas laiko, kad esminis sutarties pažeidimas yra piniginių prievolių neįvykdymas nustatytais terminais (Sutarties 10.4.2 p.). Be to, Projektinių darbų atlikimo sutartyje šalys taip pat susitarė bendradarbiauti visais kylančiais klausimais (Sutarties 4.3 - 4.7p., 5.15.4 p. ir kt.), tačiau kaip paaiškino atsakovas ir liudytojais apklausti T. R., P. T., D. S. ir R. M. ieškovas ir pats vengė bendradarbiauti, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės. Tai, kad ir pats ieškovas yra kaltas dėl sutarties nutraukimo, patvirtina pavyzdžiui, sutarties priedas Nr. 1, kurio III skirsnio 1 punkte šalys susitarė, jog užsakovas per 15 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos atlieka avansinį mokėjimą su PVM lygų 12 000 Lt. Tačiau, kaip nurodė šalys, ieškovas atsakovui pervedė tik 4 655 Lt, kas leido teismui daryti išvadą, jog remiantis sutarties 10.4.2 punktu, pats ieškovas padarė esminį sutarties pažeidimą. Be to, kaip paaiškino ieškovo atstovė R. M.-Petraitienė, ieškovas atsakovo pateiktiems projektiniams pasiūlymams iš pradžių pritarė ir juos pasiėmė, tačiau kitą dieną pranešė su jais nesutinkąs. Nepaisant to, kad atsakovas buvo pasirengęs pagal ieškovo pageidavimus koreguoti projektinius pasiūlymus, ieškovas nuo to laiko nustojo bendrauti su atsakovu (t. 1, b. l.1. 207-208). Įvertinęs faktinę tarp šalių susiklosčiusią situaciją, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad tik atsakovas netinkamai vykdė sutartį, dėl ko ieškovas buvo priverstas nutraukti sutartį ir sudaryti minėtą sutartį pakeičiančią sutartį. Teismas padarė išvadą, jog nenustatyta atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai, todėl ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo taip pat atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas UAB „Aslūnė“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi, nors priešieškinis nebuvo pareikštas, teismas nagrinėjo atsakovo reikalavimą dėl avanso negrąžinimo. Kadangi atsakovas nereiškė jokio reikalavimo ieškovui atlyginti už darbą pagal sutartį ir priešieškinio byloje nepateikė, tai teismo pasisakymai byloje dėl to, kokiais pagrindais atsakovas gali reikalauti pasilikti savo nuosavybėn gautą avansą yra nesusiję su byla. Tokiais nenusijusiais su byla laikyti teismo pasisakymai apie tai, kad atsakovui nekyla pareiga grąžinti ieškovui sutarties pagrindu sumokėtą avansą, nes atsakovas pradėjo rengti projektą ir derinti jį su užsakovu, kad atsakovas lankėsi objekte, atliko fotofiksaciją, konsultavo užsakovą ir jam projekto variantus, o šis juos panaudojo perkant paslaugas iš trečiųjų asmenų.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, kad jis pagal sutartį nepriėmė atsakovo brėžinių dėl esminių trūkumų – ant brėžinių nebuvo nurodytas objekto pavadinimas, projektavimo stadija, nerodytas projekto rengėjas, nėra atsakingų asmenų pavardžių ir parašų, pastatai suprojektuoti iš dalies už sklypo ribų, pastatų fasadai nesutapo su patalpų išplanavimu, brėžiniai be išmatavimų, be eksplikacijų ir kt. Ieškovas nesutiko šiuos brėžinius pripažinti priešprojektiniais pasiūlymais ir (ar) architektūrinės dalies projektiniais pasiūlymais; ekspertizės išvados dėl to atsakovas taip pat nepateikė. Byloje nebuvo duomenų, kad ieškovas gautus pasiūlymus panaudojo. Be to, atsakovas brėžinių panaudojimo aplinkybe nesigynė ir jos neįrodinėjo. Teismas nenustatė ir naudos dydžio, kurią gavo ieškovas neva pasinaudojęs atsakovo brėžiniais.

3. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo peržengė ieškinio ribas, nors atsakovas sutarties nutraukimo neginčijo, taip pat neprašė pripažinti sutarties nutraukimą nepagrįstu.

4. Teismo išvada, kad sutartis buvo nutraukta dėl paties apelianto kaltės jam nesumokėjus reikiamos 12 000 Lt avanso sumos iš viso neturi jokio pagrindo – toks įsipareigojimas yra nustatytas ne su atsakovu, o su UAB „Stelda”, su kuria apeliantas sudarė nutrauktą sutartį pakeitusią sutartį ir šį įsipareigojimą, beje, tinkamai įvykdė. Teismas byloje nesivadovavo specialia CK 6.258 str. 5 d. norma, kurioje nustatyta, kad šalis turi teisę sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį ir reikalauti žalos atlyginimo, jei sutartis nutraukta dėl to, kad kita šalis ją pažeidė – taigi, žalos atlyginimui pakanka neteisėtų veiksmų, kuriuos nustačius, kaltė preziumuojama.

5. 2006 m. lapkričio 15 d. projektavimo darbų atlikimo sutartis Nr. 2006/12, nustatė prievolę atsakovui pasiekti tam tikrą rezultatą. Jeigu tam tiktas rezultatas nepasiekiamas, pripažįstama, kad skolininkas pažeidė prievolę ir jam gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog įrodinėjimo pareiga, kad rezultatas pagal sutartį pasiektas tenka atsakovui, kuris tokių įrodymų nepateikė, apeliantas buvus darbo rezultatą taip pat nepripažino.

6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui nebuvo pagrindo sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, nes atsakovas neva tinkamai vykdė pareigas pagal jau nutrauktą sutartį, prieštarauja protingumui, nes riboja asmens teisę toliau siekti savo tikslų ir suprojektuoti pageidaujamą pastatą pasitelkus naujus rangovus, kai teisinis ryšys (prievolė) su ankstesniu rangovu pasibaigė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. M. IĮ „Mažasis atriumas“ prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kadangi dalis darbų buvo atlikti ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad gautus projektus jis perdavė kitiems projektuotojams, pirmosios instancijos teismas, atsakovo nuomone, pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuostolių, kylančių iš Projektavimo darbų atlikimo sutarties Nr. 2006/12 nutraukimo. Ieškovas (užsakovas pagal minėtą sutartį), patikslinęs savo reikalavimus (t. I, b. l. 110), prašė grąžinti jam sumokėtą 4 655 Lt avansą, 36 045 Lt nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir procesines palūkanas. Ieškovo prašomus priteisti nuostolius sudaro 12 095,34 Lt suma, kurią jis brangiau sumokėjo sudaręs nutrauktą sutartį pakeičiančią kitą projektavimo darbų atlikimo sutartį, 27 494,13 Lt jo bankui sumokėtos palūkanos ir 4 658,32 Lt sumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis, iš viso 44 247,79 Lt, tačiau ieškovas reikalauja 36 045 Lt nuostolių ir 4 655 Lt avanso priteisimo.

Dėl 4 655 Lt avanso, sumokėto pagal Projektavimo darbų atlikimo sutartį, grąžinimo

Ieškovas (užsakovas) ir atsakovas (rangovas) 2006 m. lapkričio 15 d. sudarė Projektavimo darbų atlikimo sutartį Nr. 2006/12. Šia sutartimi ieškovas užsakė, o atsakovas įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją rekonstruojamiems pastatams, parengti pastatų projektą, gauti projektavimo sąlygų sąvadą, leidimą statybai. Darbai turėjo būti atliekami atskirais, sutarties Priede Nr. 1 numatytais etapais, kurių kiekvienas turėjo būti užbaigtas darbų priėmimo–perdavimo aktu. Šalys taip pat susitarė, kad projektinė dokumentacija yra rengiama tik užsakovui patvirtinus projektinius pasiūlymus. Taip pat šalių pasirašytame sutarties priede Nr. 1 buvo numatyta, kad užsakovas sumoka 4 655 Lt avansą, kuris ir buvo sumokėtas.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, tarp sutarties šalių nesutarimų kilo jau pirmoje projektavimo stadijoje, t. y. priešprojektinių pasiūlymų teikimo stadijoje. Nors sutartis įpareigojo abi šalis bendradarbiauti, bendras sutarimas nebuvo pasiektas, ieškovui netiko atsakovo teikiami pasiūlymai, jis 2007 m. balandžio 5 d. atsiuntė atsakovui pranešimą apie sutarties nutraukimą, vėliau 2007 m. balandžio 16 d. jo atsisakė ir pareikalavo vykdyti sutartį, 2007 m. gegužės 15 d. pareikalavo sudaryti papildomą sutarties priedą, kuriame būtų nustatyti darbų atlikimo terminai, o 2007 m. lapkričio 21 d. pranešė apie sutarties nutraukimą dėl to, kad atsakovas pažeidė ją iš esmės. Atsakovas 2007 m. gruodžio 10 d. pateikė ieškovui atsakymą, kuriame išdėstė faktines bendradarbiavimo aplinkybes, atsisakė grąžinti avansą ir nurodė, kad yra galimas tolesnis šalių bendradarbiavimas. Nors atsakovas nesutiko su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, jis, bylą nagrinėjant teisme, Projektavimo darbų atlikimo sutarties nutraukimo fakto neginčijo, o ieškovas, reikalaudamas jam grąžinti avansą iš esmės reikalauja ne nuostolių atlyginimo, o sutarties nutraukimo pasekmių taikymo grąžinant jo sumokėtą avansą.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčo šalims nesisekė surasti kompromisą ir susitarti dėl rekonstruojamo pastato vizijos. Ieškovas reikalavo darbų atlikimo tikslumo jau pirmoje idėjų (priešprojektinių pasiūlymų) stadijoje, atsakovas visus netikslumus ar trūkumus norėjo taisyti vėliau. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ginčo šalims nepavyko pasiekti susitarimo dėl projektinių pasiūlymų dėl to, kad abi šalys nevykdė jiems sutartyje (Sutarties 4.3 ir 5.1 punktai) numatytos pareigos bendradarbiauti, o ieškovui nepritarus projektiniams pasiūlymams, nebuvo galimybės rengti projektinę dokumentaciją. Taigi šalių sutartiniai santykiai nutruko projektinių pasiūlymų teikimo (idėjų) stadijoje.

Kaip matyti iš šalių sudarytos Sutarties ir jos Priedo Nr. 1 sąlygų, šalys sutartyje nesusitarė dėl to, kas bus su avansu sutarties nutraukimo atveju, todėl šiam ginčui išspręsti vadovaujamasi CK normomis. CK 6.222 straipsnyje yra įtvirtinta, kad sutarties nutraukimo atveju yra taikoma restitucija ir šalys grąžina viena kitai tai, ką buvo gavusios pagal nutrauktą sutartį. Tuo tarpu CK 6.671 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Kaip minėta, ginčo šalių sutartiniai santykiai buvo nutraukti pirminėje priešprojektinių pasiūlymų teikimo stadijoje. Atsakovas teigia, kad ieškovui buvo perduoti atsakovo paruošti pasiūlymai, kad jis jais vėliau pasinaudojo.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje yra numatyta projektinio pasiūlymo sąvoka, kuri numato, kad tai yra eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. To paties įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje numatyta, kad statinio projektas yra normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Kaip matyti iš minėtų Statybos įstatyme įtvirtintų sąvokų, projektinis pasiūlymas apima tam tikrą projektuotojo idėją, tuo tarpu skaičiavimai, brėžiniai, projekto dalys, kurie pasižymi tam tikru tikslumu, yra sudedamoji statinio projekto dalis. Įvertinus šiuos projektinio pasiūlymo ir projekto skirtumus, darytina išvada, kad atsakovas, pateikdamas ieškovui savo rekonstrukcijos pasiūlymus, iš esmės atliko jam Sutarties priedo I dalies 1 punkte numatytą darbą (pateikė savo projektinius pasiūlymus), todėl, vadovaujantis CK 6.671 straipsnio nuostatomis, nutraukus projektavimo sutartį, jam už šį darbą turi būti atlyginta. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio (priešprojektinių pasiūlymų) etapo darbų atlikimą patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek ieškovo siųsti raštai atsakovui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateikto Projektavimo darbų atlikimo sutarties Priedo Nr. 1 III dalį pastebi, kad pagal šio priedo sąlygas per penkias dienas nuo sutarties pasirašymo atsakovui turėjo būti sumokėtas avansas, kurio suma sudaro 4 655 Lt su PVM. Pagal šį priedą visi kiti mokėjimai turėjo būti atliekami po antrojo darbų atlikimo etapo, t. y. po architektūrinės dalies projektinių pasiūlymų suderinimo su KVAD ir sutarties šalys atskiru susitarimu turėjo susitarti, kokią kainos dalį tuomet mokės užsakovas. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties priedo Nr. 1 turinį, daro išvadą, kad ieškovo sumokėtas avansas buvo už priešprojektinių pasiūlymų pateikimą, todėl atsakovui pateikus ieškovui savo pasiūlymus (idėjas, statinio viziją), teismas pagrįstai šios sumos nepriteisė iš atsakovo ieškovui (CK CK 6.671 straipsnis).

Dėl nuotolių, atsiradusių sudarius kitą projektavimo darbų rangos sutartį, priteisimo

Apeliantas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad kai šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo, reikalauja priteisti iš atsakovo 12 095,34 Lt. Apeliantas nurodo, kad, nutraukęs sutartį su atsakovu, sudarė kitą sutartį, pagal kurią už tuos pačius darbus jis sumokėjo 16 000 Lt, t. y. pagal naują (pakeičiančią) sutartį sumokėjo 12 095,34 Lt daugiau, šią sumą jis prašo priteisti patirtiems nuostoliams atlyginti.

Kaip matyti iš bylos dokumentų, ieškovas ir atsakovas 2006 m. lapkričio 15 d. sudarė Projektavimo darbų atlikimo sutartį, pagal kurią už atliktus darbus ieškovas turėjo sumokėti atsakovui 47 500 Lt (t. 1, b. l. 9-13). Nutraukęs šią sutartį ieškovas 2008 m. sausio 8 d. sudarė kitą Projektavimo darbų atlikimo sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui įsipareigojo sumokėti 165 000 Lt (t. 1, b. l. 21-25).

Teisėjų kolegija, vertindama šias dvi ieškovo sudarytas sutartis, pastebi, kad abejose sutartyse yra susitarta dėl tų pačių darbų atlikimo, sutarties sąlygos, išskyrus kainą ir trečiojo asmens UAB „Stelda“ galimybę darbus atlikti pasitelkus kitus rangovus, yra tokios pačios. Įvertinusi tą faktą, kad pagal naujai ieškovo sudarytą sutartį jis už tuos pačius darbus ir tokiomis pačiomis sąlygomis sutiko mokėti keturis kartus didesnę kainą nei tai buvo numatyta sutartyje su atsakovu, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiais savo veiksmais ieškovas nesilaikė principo, kad sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu bei sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Be to, tą aplinkybę, kad ieškovo sudaryta sutartis yra sudaryta nesilaikant ekonomiškumo principo ir vyraujančių rinkos kainų patvirtina ir atsakovo pateiktos pažymos (prijungtos bylos l. 51-52), iš kurių matyti, kad kainos per 2006-2008 metus augo iki 10 proc. Ieškovas sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo sumokėti keturis kartus brangiau. Be to, iš naujai sudarytos sutarties matyti, kad ieškovas sutiko, kad projektavimo darbus atliktų tiek pats rangovas (UAB „Stelda“), tiek kiti asmenys. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, 2008 metais dvibutį gyvenamąjį namą ir vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) projektavo R. Z. tyrimų ir projektavimo įmonė (t. 1, b. l. 134-136).

Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp ieškovo prašomų priteisti nuostolių, kurie susidarė jam brangiau sumokėjus už projektavimo darbus, ir tarp atsakovų veiksmų nėra priežastinio ryšio, tai yra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Tokią išvadą kolegija daro dėl to, kad iš bylos dokumentų matyti, kad kainos padidėjimą iš esmės lėmė ne objektyviai susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių už tuos pačius darbus ieškovas turėjo sumokėti brangiau, o paties ieškovo subjektyvus pasirinkimas. Naujai sudarytoje sutartyje nėra numatyta jokių specifinių reikalavimų (palyginus su sutartimi, kuri buvo sudaryta su atsakovu), už kuriuo ieškovas privalėtų mokėti keturis kartus didesnę kainą. Abejose sutartyse nei darbų apimtis, nei specifiniai kvalifikacijos reikalavimai, nei terminai nebuvo numatyti. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti jo prašomus nuostolius dėl darbų atlikimo kainos padidėjimo.

Dėl nuostolių, atsiradusių mokant bankui palūkanas už paskolą ir žemės nuomos mokestį, priteisimo

Apeliantas taip pat reikalauja priteisti jam nuostolius, kurie atsirado dėl to, kad ginčo pastatui, kurio rekonstrukcijos projektą jis užsisakė pas atsakovą, jis yra paėmęs paskolą, už kurią jis privalėjo mokėti palūkanas. Be to, ieškovo įsigyti pastatai stovi ant valstybinės žemės, todėl jis taip pat privalėjo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

Teisėjų kolegija pastebi, kad sprendžiant dėl ieškovo nurodytų nuostolių priteisimo, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos iš jų, ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos sudaro jo bankui sumokėtos palūkanos bei valstybinės žemės nuomos mokestis, nurodo, kad šias išlaidas jis patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl netinkamo ir pažeidžiant nustatytus terminus darbų atlikimo. Kolegija, vertindama apelianto nurodomus argumentus, pastebi, kad paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas turėjo mokėti palūkanas, buvo sudaryta 2004 m. spalio 12 d., o valstybinės žemės nuomos sutartis – 2005 m. kovo 18 d., t. y. šios abi sutartys buvo sudarytos žymiai anksčiau, negu buvo sudaryta ginčo projektavimo darbų sutartis (2006 m. lapkričio 15 d.). Ieškovas, sudarydamas kreditavimo sutartį bei valstybinės žemės nuomos sutartį, siekė užsitikrinti finansavimą pastatams įsigyti bei turėti galimybę naudotis žemės sklypu po ginčo pastatais, t. y. šie abu sandoriai buvo sudaryti siekiant įsigyti nuosavybę ir turėti galimybę tinkamai naudotis šiuo turtu. Tų išlaidų, kurias ieškovas patyrė mokėdamas palūkanas bankui už kreditą bei mokėdamas žemės nuomos mokestį, buvimas ar jų nebuvimas nepriklausė nuo Projektavimo darbų sutarties sudarymo bei jos vykdymo. Ieškovas dar iki ginčo sandorio sudarymo žinojo, kad jis, kaip turto savininkas, šias išlaidas patirs. Nors ieškovas teigia, kad dėl nepagrįstai ilgo delsimo atlikti projektavimo darbus jis negalėjo realizuoti pastato rekonstrukcijos projekto, šių savo teiginių jis nepagrindė tinkamais įrodymais. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2004 metais, sutartį dėl projektavimo darbų su atsakovu ieškovas sudarė 2006 metais. Be to, projektavimo darbų atlikimo sutartyje šalys nenumatė darbų atlikimo terminų.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp ieškovo patirtų išlaidų mokant palūkanas bankui ir valstybinės žemės nuomos mokestį bei atsakovo netinkamo projektavimo darbų sutarties vykdymo nėra priežastinio ryšio, t. y. nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Šias išlaidas ieškovas, kaip turto savininkas, būtų patyręs nepriklausomai nuo to, ar projektavimo darbų sandoris būtų tinkamai ar netinkamai vykdomas. Tai, kad darbų atlikimo terminai apeliantui yra esminė sąlyga jis nurodė tik vėliau atsakovui rašomuose pranešimuose, tačiau sudarydamas projektavimo darbų atlikimo sutartį tokių sąlygų šalys nenumatė. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl nuostolių, patirtų sumokėjus bankui palūkanas bei valstybinės žemės nuomos mokestį, priteisimo.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėDanutė MilašienėEgidija Tamošiūnienė