- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2-1091/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „SEB lizingas“
- Atsakovas
- K. Ž., J. Ž., U. B., K. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2962-798/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams K. Ž., J. Ž., U. B. ir K. B. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo, tretysis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „UK Transport“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. Ž., J. Ž., U. B. ir K. B., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 19 216,25 Lt palūkanų, 3710,30 Lt delspinigių, 1396,52 Lt kitų mokėjimų, 111 875,17 Lt nuostolių, 19 283,20 Lt papildomų išlaidų, iš viso – 155 481,44 Lt, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 2055 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6).
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visų rūšių 155 481,44 Lt sumos atsakovų turtą, pirmiausiai areštuojant nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises. Nurodė, kad turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, o tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taip pat pažymėjo, kad atsakovai yra fiziniai asmenys; per ieškovo suteiktą terminą atsakovai nepadengė net dalies įsiskolinimo bei nepasiūlė kitokio įsipareigojimų įvykdymo būdo, todėl akivaizdu, kad nėra tikimybės, jog atsakovai gera valia ir sąžiningai yra pasirengę vykdyti savo pinigines prievoles ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (b. l. 20-21). Nurodė, kad didelė ieškinio suma teismų praktikoje pripažįstama kaip didinanti sprendimo tinkamo įvykdymo riziką, tačiau vien ji nėra besąlygiškai lemianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Aplinkybė, kad atsakovai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog atsakovai slėps, švaistys, perleis turtą, pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Taip pat vien tai, kad atsakovai neatsiskaito su ieškovu, dar nereiškia, kad gali būti vengiama vykdyti teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad nepateikti jokie duomenys apie atsakovų finansinę padėtį, turimą turtą (b. l. 20). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą netenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį ir taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 29-31). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių faktinių duomenų ar įrodymų, parodančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis kreipėsi į solidariuosius skolininkus dar 2009 m. lapkričio 23 d. dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo už UAB „UK Transport“, tačiau laiduotojai neįvykdė savo prievolių. 2010 m. rugpjūčio 23 d. UAB „UK Transport“ buvo iškelta bankroto byla, todėl ieškovas vėl kreipėsi į solidariuosius skolininkus dėl laidavimo sutarties vykdymo ir nuostolių atlyginimo, bet atsakovai per ieškovo suteiktą terminą neįvykdė net dalies sutartinių įsipareigojimų bei nepasiūlė kitokio įsipareigojimų įvykdymo būdo. Tai leidžia teigti, kad nebėra tikimybės, jog atsakovai gera valia ir sąžiningai vykdys savo prievoles ieškovui.
2) Turtinis reikalavimas dėl 155 481,44 Lt, atsižvelgiant į tai, kad solidarieji atsakovai yra fiziniai asmenys, pripažintinas didele pinigų suma. Teismų praktikoje nurodoma, kad kai yra pareikštas didelis turtinis reikalavimas, vien dėl didelės reikalavimo sumos teismas turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors ir nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį.
3) Vienas iš solidariųjų atsakovų U. B. turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, jo atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. areštuotas nekilnojamasis turtas, kilnojamieji daiktai, jų nesant, piniginės lėšos 41 573,29 Lt sumos.
Atsakovai nepateikė atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas yra pareiškęs ieškinį keturiems solidariems atsakovams dėl 155 481,44 Lt skolos priteisimo. Pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę tokia suma fiziniams asmenims laikytina didele, ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.).
Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką nėra absoliuti. Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgdamas į atsakovų finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, lyginant ją su atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto verte, gaunamomis pajamomis.
Minėta, kad ieškinys pareikštas fiziniams asmenims, tačiau teismui nepateikta duomenų apie jų finansinę padėtį. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvavo didele ieškinio suma, kuri, kaip minėta, sudaro pagrindo preziumuoti, kad yra grėsmė teismo sprendimo vykdymui ir kurios pagrindu gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Šios prezumpcijos paneigimo pareiga tenka atsakovams, o ieškovas, prašydamas taikyti būsimo, galimo jam palankaus teismo sprendimo užtikrinimo priemones, neprivalo įrodinėti aplinkybės, kad pareikšto ieškinio suma atsakovui, lyginant su atsakovo finansine padėtimi, yra (ne)didelė. Atsakovai nepasinaudojo teise pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą ir įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jų finansinę padėtį ar tai, jog nėra grėsmės, kad, ieškinio patenkinimo atveju, sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 178 str., 314 str.). Be to, aplinkybės, kad vienam iš solidariųjų atsakovų jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas), kad atsakovai nepateikė jokių duomenų apie jų finansinę padėtį, pagrįstai leidžia manyti, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai neįvertino svarbių bylos aplinkybių bei netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, be pagrindo atmesdamas ieškovo prašymą, nes yra pagrindo jį patenkinti, areštuojant atsakovų turtą, neviršijantį ieškinio sumos (CPK 144 str., 145 str. 2 d.).
Dėl pasakyto panaikintina skundžiama teismo nutartis ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstinas iš esmės, teismo sprendimo pagal ieškovo reikalavimą įvykdymo užtikrinimui areštuojant atsakovų nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovų kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, leidžiant atsakovams atsiskaityti su valstybinėmis mokesčių institucijomis ir ieškovu (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1, 3 p., 329 str. 1 d., 338 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl nutarties vykdymo ieškovas turi kreiptis į antstolį; per vieną mėnesį nuo turto arešto akto laikino įregistravimo dienos nepateikus hipotekos skyriui turto arešto akto, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro (CPK 152 str. 3, 4 d., Lietuvos Respublikos Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str. 3 d.). Be to, pažymėtina, jog nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento atsakovai, kurių turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą (CPK 145 str. 8 d.). Beje, atsakovai gali motyvuotai prašyti teismo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o, įmokėję reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikę banko garantiją, gali prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Ieškovo AB „SEB lizingas“ (įmonės kodas 123051535, buveinės adresas: Vilnius, Saltoniškių g. 12) reikalavimo užtikrinimui areštuoti atsakovų K. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), U. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą bendros 155 481,44 Lt (vieno šimto penkiasdešimt penkių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno lito, 44 ct) vertės, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, leidžiant atsakovams atsiskaityti su valstybinėmis mokesčių institucijomis ir ieškovu.
Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.