Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai, dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei, advokatui Viktorui Firsovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2017-06-08 apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje Vilniuje, ties namu Nr. 16 tyčia sudavė nenustatytu daiktu vieną smūgį M. Š. (M. Š.) į kairę ranką, padarydamas šiam nesunkų kūno sužalojimą - kairio žastikaulio kūno apatinio trečdalio lūžį.

Dėl šio sužalojimo M. Š. ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Apklaustas kaltinamuoju E. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio vakarą per "Facebook" gavo kaimynystėje gyvenančio draugo R. žinutę, kad jį muša, R. kvietė ateiti. Jam žinutė pasirodė keista, todėl nieko nelaukęs nuėjo pas R., nes gyvena šalia. Kieme pamatė kažkokį sambrūzdį. Ten buvo nukentėjęs M. (M. Š.), R., jo motina ir sesuo N., R. dėdė, dėdės sūnus M. ir šio žmona D.. R. ir jo giminės bandė išstumti M. (t.y. nukentėjusįjį) iš R. kiemo. Kai M. galop pasišalino, jis (kaltinamasis) su R. nuėjo pas jį (kaltinamąjį) į namus, o vėliau nusprendė nueiti pas netoliese gyvenantį draugą Eriką. Jiems einant pro M. namo kiemą R. kažkokiu pagaliu pradėjo daužyti kieme stovintį seną nebenaudojamą M. automobilį. Jis sakė R., kad to nedarytų, tačiau R. neklausė ir toliau daužė automobilio stiklus. Po to - jau išėję į kelią, jie pamatė priešais kita kelio puse einantį M.. Juos pamatęs M. pradėjo bėgti link jų ir ketindamas spirti R. pašoko, tačiau paslydo ar neišlaikęs pusiausvyros nukrito. M. nukritus jis su R. tiesiog pabėgo. Nė vienas iš jų neturėjo jokios beisbolo lazdos. Tą vakarą R. liko nakvoti pas jį. Po keturių dienų iš R. sužinojo, kad M. sulūžo ranka.

Apklaustas nukentėjusiuoju M. Š. parodė, kad 2017-06-07 apie 20.00 val. nusipirkęs alaus užėjo pas kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje – pas N. S.. Išgertuvių metu tarp jo ir N. S. sūnaus R. įvyko žodinis konfliktas. Barnio metu jis tik stvėrė R. už drabužių ties krūtine ir papurtė, kad šis nusiramintų. Papurtęs R. jis išėjo namo. Netrukus gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė prieš jį ateinančius R. S. ir E. G.. Pastarasis rankoje turėjo kažkokią lazdą ar strypą. Prasilenkiant su vaikinais, nieko nepasakęs E. G. tuo rankoje turėtu daiktu smogė jam į kairę ranką. Jis pajuto stiprų skausmą, pradėjo šauktis pagalbos, matė, kad vaikinai išsibėgiojo. Atvykus policijai jis nurodė, kad pažįsta jį sužalojusius asmenis ir su pareigūnais nuvažiavo pas R. į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur rado N. S.. R. namuose nebuvo. Kas iškvietė policiją ir greitąją pagalbą jis nežino, tačiau policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai ir jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam nustatė kairiojo žastikaulio lūžį su poslinkiu. Po šio įvykio jam skambino E. G. motina ir prašė, kad jis atleistų už jos sūnaus veiksmus.

Liudytoja – nukentėjusiojo motina G. Š. parodė, kad 2017-06-08 apie 7 val. jai paskambinęs sūnus M. Š. pranešė, kad jis ligoninėje, nes vakar, tai yra 2017-06-07 vakare prie namų jį sumušė iš matymo pažįstami paaugliai. Ji nuėjo į sūnaus nurodytą įvykio vietą ir ten rado sulaužytus kiemo vartelius, išdaužtus kieme stovinčio sūnaus nenaudojamo automobilio stiklus, taip pat prie namo ant žemės gulėjo plyta ir du akmenys, kurių ankščiau ten nebuvo.

Liudytoja – kaltinamojo motina V. G. parodė, kad ji su sūnumi gyvena name, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji pažįsta M. Š., nes jie gyvena tame pačiame kaime. Ji tik iš tyrėjos sužinojo, kad neva jos sūnus M. užpuolė ir sumušė. Po šio įvykio M. jai jokių pretenzijų dėl jos sūnaus nesakė.

Liudytoja N. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje su sūnumi R. S. ir dukra N. S.. Įvykio vakarą jai grįžus iš svečių (kaime buvo vestuvės) pas ją atėjo M. Š.. Tai jos buvęs bendradarbis. Juodviem išgėrinėjant, namo grįžo jos vaikai ir jie iš karto nuėjo į savo kambarius. Tarp M. ir jos sūnaus R. santykiai nebuvo geranoriški ir tarp jų įvyko kažkoks apsižodžiavimas. Ji su M. dar kurį laiką dviese bendravo, tačiau staiga M. atsistojo nuo kėdės ir greitai nuėjo į R. kambarį. Ji išgirdo R. riksmą ir su dukra N. nubėgusi į R. kambarį pamatė, kad M. smaugia R.. Ji su N. atplėšė M. nuo R. ir išstūmė į lauką. M. dar kurį laiką bandė patekti į jų namus, tačiau jie užsirakino ir jo neįleido. M. išėjus jos sūnus R. taip pat išėjo iš namų pro kitas duris. Ji suprato, kad R. eis keršyti M., todėl baimindamasi pasekmių pasakė dukrai N., kad ši eitų iš paskos ir N. išėjo, o ji (N. S.) liko kieme, nes labai jaudinosi. Po kažkiek laiko pas ją į kiemą atėjo M. su policijos pareigūnais. Jam buvo subintuota ranka. Policijos pareigūnai apžiūrėjo jos namus, vaikų namuose nebuvo.

Liudytojas – policijos pareigūnas S. G. parodė, kad 2017-06-08 apie 00.15 val. gavę pranešimą apie sumuštą žmogų atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Lauke juos pasitiko M. Š., jis laikė savo kairę ranką ir paaiškino, kad jį sumušė paauglys, kad jis žino, kur tas paauglys gyvena, parodė namą. Namo kieme buvo moteris, t.y. kaltininko motina. Apžiūrėjus jos namus, vaikų nebuvo. M. išvežė į Lazdynų ligoninę. Ar M. buvo neblaivus, pasakyti negali, nes neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. G. rodė, jog nukentėjęs daug nepasakojo, tik pasakė, kad jį sumušė dviese, ir kad jį sumušę asmenys gyvena netoliese bei nurodė vieno iš jų adresą ((duomenys neskelbtini), Vilniuje). (b.l. 35-36)

Nepilnametis liudytojas R. S. parodė, kad nei jis, nei kaltinamasis M. Š. nesužalojo. Tą vakarą grįžęs į namus rado M. Š. išgėrinėjantį su jo motina. Jis iškart nuėjo į savo kambarį. Netrukus pas jį į kambarį atėjęs M. pradėjo jį smaugti. Tuomet jis su motina ir seserimi M. išvarė. Apie tai, kad jį muša, jis (R. S.) parašė SMS kaimynystėje gyvenančiam E. G. ir šis atėjo. Juodu po to kažkiek laiko pabuvo pas E. G. ir nusprendė eiti pas kitą draugą. Pakeliui jis (R. S.) pagaliu išdaužė M. namo kieme stovinčio jo automobilio langus. Kai jie išėjo iš M. kiemo, pamatė priešais ateinantį M.. Šis įsibėgėjęs norėjo jam įspirti, tačiau pats nugriuvo. Tuomet jis (R. S.) su E. G. pabėgo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. rodė, jog apie tai, kad M. sulaužyta ranka jis sužinojo iš mamos. Tą vakarą, po to, kai jį smaugė M., jis išėjo pas kaimynystėje gyvenantį draugą E. G. ir buvo pas jį visą naktį. (b.l. 39-41)

Nepilnametė liudytoja N. S. parodė, kad jai su broliu R. grįžus iš svečių, namuose rado alų geriančius mamą su M. Š.. Abu jie buvo neblaivūs. R. su M. dėl kažko susiginčijo. Po to ji su mama išvarė M. iš namų, nes šis nuėjęs pas jos brolį į kambarį pradėjo jį smaugti. Išvarius M., R. kartu su kaimynu E. G. išėjo ieškoti M. ir jam keršyti. Ji, baimindamasi pasekmių, sekė iš paskos. Matė, kad R. iš pykčio daužė M. mašinos langus, o E. sakė, kad jis to nedarytų. Po to E. su R. išėjo į kelią ir ji išgirdo M. riksmą, kad skauda ir, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Kas ten įvyko ji nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. S. parodė, jog dar namuose matė kaip jos brolis R. paėmė medinį pagalį ir nuėjo į lauką mušti M.. Ji nuėjo ieškoti brolio ir tuo metu išgirdo dūžtančių stiklų ir laužiamos tvoros garsą. Pamatė, kad su R. buvo ir E., kuris ramino R., sakė nedaužyk langų. Po to matė keliu priešais E. ir R. einantį M.. E. rankoje turėjo metalinę armatūrą, o R. medinį pagalį. Ji matė kaip R. ir E. priartėjo prie M. ir kažkuris sudavė jam turėtu daiktu. Ji nematė kuris sudavė, nes buvo tamsu, bet girdėjo smūgio garsą. M. rėkė, kad ranka "kabo", rėkė, kad skauda ir, kad greitąją kviestų. Ji paskambino ir iškvietė greitąją pagalbą. E. ir R. pabėgo į mišką. M. paėjo į šoną ir rėkė, kad skauda. Ji pasitiko greitąją pagalbą, paklausė ar yra reikalinga. Medikams pasakius, kad nereikalinga, iš baimės nuėjo į mišką. (b.l. 47-48)

2017-06-08 apie 02.27 val. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Dobrovolskienė pranešė, kad 2017-06-08 apie 01.04 val. greitoji medicinos pagalba į ligoninę pristatė M. Š., kuriam diagnozuotas kairiojo žastikaulio lūžimas. Med. personalui jis paaiškino, kad 2017-06-08 apie 00.10 val. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sumušė nepažįstami. Gydymui paguldytas į traumatologinį skyrių.

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas 2017-06-08 iš BPC (b.l. 51-53) ir išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 55)

Specialisto išvada Nr. G 1980/2017(01) patvirtina, kad M. Š. prieš kreipiantis medicinos pagalbos paveikus kietu buku daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu padaryta kairiojo žastikaulio kūno apatinio trečdalio lūžis. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. (b.l. 58-59)

Iš specialistės paaiškinimų protokolo seka, kad nustatytas lūžis galėjo būti padarytas tiek pačiam M. Š. griūnant ir kaire ranka atsitrenkiant į kietą buką paviršių, tiek kietu buku daiktu (kito asmens suduotu smūgiu), galimai beisbolo lazda. (b.l. 61-62) Teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 1980/2017(01) surašiusi specialistė R. G. teisiamojo posėdžio metu atsakydama į klausimus parodė, kad pagal tai, koks buvo M. Š. žastikaulio lūžio vaizdas (kaulo skilimo kryptys) labiausiai tikėtina, kad lūžis įvyko nuo suduoto smūgio, o ne nuo kritimo. Panašaus vaizdo lūžis žmogui nukritus galėtų įvykti tik jam atsitrenkus į nelygų – atsikišusį kietą paviršių (kelio bortą ar pan.).

Liudytojų R. S. ir N. S. parodymai proceso metu keitėsi, priešingai, nei kaltinamojo E. G. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, kad nukentėjęs patyrė rankos lūžį tuomet, kai puldamas R. S. pats nukrito ant žemės. Nepaisant prieštaringų minėtų liudytojų parodymų toje dalyje, kurioje jie liudijo apie patį nukentėjusiojo sužalojimo momentą, iš jų pačių, taip pat iš liudytojos N. S. bei kaltinamojo E. G. parodymų turinio yra akivaizdžiai matomos dar prieš nukentėjusiojo sužalojimą susidariusios aplinkybės, kurios ir nulėmė nurodytomis pasekmėmis pasibaigusio konflikto tęsinį. Nustatyta, kad 2017-06-07 vėlyvą vakarą nukentėjusiajam M. Š. išgėrinėjant su N. S. pastarosios namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir į namus sugrįžus N. S. nepilnamečiams vaikams R. S. ir N. S., tarp M. Š. ir R. S. įvyko apsižodžiavimas, po ko, pas R. S. į kambarį nuėjęs M. Š. pradėjo šį smaugti. M. Š. nuo R. S. buvo atitrauktas bei išprašytas iš namų N. S., N. S. ir paties R. S. pastangomis, po ko, M. Š. vis tiek reikalaujant jį įleisti, į pagalbą atėjo S. giminės ir išvarė M. Š. iš kiemo.

Iš N. ir N. S. parodymų taip pat seka, kad išvarius M. Š., konfliktas tarp pastarojo ir R. S. liko neišspręstas, pyktis neatslūgęs, todėl R. S., pasikvietęs kaimyną E. G., išėjo keršyti M. Š.. Liudytoja N. S. parodė, kad ji labai jaudinosi dėl galimų pasekmių, nes R. išėjo labai įsiutęs, todėl ji paprašė dukters N., kad ši eitų iš paskos iš žiūrėtų, kad kas bloga neatsitiktų, o pati visą tą laiką laukė namo kieme. Liudytoja N. S. parodė, kad jos brolis R. ir kaimynas E. iš namų išėjo būtent ieškoti M. ir jam atkeršyti („ėjo mušti Mirono“), brolis buvo labai įniršęs.

Pastarieji liudytojų N. S. ir N. S. parodymai – šioje dalyje jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiant jas teisme, - būtent ir parodo kaltinamojo bei liudytojo R. S. tikslą ir tyčią, t.y. tikslą surasti ir kerštaujant sumušti nukentėjusįjį.

Vertinant N. ir N. S. parodymus apskritai bei ypač N. S. parodymus toje dalyje, kurioje ji liudijo jau konkrečiai apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, kurias ji vienintelė stebėjo, labai reikšminga yra tai, kad nukentėjusiojo sumušimo iniciatorius ir dalyvis yra jos artimas giminaitis – brolis. Be to, teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, jog šiuo metu 16-metė N. S. apie tris metus draugauja su 34 metų nukentėjusiuoju ir, nors teisme buvo aiškinama, jog ši draugystė tėra muzikos klausymas pas nukentėjusįjį, šunų vedžiojimas kartu ir pan., vis dėlto, vien tik bendrų pomėgių buvimas esant tokiam amžiaus skirtumui, yra abejotinas, juolab, kai N. S. parodė, jog ši dukters draugystė su nukentėjusiuoju jai įtartina. Nukentėjęs M. Š. iki šio incidento kaip sugėrovas buvo priimtinas ir pačiai N. S.. Taigi nukentėjusiojo sąsaja su N. ir N. S. bei šių artimos giminystės ryšys su R. S. iš esmės paaiškina N. S. parodymų kaitos priežastį bei laviravimą siekiant nepakenkti nė vienam iš jai artimų žmonių. Ji ikiteisminio tyrimo metu rodė, kad jos brolis išeidamas su E. G. mušti nukentėjusiojo, dar namuose pasiėmė kažkokį pagalį. Vėliau, stebėdama juos per atstumą, matė, kad tiek jos brolis R., tiek ir kaltinamasis E. G. susitikdami su nukentėjusiuoju rankose turėjo strypus: R. – medinį pagalį, o E. G. – metalinį pagalį – armatūrą, matė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent nuo kažkurio iš vaikinų smūgio. Teisme ji jau nurodė, kad tik girdėjo nukentėjusiojo riksmą, jog jam skauda, bet sužalojimo aplinkybių nematė. N. S. būtent ikiteisminio tyrimo metu parodymai iš esmės atitinka kitus bylos duomenis, o jie patvirtina, kad nukentėjęs buvo sužalotas sudavus jam smūgį, o ne jis pats susižalojo krisdamas.

N. S. parodė, kad girdėdama nukentėjusiojo pagalbos šauksmą ji iškvietė greitąją pagalbą. Iš policijos įvykių registro duomenų matoma, kad 2017-06-08 00,16 val. anonimu norėjęs likti asmuo paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), viduryje gatvės ant kalniuko girdisi muštynių garsai, dūžta stiklai, žmogus šaukiasi pagalbos, reikalinga GMP. (b.l. 3). Antra vertus, iš byloje esančio - iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo išklotinės seka, kad apie incidentą pranešė bei analogiškas aplinkybes nurodė anonimu norėjęs likti vyriškis (b.l. 51-52)

Nukentėjęs M. Š. proceso metu nors ir keitė parodymus dėl jį užpuolusių bei sužalojusių asmenų skaičiaus, taip pat ir dėl žalojimo įrankio, vis dėlto, jis buvo nuoseklus teigdamas, jog jam gatvėje prasilenkiant su R. S. ir E. G., būtent pastarasis smogė jam į ranką kažkokiu pagaliu, strypu, beisbolo lazda ar pan., taigi būtent nuo E. G. smūgio jam lūžo ranka. Pristatytas į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyrių, kaip matoma iš bendrosios praktikos slaugytojos Dobrovolskienės pranešimo, M. Š. paaiškino, kad 2017-06-08 apie 00.10 val. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) jį sumušė nepažįstami. (b.l. 1)

Aplinkybę, jog nukentėjęs ne pats susižalojo krisdamas, o buvo sužalotas sudavus smūgį, be aptartų tiesioginių įrodymų, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad nukentėjusiajam iš skausmo pradėjus šauktis pagalbos, išsigandę R. S. ir E. G. tiesiog pabėgo ir iki ryto slapstėsi miške. Greitąją pagalbą iškvietusi N. S. taip pat išsigandusi pabėgo į mišką.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė R. G. parodė, kad M. Š. žastikaulio lūžio vaizdas leidžia teigti, jog lūžis įvyko nuo suduoto smūgio, o ne nuo kritimo, nes panašaus vaizdo lūžis kritimo atveju galėtų įvykti tik atsitrenkus į nelygų – atsikišusį kietą paviršių. Šiuo atveju nustatyta, kad incidentas vyko (duomenys neskelbtini) kaimo žvyrkelyje ir nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjęs būtų stipriai trenkęsis į kokį nors atsikišusį daiktą.

Visų aptartų faktinių duomenų visuma leidžia teigti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent kaltinamajam E. G. smūgiavus rankoje laikytu strypu.

Specialisto išvada Nr. G 1980/2017(01) patvirtina, kad M. Š. prieš kreipiantis medicinos pagalbos paveikus kietu buku daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu buvo padaryta kairiojo žastikaulio kūno apatinio trečdalio lūžis. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl žastikaulio lūžio M. Š. sveikata sutriko ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 58-59)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. G. veika atitinka visus nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius, esant kvalifikuojančiam nukentėjusiojo ilgo sirgimo požymiui, nes pagal minėtą straipsnio dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamojo bei betarpiškai incidente dalyvavusio ir šioje byloje liudytojo procesinį statusą turinčio R. S. parodymus teismas vertina kaip siekimą kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jų parodymai paneigti aptartais kaltės įrodymais. R. S. parodymai apskritai nėra patikimi, nes proceso metu keitėsi į kardinaliai priešingus.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo

E. G. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatoma bent viena iš sąlygų, t.y., jei jis: nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

E. G. nusikalto būdamas 16 metų amžiaus, šiuo metu jis dar nepilnametis. Kaltinamasis nei iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nei po jos - praėjo jau vienuolika mėnesių, - nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka ir išvis nėra patekęs teisėsaugos akiratin. Priklausomybių ir psichikos sutrikimų jis neturi, gyvena su mama, šeimoje yra dar du jaunesni vaikai.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė atsitiktinai tapęs svetimų problemų sprendimo dalyviu.

E. G. nėra įgijęs pagrindinio išsilavinimo, niekur nesimoko ir nedirba, be to, buvusių mokymo įstaigų vadovybės jis yra charakterizuojamas kaip nepažangus - tingus mokinys. Tai yra vienintelė kaltinamąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė.

Tačiau E. G. registravosi darbo biržoje ir teigia, jog ketina eiti dirbti, todėl vien tai, kad jis negeba ar nenori mokytis savaime dar nėra pakankamas faktorius, rodantis riziką, jog E. G. ateityje gali nepaisyti įstatymų reikalavimų bei daryti nusikalstamas veikas.

Teismas tiki, kad nepilnametis E. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes šiuo metu nėra priežasties teigti priešingai ir tai yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 1108,91 eurų sumai, kurį sudaro M. Š. gydymo išlaidos, tenkintinas. Ieškinys įrodytas prie ieškinio teikiamu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu. (b.l. 66-69, 71)

Prievolė atlyginti žalą kylą nepilnametį kaltinamąjį atstovaujančiai civilinei atsakovei, t.y. jo motinai V. G..

Nukentėjęs M. Š. civilinio ieškinio nereiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendė:

E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymą (Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Paskirti E. G. elgesio apribojimus, įpareigojant jį iki 2018-09-08, t.y. iki kol jam sukaks 18 metų, būti namuose nuo 23,30 val. iki 6,00 val. ir 12 mėnesių, pradedant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo, nenutrūkstamai dirbti, mokytis arba registruotis darbo biržoje.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. G. neskirti.

Išieškoti iš civilinės atsakovės V. G. 1108,91 eurų (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoni eur ir 91 centas) M. Š. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Voką su CD palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.