- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-17
- Bylos Nr.
- Ik-3576-244/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01746-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Irena Paulauskienė, Liudmila Zaborovska (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Dževaldas Joneliūnas
- Kategorijos
- 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjai V. B. K., jos atstovui advokato padėjėjui Dževaldui Joneliūnui, atsakovės atstovei Ingridai Kemežienei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde (b. l. 1–2) prašo panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2011-03-16 sprendimą Nr. (36.9-8)-SA-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2011-05-05 sprendimą Nr. 68-64 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2011-07-25 sprendimą Nr. S-171(7-124/2011). Paaiškino, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokėtiną PVM, vadovavosi PVM įstatymo 92 str. ir neatsižvelgė į pareiškėjos pirkimo PVM, t. y. nepripažino pareiškėjos teisės į PVM atskaitą, nes ji nebuvo įsiregistravusi PVM mokėtoja nuo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, įvykdymo ir nepateikė sąskaitų faktūrų, kuriomis buvo įforminti PVM apmokestinami sandoriai. Remiantis teismų praktika, PVM apmokestinami asmenys, kurie nebuvo įsiregistravę PVM mokėtojais, nepraranda galimybės įgyvendinti teisės į PVM atskaitą nuo sandorių, sudarytų iki oficialaus įsiregistravimo PVM mokėtoju momento, jei yra tenkinamos dvi esminės sąlygos: apmokestinamasis asmuo privalo turėti pagal teisės norminių aktų reikalavimus išrašytą sąskaitą faktūrą, kuria buvo įforminti PVM apmokestinami sandoriai, ir apmokestinamasis asmuo privalo įsiregistruoti PVM mokėtoju per protingą terminą nuo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, įvykdymo. Pareiškėja, būdama apmokestinamu asmeniu, pati savo iniciatyva 2009-02-01 įsiregistravo PVM mokėtoju ir mokesčių administratoriui pateikė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato 2009-05-12 pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto grobimo, nes buvo įsibrautą į pareiškėjai priklausančias patalpas ir sunaikinti prekių įsigijimo dokumentai, jų atstatyti nepavyko. Siekdama atkurti prekių įsigijimo dokumentus, pareiškėja pateikė prašymus UAB „Agaras“ ir V. B. individualiajai įmonei, kad jos pateiktų prekių įsigijimo dokumentų kopijas. V. B. individualioji įmonė 2011-07-04 pranešime nurodė, kad pareiškėjos visos prekių įsigijimo dokumentų kopijos yra pateiktos mokesčių administratoriui. UAB „Agaras“ nepateikė prekių įsigijimo dokumentų kopijų. Pareiškėjai pateikus įrodymus, kad nurodytos įmonės atsisako pateikti jai prekių įsigijimo dokumentų kopijas, kad būtų galima atstatyti ūkinės veiklos apskaitą, mokesčių administratorius galėjo įvertinti pareiškėjos pirkimo PVM ir sumažinti mokėtiną PVM dydį.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą (b. l. 18–20) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja, įsigijusi verslo liudijimą nuo 2005-01-01 iki 2009-01-31, turguje prekiavo mėsa ir jos gaminiais. Nuo 2006 m. sausio mėn. pareiškėjos pajamos viršijo 100000 Lt, todėl nuo 2006-01-01 mokesčių mokėtojai atsirado prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti į biudžetą PVM. Norėdama prekiauti turguje 2009-02-09 pareiškėja įregistravo individualią veiklą ir 2009-02-27 įsiregistravo ir PVM mokėtojų registre. Pažeidimų, kai pareiškėja vykdė veiklą pagal individualios veiklos pažymą ir buvo įsiregistravusi PVM mokėtoja, nenustatyta. Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-17 nutarimu Nr. 1976, nurodyta, kad gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, privalo pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Vadovaujantis Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1797, prekių, medžiagų ar žaliavų įsigijimo dokumentai turi būti saugomi 5 metus, kiti dokumentai – 2 metus (redakcija, galiojusi iki 2008-06-30) ir 5 kalendorinius metus po tų metų, kuriais jie gauti ar išrašyti, o PVM sąskaitos faktūros – 10 metų nuo jų išrašymo (redakcija, galiojanti nuo 2008-07-01). Patikrinimo metu pareiškėja jokių dokumentų (prekių įsigijimo PVM sąskaitų faktūrų, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų) nepateikė. Inspekcija nustatė, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu prekių yra įsigijusi už gerokai didesnę sumą, negu deklaruotos gautos pajamos, pardavus įsigytas prekes. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja jokių dokumentų apie prekių įsigijimą (PVM sąskaitų faktūrų, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų) tikrinti nepateikė ir kad nustatyti prieštaringi duomenys pagal gautą priepriešinę informaciją ir į pačios pareiškėjos pateiktą apie įsigytų gaminių realizavimą, padarė išvadą, kad mokesčio bazę nustatyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. tiesiogiai, nėra galimybės. VMI viršininko įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyti atvejai, kada mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Atlikdama vertinimą, inspekcija taikė ekonominių modelių metodą: surinktiems duomenims įvertinti parinktas realus ekonominis modelis, pagal kurį nustatyti vidutiniai pardavimų antkainiai ir perskaičiuotos pareiškėjos pajamos. Inspekcija patikrinimo akte pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja, kaip ir kiti Kupiškėnų turguje prekiaujantys asmenys, taikė panašius antkainius. Pasirinktas ekonominių modelių metodas leido optimaliai įvertinti gautų pajamų dydį ir nustatyti, kad pareiškėjos realiai gautos pajamos per paskutiniuosius 12 mėnesių viršija 100 000 Lt ribą, todėl atsirado prievolė skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM. Neįsiregistravusiam PVM mokėtojui prievolė mokėti PVM atsiranda tą kalendorinį mėnesį, kurį gautų pajamų suma per paskutiniuosius 12 mėnesių viršija 100000 Lt ribą. Pareiškėjos gautas atlygis viršijo 100 000 Lt ribą 2006 m. vasario mėn. ir sudarė 107 713,36 Lt. Pareiškėja nepateikė nei inspekcijai, nei centriniam mokesčių administratoriui apskaitos dokumentų, kurie leistų jai pretenduoti į PVM atskaitą. Be to, ji 2006–2009 m., t. y. daugiau kaip per 3 metus, PVM mokėtoja savo iniciatyva neįsiregistravo, nors vykdoma veikla šiuo laikotarpiu atitiko PVM įstatymo 71 str. apibrėžtas prievoles skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija 2011-03-16 sprendimu Nr. (36.9-8)-SA-3 pakeitė Inspekcijos 2011-01-04 patikrinimo akte Nr. PAR-3 taikant mokesčių administratoriaus įvertinimą pareiškėjai apskaičiuotas mokėtinas į biudžetą mokesčių ir delspinigių sumas: vietoje apskaičiuotų 58 094,00 Lt PVM patvirtinti 55 486 Lt PVM, o vietoj apskaičiuotų 26 522 Lt PVM delspinigių patvirtinti 24 860 Lt PVM delspinigių ir skirti pareiškėjai 5 549 PVM baudą (Komisijos byla Nr. 6.11-05(7-124/2011), b. l. 19–24). Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutiko ir jį apskundė VMI, kuri 2011-05-05 sprendimu Nr. 68-64 patvirtino Inspekcijos 2011-03-16 sprendimą Nr. (36.9-8)-SA-3 (Komisijos byla Nr. 6.11-05(7-124/2011), b. l. 11–13). Pareiškėja šį sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2011-07-25 sprendimu Nr. S-171(7-124/2011) patvirtino VMI 2011-05-05 sprendimą Nr. 68-64 sumokėti pareiškėjai 55 486,00 Lt PVM, 24 860,00 Lt PVM delspinigių ir 5 549,00 Lt PVM baudą, bet atleido pareiškėją nuo 24 680,00 Lt PVM delspinigių mokėjimo.
Šioje byloje pareiškėja nesutinka su Inspekcijos 2011-03-16 sprendimu Nr. (36.9-8)-SA-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, VMI 2011-05-05 sprendimu Nr. 68-64 ir Komisijos 2011-07-25 sprendimu Nr. S-171(7-124/2011), todėl šioje administracinėje byloje kilo ginčas dėl šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. dėl pareiškėjos 2005-01-01–2009-12-31 gautų pajamų apmokestinimo PVM, mokesčio bazę nustačius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (taikant Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. nuostatas).
Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.
Taisyklių 4 p. nustato, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: 4.1. apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais); 4.2. bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir kitais atvejais); 4.3. tvarkant apskaitą (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų); 4.4. saugant apskaitos ar kitus dokumentus (dokumentų neišsaugo arba išsaugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais).
Mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 6 d. ir 8 d. nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus; pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją.
Bylos medžiaga neginčijamai įrodo, kad pareiškėja jokių dokumentų apie prekių įsigijimą (PVM sąskaitų faktūrų, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų) nepateikė, kaip pati teigia, dėl įvykusios vagystės, ir jų neįmanoma atkurti (Komisijos byla Nr. 6.11-05(7-124/2011), b. l. 35); kad pareiškėja prekių yra įsigijusi už gerokai didesnę sumą nei yra jos deklaruotos gautos pajamos pardavus įgytas prekes, kad visos prekes buvo parduotos, taikant 10 proc. antkainį ir buvo gautas iki 10 000 litų pelnas per metus. Todėl, įvertinusi šias aplinkybes, atsakovė visiškai pagrįstai konstatavo, kad mokesčių bazę įstatymo nustatyta tvarka, t. y. tiesiogiai, nustatyti nėra galimybės, ir, atsižvelgdama į tai, atsakovė teisėtai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. ir Taisyklių 4 p., kuriuose nustatyta, kad mokesčių administratorius gali priimti sprendimą ir mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.
Šiuo atveju teismas pažymi, jog, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, PVM apmokestinami asmenys, kurie nebuvo įsiregistravę PVM mokėtojais, nepraranda galimybės įgyvendinti teisės į PVM atskaitą nuo sandorių, sudarytų iki oficialaus įsiregistravimo PVM mokėtoju momento, jei yra tenkinamos dvi esminės sąlygos: 1) apmokestinamasis asmuo privalo turėti pagal teisės norminių aktų reikalavimus išrašytą sąskaitą faktūrą, kuria buvo įforminti PVM apmokestinami sandoriai; 2) apmokestinamasis asmuo privalo įsiregistruoti PVM mokėtoju per protingą terminą nuo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, įvykdymo (pavyzdžiui, byloje Nr. C-385/09 Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad tokio protingo termino sąvoką atitinka mažiau nei šešių mėnesių laikotarpis po to, kai buvo įvykdyti sandoriai, dėl kurių atsirado teisė į PVM atskaitą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-8/2011).
Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjos pajamos, apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, nuo 2006 m. vasario mėn. per visą tikrinimo laikotarpį viršijo 100 000 litų, o neįsiregistravusiam PVM mokėtojui prievolė mokėti PVM atsiranda tą mėnesį, kurį gautų pajamų suma per paskutiniuosius 12 mėn. viršija 100 000 litų ribą. Kadangi pareiškėja 2006–2009 m. PVM mokėtoja neįsiregistravo (nors jos vykdoma veikla atitiko pagal įstatymą prievolės skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju sąlygas) ir nepateikė apskaitos dokumentų, kurie privalomi norint pretenduoti į PVM atskaitą, tai reiškia, kad V. B. K. nepagrindė nė vienos iš anksčiau paminėtos Europos Teisingumo Teismo byloje suformuotos teisės į PVM atskaitą sąlygos, kurios taikytinos šiuo atveju.
Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiami sprendimai – Inspekcijos 2011-03-16 sprendimas Nr. (36.9-8)-SA-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, VMI 2011-05-05 sprendimas Nr. 68-64 ir Komisijos 2011-07-25 sprendimas Nr. S-171(7-124/2011) – yra teisėti ir pagrįsti, atsakovė teisingai aiškino ir taikė mokesčius ir mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamų sprendimų panaikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos V. B. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.