Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-354/2007

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J. ir V. T. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Iš R. J. priteisti 326 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam V. G. bei 1119,70 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Iš V. T. priteista 450 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. G..

Iš R. J. ir V. T. solidariai priteisti 500 Lt nukentėjusiajam V. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 11 d. apie 1 val. 30 min. V. G. bute, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Mažeikiuose, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas nukentėjusiajam V. G. kumščiais ir kojomis ne mažiau tris smūgius į veidą ir ne mažiau du smūgius į kojas, padarė sužalojimus, sukėlusius V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė svetimą, V. G. priklausantį, turtą už 646 Lt.

V. T. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 11 d. apie 1 val. 30 min. su R. J. atėjęs į V. G. butą, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Mažeikiuose, R. J. būnant su V. G. prieškambaryje, pagrobė svetimą, V. G. priklausantį, turtą už 475 Lt.

Nuteistieji R. J. ir V. T. bei jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistojo R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo V. T. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas ir dalies, nuteistojo V. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu apylinkės teismui buvo perduota nagrinėti dėl R. J. ir V. T. kartu padarytos tos pačios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (t. 2; b. l. 134-138; 139-140). Apeliantai buvo kaltinami tuo, kad jie kartu įvykdė plėšimą – panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. G. priklausantį, turtą.

Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad V. T. nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, o tik pagrobė svetimą turtą ir pasišalino, pastarojo nusikalstamą veiką kvalifikavo ne kaip plėšimą, o kaip vagystę pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Abu nuteistieji, neginčydami jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, apeliaciniais skundais išreiškė savo nesutikimą su paskirtomis, jų manymu, per griežtomis bausmėmis. Nuteistasis R. J. be to prašo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę su Marijampolės rajono apylinkės teismo jam paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Kolegijos nuomone, skirdamas bausmes nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Minėto Baudžiamojo kodekso straipsnio 2 dalis reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas įvertintų atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas šioje įstatymo normoje nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinktų švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (R. J. inkriminuotas apysunkis nusikaltimas, o V. T. – nesunkus tyčinis nusikaltimas) bei žalingas pasekmes, į nustatytą apeliantų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jie visiškai prisipažino padarę nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, ką savo skunde akcentuoja nuteistasis V. T..

Nepagrįstas nuteistojo V. T. teiginys ir dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam buvo sugrąžinta dalis pagrobtų daiktų (DVD grotuvas, vaizdo diskai ir kt.) policijos pareigūnų pastangų dėka, o pagrobtą piniginę su dokumentais, atradęs ją batų dėžėje, nukentėjusiajam sugrąžino liudytojas N. J. (t. 1; b. l. 39-41; 44-49; 52) (t. 3; b. l. 18-19). Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantai savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam. Todėl tai negali būti pripažinta ir nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apylinkės teismas, siekdamas individualizuoti bausmes, taip pat įvertino ir nuteistųjų asmenybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. T. ankščiau teismo buvo teisiamas 8 kartus ir teistumui neišnykus, nepraėjus nei metams po laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2004 m. lapkričio 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, atlikimo vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Nuteistasis R. J. taip pat būdamas ankščiau teistas 3 kartus, teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai abu apeliantus įvardijo recidyvistais (BK 27 str. 1 d.), kuriems, kaip keliantiems didesnį pavojų visuomenei ir įstatymų saugomoms vertybėms, remiantis Baudžiamuoju įstatymu paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str.).

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas apeliantams pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiais yra žymiai mažesnės už Lietuvos Respublikos BK atitinkamai 178 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius (vidurkis numatytos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų; vidurkis numatytos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo apeliantams paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos.

Nuteistasis V. T. skunde nurodo, kad yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad V. T. po nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o ne pats savu noru atvyko ir apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė valstybės institucijoms ar jų tarnautojams (t. 2; b. l. 86). Be to, kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog V. T. savanoriškai būtų atlyginęs nors dalį padarytos žalos nukentėjusiajam. Taigi, baudžiamojoje byloje nėra Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nurodytų sąlygų visumos, kas leistų taikyti minėtą institutą apelianto V. T. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. yra įtvirtintos kitos sąlygos, kurioms visoms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. tokia bausmė gali būti paskirta tik tada, kai be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, kurių nei vienos V. T. nenurodė savo skunde, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą nustatė tik vieną V. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaip buvo minėta ankščiau, nustatyti dar vieną V. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo. Taigi, baudžiamojoje byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nurodytų sąlygų visumos, kurioms esant būtų galima spręsti klausimą dėl mažesnės bausmės paskyrimo V. T..

Nuteistasis R. J. pagrįstai savo skundu prašo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

R. J. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2007 m. kovo 11 d., t. y. iki Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams, priėmimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendis įsiteisėjo 2007 m. birželio 6 d., t. y. iki priimant skundžiamą nuosprendį. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo R. J. paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme taikydamas Lietuvos Respublikos BK 63 str. taisykles. Kadangi pirmosios instancijos teismas šio įstatymo reikalavimo neįvykdė, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p).

Apeliantas R. J. savo skundu iš esmės prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, t. y. prašo švelninti jo teisinę padėtį. Tačiau tuo pačiu skundu jis prašo ir subendrinti pagal kelis nuosprendžius paskirtas bausmes, kas iš esmės pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. numatytas taisykles bendrinant bausmes sudėjimo arba dalinio sudėjimo būdu sunkina jo padėtį. Tačiau kolegija sprendžia, kad užtikrinant nuteistojo R. J. teisę į tinkamą įstatymo pritaikymą jo atžvilgiu ir teisingą nubaudimą (BPK 1 str.), esant tokiam jo paties prašymui, skundžiamu ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu – prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalią dalį (3 mėnesius) laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad nei R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., nei V. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. paskirtos bausmės nei rūšimi, nei savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti, kaip prašo apeliantai, nėra teisinio pagrindo. Tačiau skundžiamas nuosprendis R. J. atžvilgiu keistinas dėl ankščiau paminėtos priežasties – netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistas R. J., pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d. R. J. skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams – subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, iš dalies jas sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 66 str. į R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti pagal 2007 m. gegužės 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį iš dalies atliktą bausmę bei sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2007 m. vasario 10 d. ir nuo 2007 m. kovo 11 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, nustatant ją bausmės atlikimo pradžia.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.