Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Vainauskienė, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Bieliauskui, gynėjui Vladimirui Kanonenkai, nukentėjusiajam K. V., vertėjai Boženai Seniut, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gim. 1969-10-15, Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), teistas: 1987-10-23 Vilniaus m. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 112 str. l d., 118 str. 3 d., 225 str. 3 d., 147 str. 2 d.; 1992-02-05 Vilniaus m. 3 apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d.; 1995-11-08 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2009-11-21 apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - visuomeninio transporto dešimto maršruto autobuse, prie stotelės „Kuro aparatūra“, esančios Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas viešąją tvarką, tai yra ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl menkavertės dingsties, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė K. V. į kaklą, taip padarydamas durtinę-pjautinę kaklo kairės pusės žaizdą su kiauryminiu stemplės pažeidimu, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė K. V. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.

Motyvuojamoji dalis

A. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Po darbo su broliu G. S. važiavo namo, buvo išgėrę. Brolis autobuse pradėjo jam kažką sakyti, jis pradėjo jį raminti, tarp jų kilo konfliktas. Įsikišo nukentėjusysis K. V., tuomet tarp jo ir nukentėjusiojo K. V. kilo konfliktas. Nenorėjo jo tyčia sužaloti, norėjo pagąsdinti, kad apsiramintų. Gal tuo metu stabdė autobusą, o nukentėjusysis norėjo atsikelti, gavosi taip, kad įdūrė. Pastoviai peilio nesivežioja, į darbą pietums buvo paėmęs lašinių, peilis buvo reikalingas lašiniams atsipjauti. Savo chuliganiškų paskatų nepripažįsta. Jis nepradėjo konflikto su nukentėjusiuoju, nenorėjo jam suduoti peiliu, norėjo tik pridėti peilį ir pagąsdinti. Gali būti ir taip, kad jis laikė peilį nukentėjusiajam K. V. prie kaklo, o nukentėjusysis ant jo užkrito. Smūgio peiliu nukentėjusiajam nesudavė. Po sužalojimo peilį numetė ant grindų.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta dalinai. 2009-11-21 kartu su broliu gėrė alkoholinius gėrimus. Tos pačios dienos vakare su broliu nuvažiavo pas tetą, gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur taip pat vartojo alkoholį. Apie 18.00 val. susiruošė važiuoti namo, todėl prie Universalinės parduotuvės įsėdo į l0-to maršruto autobusą. Autobuse jis stovėjo, o brolis atsisėdo pačiame gale, šalia kažkokio vaikino. Važiuojant, tarp brolio ir šalia sėdinčio vaikino kilo konfliktas. Pradžioje žodinis, o po to vaikinas pradėjo mušti jo brolį, todėl jis priėjo prie jų ir liepė vaikinui nusiraminti. Kas buvo toliau nepamena, bet mano, kad vaikinas jam smogė, nes rytojaus dieną skaudėjo žandikaulį. Tada, norėdamas pagąsdinti vaikiną, iš galinių kelnių kišenės išsitraukė peilį, kurį sėdinčiam vaikinui smaigaliu pridėjo prie kaklo. Durti ar sužeisti vaikino jis nenorėjo, tačiau pats nežino kodėl peilis įsmigo į vaikino kaklą, gal sujudėjo autobusas, gal vaikinas bandė atsistoti. Po šio dūrio vaikinas pašoko nuo kėdės ir spyrė jam bei sėdinčiam broliui. Iki atvykstant policijos pareigūnams, peilį, kuriuo sužalojo vaikiną, jis išmetė kažkur ant autobuso grindų. Peilį su savimi turėjo, nes tą dieną juo pjaustė lašinius (b.l. 88- 89).

Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus A. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 90-92).

Nukentėjusysis K. V. parodė, kad važiavo iš centro autobusu Nr. 10, kai į jį įlipo du neblaivūs piliečiai, t.y. teisiamasis A. S. ir jo brolis. Vienas iš jų, t. y. teisiamojo brolis grubiai atsisėdo prie jo, o A. S. stovėjo prie durų. Jam atrodo, kad A. S. pradėjo šūkauti, kabinėtis prie keleivių, jis paprašė pastarojo nusiraminti, įvyko necenzūrinis pasikalbėjimas. Kai jis atsistojo, A. S. jį stumtelėjo atgal ir jis iš karto gavo su peiliu į kaklą. Matė, kaip A. S. ranka su peiliu sudavė jam smūgį. Autobusas tuo metu nestabdė, mano, kad smūgį A. S. sudavė tyčia.

Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus nukentėjusysis K. V. patvirtino parodymų patikrinime vietoje. Jis parodė, kaip jie su vyru autobuse susistumdė. Po to parodė, kaip vyras smūgiu iš apačios dūrė jam peiliu į kaklą (b.l. 24-28).

Apklaustas liudytoju G. S. parodė, kad 2009-11-21 kartu su broliu A. S. vartojo alkoholį. Tos pačios dienos vakare su broliu nuvažiavo pas tetą, gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jis toliau vartojo alkoholį. Po to su broliu, autobusu važiavo namo. Jis buvo labai girtas ir kas vyko autobuse nepamena, nes miegojo. Atmintis grįžo tik būnant policijos komisariate.

2009-11-21 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, visuomeninio transporto autobusas v/n (duomenys neskelbtini) stovi Kalvarijų gatvėje, ties 147 pastatu. Autobuse nuo vidurinių durų dešinėje, ketvirtoje kėdžių eilėje, už kėdžių guli peilis medine rankena. Peilis guli tarp 4 ir 5 kėdžių eilės (b.l. 8-14).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad K. V. nustatyti šie kūno sužalojimai: durtinė-pjautinė kaklo kairės pusės žaizda su kiauryminiu stemplės pažeidimu, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje. Durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje padaryta vienu smūgiu, traumuojant kaklą durtinių-pjautinių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje padaryta paveikus plaštaką kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek suduodant smūgį, tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką atsikišusį paviršių. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2009-11-21). Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kiauryminio stemplės pažeidimo. Vertinant sužalojimus atskirai, durtinis - pjautinis kaklo kairės pusės sužalojimas su kiauryminiu stemplės pažeidimu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje - nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais (b.l. 31-33).

Tokiu būdu, teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. nusikalstama veika įrodyta iš dalies jo paties parodymais, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada bei kitais aukščiau aprašytais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p. Sunkus kūno sužalojimas kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Byloje nustatyta, kad A. S. tyčia, iš esmės dėl mažareikšmės dingsties (jam ir jo broliui padarytos pastabos dėl netinkamo elgesio), panaudojant ją kaip pretekstą išsitraukti peilį, dūrė peiliu nukentėjusiajam ir taip sunkiai sutrikdė jam sveikatą. Nors kaltinime buvo nurodoma, kad veika padaryta be jokios menkavertės dingsties, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta menkavertė (mažareikšmė) kaltininko dingstis, pretekstas padaryti nusikalstamą veiką, todėl veikos aprašyme šis veikos požymis patikslintas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas smūgį K. V. į kaklą suvokė, kad savo veiksmais gali sunkiai nukentėjusįjį sužaloti ir tokių pasekmių siekė, norėjo. Tarp kaltininko padarytos veikos – suduoto smūgio ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys. Kaltinamojo parodymus dalyje dėl to, jog jis netyčia sužalojo nukentėjusįjį, t. y. nukentėjusysis pats užkrito ant peilio autobusui stabdant, teismas vertina kritiškai, kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo pozicija, kai jis nurodo besigailįs padaręs nusikaltimą, tačiau akivaizdžiai nepripažįsta tyčia suduoto nukentėjusiajam smūgio, parodo, jog kaltinamasis nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, todėl tai negali būti pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Norint konstatuoti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti abu momentus: ir kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Įvertinus A. S. parodymus, darytina išvada, kad jie teisingi tik iš dalies. Tuo tarpu prisipažinimui padarius nusikalstamą veiką, kaip vienam iš BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės turinio elementui, vienas iš keliamų reikalavimų yra prisipažinimo išsamumas. Šiuo atveju dalį padarytos nusikalstamos veikos kaltininkas pateikia neteisingai, t. y. tikslu sušvelninti atsakomybę nurodo tyčia nukentėjusiojo nežalojęs, o tai nutikę netyčia.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus (A. S. nustatytas 1,99 promilių girtumas (b.l. 70)). Akivaizdu, kad apsvaigimas nuo alkoholio didele dalimi lėmė kaltinamojo spontanišką, neadekvatų, agresyvų elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu.

Kaltinamasis A. S. anksčiau teistas už sunkų nusikaltimą (paskutiniu nuosprendžiu už nužudymą, padarytą itin žiauriai, sukeliant nužudytajam ypatingas kančias), baustas administracine tvarka. Dabar vėl teisiamas už labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Šios aplinkybės rodo ne atsitiktinį nusikaltimo pobūdį, o tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymas yra A. S. vedamo gyvenimo būdo padarinys. Nusikaltimas tyčinis, baigtas, kaip jau minėta anksčiau lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Nors A. S. turi mažametį vaiką, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jam turi būti skirtina laisvės atėmimo bausmė, parenkant jos dydį nemažesnį kaip inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti jį 7 (septyneriais) metais laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką vadovaujantis BK 66 str., įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2009 11 21 iki 2010 02 19 dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010 02 19.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai – peilį - sunaikintini, A. S. priklausančius daiktus – mobiliojo ryšio telefoną „Motorola“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grynuosius pinigus – 25,81 Lt – grąžintini A. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.