- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- II-206-982/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04857-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė, Žilvinui Kalinauskuiir Raimondai
- Kategorijos
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. D., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, nutarimą priėmusios institucijos atstovams advokatui Žilvinui Kalinauskui ir Raimondai Ivaškevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. D. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - UAB „Kauno autobusai“ dėl 2015 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 61487 ir 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 62265 administracinių teisės pažeidimų bylose panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „Kauno autobusai“ vyresniosios kontrolės vadybininkės 2015 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 61487 A. D. buvo nubausta 23 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 str. 4 d. už tai, kad 2015 m. gegužės 7 d. 12.56 val. važiavo troleibusu Nr. 7 tarp stotelių „Atrama“ nepažymėdama elektroninio bilieto.
Be to, UAB „Kauno autobusai“ kontrolės vadybininkės 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 62265 A. D. buvo nubausta 23 Eur bauda pagal ATPK 142 str. 4 d. už tai, kad 2015 m. gegužės 22 d. 12.49 val. važiavo autobusu Nr. 37 tarp stotelių „Kauno pilis“ neaktyvuodama elektroninio bilieto.
Skundą padavęs asmuo A. D. prašė institucijos priimtus nutarimus panaikinti. Skunde nurodoma, kad dėl nesuprantamų priežasčių 2015 m. gegužės 7 d. elektroniniame biliete buvo tik 9 ct likutis, nors 2015-01-04 – 2015-01-11 yra susidariusi 9,26 Eur permoka. Nuvykus į UAB „Kauno autobusai“ jai nebuvo paaiškinta kur dingo jos permoka, taip pat nebuvo priimti jos teikti įrodymai. Be to, 2015 m. gegužės 28 d. nutarimas priimtas jai nedalyvaujant, nes administracinio teisės pažeidimo protokole buvo numatyta kita bylos nagrinėjimo data, t.y. 2015 m. birželio 4 d. Priimant nutarimą taip pat nebuvo aiškinamasi dėl susidariusios permokos.
Teismo posėdžio metu A. D. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Teigė, kad tiek 2015 m. gegužės 7 d., tiek 2015 m. gegužės 22 d., viešojo transporto priemonėse atliko tai, ką privalėjo, nors pridėjus prie komposterio elektroninį bilietą, šis neparodė, kad buvo nuskaičiuoti pinigai. Negalėjo patvirtinti, ar kreipėsi į vairuotojo dėl to, kad įrenginys nesureagavo į jos elektrininį bilietą. Pripažino, kad elektroniniu bilietu naudojasi nuo 2012 metų, todėl puikiai išmano, kaip veikia elektroninio bilieto papildymo bei atsiskaitymo juo už važiavimą viešuoju transportu paslauga. Teigė, kad ne kartą naudojantis elektroniniu bilietu įrenginiai tinkamai neveikė. Galiausiai pripažino, kad skundžiamuose nutarimuose nurodytomis dienomis važiuodama viešuoju transportu suprato, kad tą daro nesumokėjusi už paslaugą, tačiau taip elgėsi, nes buvo pasipiktinusi ne kartą kilusiomis techninėmis kliūtimis atsiskaitant už važiavimą elektroniniu bilietu.
Atsiliepimas
UAB „Kauno autobusai“ atsiliepime nurodė, kad su A. D. skundu nesutinka ir mano, kad skundžiami nutarimai priimti įvertinus visus bylose esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, todėl yra teisėti ir pagrįsti. Nurodo, kad 2015-05-07 12.56 val. transporto kontrolei patikrinus 7 maršrutu važiavusį troleibusą, nustatyta, kad A. D. naudojosi viešuoju transportu nepažymėjusi elektroninio bilieto. Institucija patvirtina, kad A. D. elektroninio bilieto sąskaitoje pažeidimo dieną buvo 9,26 Eur permoka, tačiau ši pinigų suma, esanti kortelės permokos sąskaitoje, pati savaime neleidžia naudotis viešuoju transportu. Kortelės virtualioje sąskaitoje esančiomis lėšomis negalima apmokėti važiavimo viešuoju transportu, jei joje esančia suma nėra papildytas pats elektroninis bilietas (kortelė). Papildžius kortelės sąskaitą, per 72 valandas būtina informaciją apie atliktą mokėjimą įrašyti ir į kortelę, o tai galima atlikti bet kurioje viešojo transporto priemonėje tam skirtame komposteryje du kartus paspaudus trečią klavišą. Jei per tris dienas (72 valandas) informacija apie papildymą neįrašoma į kortelę transporto priemonėje, piniginė įmoka užskaitoma į kortelės permokos sąskaitą. Iš šios sąskaitos galima vėl pirkti terminuotus bilietus ir pildyti e. piniginę neatliekant papildomo mokėjimo per banką, tačiau išlieka būtinybė per 72 valandas informaciją transporto priemonėje perkelti į kortelę. Tokiu būdu tikėtina, kad pareiškėja, 2015-01-04 ir 2015-01-11 prisijungusi prie kortelės vartotojo portalo papildė e-piniginę, tačiau per 72 valandas neperkėlus informacijos į kortelę, patikrinimo dieną buvo susidariusi 9,26 Eur permoka, tačiau kontrolieriui patikrinus elektroninį bilietą buvo užfiksuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojosi viešuoju transportu neapmokėjusi už paslaugą. Be to, skunde nurodoma, kad 2015-05-20 nagrinėjant bylą nebuvo priimti A. D. teikiami įrodymai, tačiau ji įrodymus dėl permokos norėjo pateikti USB atmintinėje, kai tuo tarpu UAB „Kauno autobusai“ vidaus darbo taisyklės draudžia naudoti nepatikrintus išorinius atminties įrenginius. Siekiant nustatyti jos sąskaitoje esančią permoką, buvo pasiūlyta prisijungti naudojantis Keleivių kontrolės skyriaus kompiuteriu, kas buvo ir padaryta ir aplinkybė dėl permokos patvirtinta, ko, beje, neginčija ir institucija.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad 2015-05-22 atlikus patikrinimą nustatyta, kad A. D. naudojosi viešuoju transportu nepažymėjusi elektroninio bilieto. Ir nors protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo diena, t.y. 2015 m. birželio 4 d., A. D. 2015-05-28 atvykus į UAB „Kauno autobusai“ Keleivių kontrolės skyrių ir pareiškus, kad ji nurodytą dieną papildomai neatvyks, administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta 2015 m. gegužės 28 d., todėl jos teiginys, jog byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, visiškai nepagrįstas. Be to atsiliepime nurodoma, kad A. D. elektroniniu bilietu naudojasi nuo 2012-12-31 ir jai yra žinoma elektroninio bilieto naudojimo tvarka. Pastebi, kad naudojimo instrukcija yra klientui įteikiama įsigijus elektroninę kortelę, taip pat išsami informacija pateikia internetiniame tinklapyje. Nurodo, kad dar 2013 m. gegužės 31 d. dėl analogiško pažeidimo jai nebuvo taikyta nuobauda ir išaiškinta bilieto naudojimo tvarka, o pareiškėjai pageidaujant, grąžinta 42 Lt permoka iš kortelės sąskaitos. Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2007-03-27 iki 2015-06-15 A. D. už ATPK 142 str. numatytą pažeidimą buvo bausta 7 kartus, o tai atspindi jos požiūrį į pareigą apmokėti už paslaugas, naudojantis viešuoju transportu (b. l. 29-31).
Bylos nagrinėjimo metu, institucijos atstovai Žilvinas Kalinauskas ir Raimonda Ivaškevičienė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašydami skundo netenkinti. Taip pat nurodė, kad Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklėse, kuriomis vadovaujantis teikiamos vežimo paslaugos Kauno mieste, nurodoma, kad keleivis, dėl transporto priemonėje įrengtos elektroninio bilieto sistemos techninės įrangos gedimo negalintis pažymėti, aktyvuoti įsigyto elektroninio bilieto arba į elektroninę kortelę negali įrašyti jos skaitmeninėje duomenų bazėje esančio elektroninio bilieto įsigyto sumokėjus internetu, bilietą privalo įsigyti iš vairuotojo. Taigi, jei, kaip teigė skundą padavęs asmuo, ji negalėjo pasinaudoti elektroniniu bilietu dėl transporto priemonės įrangos techninio gedimo, tuomet ji privalėjo bilietą įsigyti iš vairuotojo.
Liudytojas M. Ž. parodė, kad dirba UAB „Kauno autobusai“ serverio administratoriumi, kurio pareiga prižiūrėti elektroninę bilietų sistemą. Paaiškino, kad informacija saugoma UAB „Kauno autobusai“ duomenų bazėje ir keleivio elektroninio bilieto kortelėje. Transporto priemonėse įrengti komposteriai tikrina kortelėse esančią informaciją, tuomet, kai keleiviai jas prie jų priglaudžia. Jei kortelėje yra galiojantys bilietai, užsižiebia žalia lemputė. Jei kortelė papildoma kioske, tuomet juose esančių skaitytuvų dėka, informacija įrašoma tiek duomenų bazėje, tiek kortelėje. Jei elektroninis bilietas įsigyjamas internetu, apmokama jo piniginė vertė naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis, tačiau tuomet asmuo per 72 valandas privalo šią informaciją įrašyti į kortelę. Jei per šį terminą tas nėra padaroma, pinigai patenka į virtualią elektroninio bilieto sąskaitą, iš kurios vėl galima pirkti įvairias viešojo transporto paslaugas. Tačiau išlieka tas pats reikalavimas, t.y. būtina per 72 valandas informaciją apie įsigytas paslaugas įrašyti į kortelę. Tokiu būdu kortelę aktyvuoti galima visose transporto priemonėse įrengtuose komposteriuose, 2 kartus paspaudus trečiąjį klavišą. Taip pat, jei naudojamasi terminuotais aktyvuojamais bilietais, jis pradeda galioti ne tuomet, kai buvo įsigytas, tačiau nuo tos dienos, kai yra aktyvuojamas priglaudus kortelę prie komposterio ir paspaudus antrąjį klavišą. Tuomet elektroninis bilietas galioja laikotarpį, už kurį buvo apmokėta, pvz., 3, 7, 30 dienų ir pan. Iš UAB „Kauno autobusai“ esančių duomenų matyti, kad 2015 m. gegužės 7 d. A. D. elektroninis bilietas negaliojo, vėliau, t.y. 2015 m. gegužės 20 d. jis buvo papildytas kioske, nes 12.20 val. pasinaudota vienkartiniu elektroniniu bilietu. Pažymėjo, kad kortelės aktyvavimas ir informacijos į kortelę įrašymas nėra tapačios procedūros. Tuo tarpu 2015 m. gegužės 22 d. informacija apie įsigytą 3 dienų elektrininį bilietą į kortelę buvo įrašyta, tačiau bilietas nebuvo aktyvuotas. Tokiu būdu kortelėje bilietas buvo, tačiau jo neaktyvavus, neveikė. Be to, tvirtino, kad komposterio ekrane įsižiebia užrašas, nurodantis kortelės būklę, pvz., „neaktyvuotas terminuotas bilietas“, arba „nėra aktyvuojamų bilietų“ ir pan. Paaiškino, kad 9 Eur permoką A. D. panaudojo pirkdamas bilietus.
Liudytoja A. R. parodė, kad dirba kontroliere, ir kad pamena skundą padavusią A. D., nors išsamiai nurodyti pažeidimo aplinkybių negalėjo, motyvuodama tuo, kad praėjo pakankamai daug laiko, o pažeidimų nustatoma daug. Tvirtino, kad transporto priemonėje yra įrengti 3 komposteriai, ir jei nors vienas iš jų neveikia, ji negali išvažiuoti į maršrutą. Kita vertus, jei neveikia vienas komposteris, analogiškas funkcijas atlieka kiti du. Nepamena, jog A. D. būtų teigusi, jog važiuoja nesumokėjusi už paslaugą dėl neveikiančios įrangos.
Liudytoja A. K. parodė, kad nepamena A. D.. Teigė, kad tikrindama elektroninius bilietus, turi tam skirtą įrenginį, tačiau vien juo nepasikliauja ir dar kartą patikrina jo būklę, naudodamasi komposteriais. Jei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tuomet elektroninis bilietas buvo arba nepažymėtas, arba neaktyvuotas, arba tuščias. Atvejų, kad neveiktų komposteris, pasitaikydavo, tačiau jų transporto priemonėje įrengtas ne vienas, todėl sugedus vienam įrenginiui, veiksmus galima atlikti su kitais komposteriais.
Liudytojas A. G. parodė, kad 2015 m. gegužės 7 d. vairavo troleibusą, kuriuo važiavo A. D.. Teigė, kad išvažiuodamas iš garažo, privalo patikrinti komposterius, ir jei šie neveikia, negali važiuoti dirbti. Sugedus vienam komposteriui, galima naudotis kitais veikiančiais. Tuo tarpu, jei komposteris sugenda, jis šią informaciją gauna į prie vairuotojo vietos įrengtą valdymo skydelį garsiniu signalu ir nuvažiavęs iki paskutinės maršruto stotelės, kviečia meistrus. Nurodė, kad tą dieną gedimų nebuvo fiksuota, o tai reiškia, kad visi komposteriai veikė. Tą dieną į jį keleiviai, taip pat ir A. D., dėl neveikiančio komposterio nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ATPK 142 str. 4 d. nurodoma, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo septyniolikos iki dvidešimt aštuonių eurų.
Kaip matyti, A. D. skundžiamais nutarimais nubausta už tai, kad važiavo nepažymėjusi elektroninio bilieto, taip pat jo neaktyvavusi, t.y. važiavo be bilieto, paskiriant jai sankcijoje už šiuos pažeidimus numatytos baudos vidurkį, po 23 Eur baudos.
Teismas, ištyręs įrodymus, daro kategorišką išvadą, kad A. D. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir už juos buvo patraukta administracinėn atsakomybėn visiškai pagrįstai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis liudytojų M. Ž., A. R., A. K. ir A. G. parodymais, kurie yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaringi ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t.y. administracinių teisės pažeidimų protokolais (b. l. 33, 35), kasos išlaidos orderiu (b. l. 37), administracinių teisės pažeidimų protokolų sąrašu su nutarimais ir administraciniais nurodymais (b. l. 39), kortelės išrašu (b. l. 40, 41), transakcijų sąrašu (b. l. 58, 59) patvirtina, kad A. D. du kartus važiavo be bilieto – nepažymėjusi elektroninio bilieto ir kitą kartą jo neaktyvavusi. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, pažinotų ir siektų melagingai apkalbėti skundą padavusį asmenį, ar kitaip jai pakenkti. Vien tai, kad liudytojai yra Institucijos, kurios pareigūnės priėmė nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose, darbuotojai, nelaikytina pagrindu juos pripažinti nepatikimais, juo labiau, kad jie teismui duoti įspėjus dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Pažymėtina ir tai, kad A. D. teismo posėdžio metu galiausiai pati pripažino, jog skundžiamuose nutarimuose nurodytomis dienomis važiavo neapmokėjusi už važiavimą, taip išreikšdama savo nepasitenkinimą, jos teigimu, neretai tinkamai nefunkcionuojančiais komposteriais, kliudančiais jai naudotis elektroniniu bilietu. Aplinkybės, jog ji naudojasi elektroniniu bilietu nuo 2012 metų, taip pat praeityje bausta už važiavimą be bilieto, o UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų jai ne kartą buvo paaiškinta naudojimosi elektroniniu bilietu tvarka, taip pat patvirtina, kad A. D., puikiai išmanydama naudojimosi elektroniniu bilietu tvarką, suprato, kad naudojosi viešojo transporto paslaugomis neteisėtai, nes nėra sumokėjusi už šias paslaugas. Jos nurodyta aplinkybė, kad ji negalėjo pasinaudoti elektroniniu bilietu dėl techninių kliūčių, vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, nes jos nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad transporto priemonėse įrengtas ne vienas komposteris, atliekantis analogiškas funkcijos, todėl vieno iš jų gedimo atveju yra galimybė pasinaudoti kitais. Kita vertus, jokių duomenų apie tai, kad 2015 m. gegužės 7 d. ir 2015 m. gegužės 22 d., viešojo transporto priemonėse, kuriomis naudojosi A. D., būtų buvę techninių kliūčių pasinaudoti elektroninio bilieto nuskaitymo įrenginiais, ir, kad dėl jų būtų kreiptasi į tų priemonių vairuotojus ar kitus atsakingus asmenis, nėra.
Teismas taip pat sutinka su Institucijos atstovės teiginiais, jog net ir tuo atveju, kai dėl techninių kliūčių nėra galimybės pasinaudoti elektroniniu bilietu, tai nesuteikia teisės keleiviams naudotis paslauga neatlygintinai. Akivaizdu, kad esant alternatyviems atsiskaitymo už paslaugą būdams, keleivis turi pasirinkti tokią atsiskaitymo priemonę, kuri patvirtintų, kad viešąja paslauga jis naudojasi teisėtai, t.y. yra įsigijęs bilietą. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. T-446 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. T-294 „Dėl Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 36.7. nurodoma, kad keleivis, dėl transporto priemonėje įrengtos elektroninio bilieto sistemos techninės įrangos gedimo negalintis pažymėti, aktyvuoti įsigyto elektroninio bilieto arba į elektroninę kortelę įrašyti jos skaitmeninėje duomenų bazėje esančio elektroninio bilieto, įsigyto sumokėjus internetu, bilietą privalo įsigyti iš vairuotojo. Be to, keleivis turi teisę reikalauti iš vežėjo, o vežėjas, nustatęs elektroninio bilieto sistemos techninės įrangos gedimo atvejį, dėl kurio buvo negalima pažymėti, aktyvuoti įsigyto elektroninio bilieto ar į elektroninę kortelę įrašyti jos skaitmeninėje duomenų bazėje esančio elektroninio bilieto, įsigyto sumokėjus internetu, privalo atlyginti keleivio patirtą nuostolį, tai yra grąžinti keleiviui jo sumokėtus pinigus už bilietą, kurį jis dėl įrangos gedimo įsigijo iš vairuotojo.
A. D. administracinių teisės pažeidimų bylas išnagrinėjusios pareigūnės jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė ir paskyrė sankcijoje numatytos baudos vidurkį, t.y. 23 Eur. Konstatuotina, kad A. D. paskirta nuobauda nepažeidžiant ATPK ir teismų praktikoje nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka individualios atsakomybės principą ir teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos keisti nėra teisinio pagrindo.
Taigi, tokiu būdu UAB „Kauno autobusai“ vyresniosios kontrolės vadybininkės 2015 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 61487 ir UAB „Kauno autobusai“ kontrolės vadybininkės 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 62265 naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl A. D. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Palikti UAB „Kauno autobusai“ vyresniosios kontrolės vadybininkės 2015 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 61487 ir UAB „Kauno autobusai“ kontrolės vadybininkės 2015 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 62265 nepakeistus ir A. D. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.