Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-12-03 · Civilinė byla Nr. 2-2434-658/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-03
Bylos Nr.
2-2434-658/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00782-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Ieškinys atmestas.
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lietrusa“
Atsakovas
UAB „Komunalinių paslaugų centras“ Lietrusa
Advokatai
Milana Striuogienė
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2434-658/2012(Proceso Nr. 2-56-3-00782-2013-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.5.2.1; 44.5.2.17; 99.1.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Onai Martinaitytei, dalyvaujant ieškovės- uždarosios akcinės bendrovės „Lietrusa“ atstovui G. D., atsakovės- uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ atstovei advokato padėjėjai Milanai Striuogienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės- uždarosios akcinės bendrovės „Lietrusa“ ieškinį atsakovei- uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 2565 Lt žalos bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4-10). Nurodo, kad atsakovė, vykdydama supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo numeris 141947) „Apvalios medienos biokuro gamybai pirkimas“, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatų, konkurso sąlygose įtvirtintų reikalavimų bei neatliko visų privalomų veiksmų įstatyme nustatyta tvarka bei eiliškumu, o būtent: pažeidžiant Viešųjų pirkimų 32 straipsnio 7 dalį, tiekėjai nebuvo informuoti apie tiekėjų kvalifikacijos įvertinimą, tenkinus ieškovės pretenziją nebuvo nesugrįžta į pradinį pasiūlymo vertinimo etapą ir, pažeidžiant eiliškumą, spręsta ar tiekėjo pateiktas pasiūlymas atitinka reikalavimus ir sąlygas paties pirkimo objekto atžvilgiu. Atsakovė taip pat nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą dėl per didelės kainos, kadangi šiam pirkimui suplanuotos lėšos sudarė 180 000 Lt be PVM, ši informacija buvo patalpinta Viešųjų pirkimų tarnybos CVPP tinklapyje. Ieškovo pasiūlymo vertė be PVM sudarė 179 000 Lt. Be to, atsakovės pateikti atsakymai į pretenzijas buvo neargumentuoti. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė materialinius ir moralinius praradimus. Jei perkančioji organizacija nebūtų padariusi pažeidimų vertinat tiekėjų pasiūlymus bei priimant sprendimus – konkurso rezultatai būtų kitokie, ieškovė šiame konkurse galėjo būti pripažinta nugalėtoja. Atsakovė privalo atlyginti ieškovei patirtą 2565 Lt žalą, kurią sudaro: 1815 Lt pasiūlymo paruošimo išlaidos ir 750 Lt sumokėti draudimo bendrovei už laidavimo raštą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, o taip pat papildomai paaiškino, kad 180 000 Lt kainą rado prie pirkimo dokumentų. Jeigu būtų paskelbta, kad perkančioji organizacija planuoja pirkimą tik už 100 000 Lt įmonė aplamai nebūtų dalyvavusi konkurse Kaune, nes neapsimokėtų. Mano, kad ieškovė buvo suklaidinta ir dėl to patyrė žalą. Taip pat nurodė, kad sutiktų su išlaidų, patirtų rengiant pasiūlymą konkurse, mažinimu.

Atsiliepimas

Atsakovė „Komunalinių paslaugų centras“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti (b.l. 70-73). Nurodė, jog atsakovės padaryti formalūs procedūriniai pažeidimai neturėjo jokios įtakos ieškovės tolimesniam dalyvavimui konkurse, jos galimybei sudaryti pirkimo sutartį. Todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės galimos žalos atsiradimo fakto. Ieškovės pasiūlymas pagrįstai buvo atmestas dėl per didelės kainos, kadangi ieškovės pasiūlyta kaina daugiau kaip tris kartus viršijo perkamo kuro rinkos kainą. O atsakovės paskelbtas pirkimų planas nėra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė laikėsi atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos. Taip pat papildomai pažymėjo, kad ieškovė buvo pati neatidi ir nerūpestinga, kadangi skelbime buvo nurodyta 100 000 Lt kaina. Dar paaiškino, kad pirkimų plane buvo nurodyta didesnė suma, kadangi buvo suplanuota įsigyti daugiau kuro, tačiau žiema buvo šilta ir kuro poreikis buvo mažesnis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: 2013-03-14 Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau CVP IS) Planuojamų pirkimų skiltyje atsakovė paskelbė, jog planuoja pirkti medienos biokuro gamybai, ir skiltyje kiekis nurodo 180 000 Lt sumą (b.l. 45; http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vptpublic&filter_show=1&task=list&filter_jarcode=301846604&filter_from=2013-01-01&filter_to=2013-12-31&filter_limit=50&Itemid=65 ). 2013-07-16 CVP IS atsakovė paskelbė apie vykdomą supaprastintą atvirą konkursą „Apvalios medienos biokuro gamybai pirkimas“ (http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vpt&theme=new&task=viewnotice&legacy_id=2002737698, b.l. 11, 145-148). 2013-07-17 ieškovė priėmė kvietimą teikti pasiūlymus pirkimui (b.l. 12), o 2013-07-22 pateikė atsakovei pasiūlymą, nurodydama kainą 216 590 Lt (b.l. 23-24). 2013-08-01 atsakovė pranešė apie pasiūlymus pateikusius tiekėjus ir jų siūlomas kainas (b.l. 32). 2013-08-06 raštu Nr. 3-490 atsakovė pranešė apie preliminarią pasiūlymų eilę, kurioje nurodyta, jog pirma vieta teko UAB „Grasta“, antra – UAB „Lietrusa“ (ieškovei) (b.l. 33). Nesutikdama su šiuo sprendimu ieškovė atsakovei pateikė pretenziją (b.l. 34-39). Išanalizavusi pretenziją, atsakovė priėmė sprendimą naikinti preliminarią pasiūlymų eilę (2013-08-13 raštas Nr. 3-502, b.l. 40, 79-80), o taip pat 2013-08-13 raštu Nr. 3-504 informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas yra atmestas, nes buvo pasiūlyta per didelė, perkančiajai organizacijai nepriimtina, kaina (b.l. 41). Be to 2013-08-13 perkančioji organizacija, atsižvelgdama į ieškovės pretenziją, nutarė atmesti ir kito tiekėjo- UAB „Grasta“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso sąlygose nurodytų reikalavimų – pasiūlymo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas nėra patvirtintas jį išdavusio asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu (b.l. 78-80). Ieškovė dėl sprendimo atmesti jos pasiūlymą pateikė pretenziją, kurios atsakovė netenkino (b.l. 42-44). Remdamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 2 dalimi, ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

Ginčo esmė: ar Planuojamų pirkimų skiltyje nurodytos kainos nurodymas saisto konkretų pirkimą; ar dėl atsakovės padarytų Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau- VPĮ) pažeidimų ieškovė patyrė žalą; ar skelbime apie planuojamus pirkimus nurodyta kaina saisto perkančiąją organizaciją sprendžiant dėl per didelės kainos VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme.

Dėl pirkimo plano vertinimo

CVP IS duomenimis bei byloje esančiais duomenimis (http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=list&Itemid=88&quick=6&filter_noticeid=2002737698&filter_jarcode=301846604, b.l. 45) nustatyta, kad 2013-03-14 UAB „Komunalinių paslaugų centras“ paskelbė apie planuojamą medienos biokuro gamybai pirkimą, ir nurodė, kad planuojamas kiekis – 180 000 Lt. Pažymėtina, jog vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 1 dalimi perkančioji organizacija <.....>, rengia ir tvirtina planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus ir kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o šiuos planus patikslinusi – nedelsdama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, skelbia tais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestinę, kurioje nurodo perkančiosios organizacijos pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis, pirkimo objekto pavadinimą ir kodą, numatomą kiekį ar apimtį (jeigu įmanoma), numatomą pirkimo pradžią, pirkimo būdą, ketinamos sudaryti pirkimo sutarties trukmę. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2013 m. viešųjų pirkimų plane numatė skirti 180 000 Lt medienos biokuro gamybai pirkti. Tačiau šį planą ieškovė nepagrįstai sutapatina ir laiko sudėtine konkretaus pirkimo dokumentų dalimi, ir nepagrįstai remiasi VPĮ 24 straipsnio 7 dalimi, kadangi ginčo atveju buvo paskelbtas viešųjų pirkimų planas (su nurodyta 180000 Lt suma), o ne išankstinis skelbimas apie numatomą pirkimą, kuriuo jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties. Skelbimų apie planuojamų pirkimus bei pirkimo vertės nurodymas šiuose skelbimuose yra svarbus tam, kad perkančioji organizacija tinkamai pasirinktų pirkimo būdą bei išviešintų planuojamus pirkimus. Kita vertus, pirkimo vertės nurodymas gali padėti tiekėjui apsispręsti dėl tikslingumo dalyvauti konkurse. Tačiau pirkimų plane nurodyta suma, planuojama skirti prekėms įsigyti, nepanaikina perkančiosios organizacijos teisės atmesti dalyvio pasiūlymą dėl pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, nors dalyvio pasiūlyta kaina ir neviršija pirkimų plane numatytos skirti sumos. Pirkimų planas – perkančiosios organizacijos parengtas ir patvirtintas einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų vykdyti prekių, paslaugų ir darbų pirkimų sąrašas (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymo dėl perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų patvirtinimo 2011 m. lapkričio 30 d. nr. 1S-174 5 d.). Šis planas gali būti tikslinamas. Todėl tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi vadovautis konkretaus viešojo pirkimo, kuriame jis tiekia pasiūlymą, pirkimo dokumentais, o ne planu.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dalyvis, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti jos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja atlyginti patirtą žalą, kurią sudaro: 1815 Lt pasiūlymo paruošimo išlaidos (b.l. 58) bei 750 Lt draudimo įmoka už pasiūlymo laidavimą (b.l. 61).

Įvertinus perkančiosios organizacijos sprendimus sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę, ją panaikinti bei atmesti ieškovės pasiūlymą dėl pasiūlytos per didelės (perkančiajai organizacijai nepriimtinos) kainos, darytina išvada, jog būtent pastarasis atsakovės sprendimas tiekėjo teisių sudaryti viešojo pirkimo sutartį pažeidimo prasme yra svarbiausias sprendžiant dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kaip jos deliktinės atsakomybės sąlygos. Dėl to nagrinėjamoje byloje pirmiausia spręstina dėl šio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo.

Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo atmesti ieškovės pasiūlymo, kadangi jos pasiūlyta kaina buvo mažesnė nei atsakovės viešai paskelbta pirkimams planuojama išleisti 180 000 Lt suma. Ieškovė savo nuomonę grindžia VPĮ 24 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią išankstinis skelbimas apie numatomus pirkimus yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis.

Kaip jau nurodyta aukščiau sprendime- ieškovas negalėjo vadovautis pirkimo plane nurodyta kaina (180 000 Lt), o privalėjo vadovautis viešojo pirkimo, kuriame jis tiekia pasiūlymą, pirkimo dokumentais. Iš Centrinėje Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje esančių duomenų (http://www.cvpp. lt/index.php?option=com_vpt&theme=new&task=view&tender_id=144560) matyti, kad ginčo skelbime apie supaprastintą konkursą numatoma pirkimo suma nurodyta 100 000 Lt (Skelbimo II.2.1. p.). Taigi, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija išviešino pirkimui skiriamą lėšų sumą, t.y. atskleidė kokia didžiausia kaina perkančiajai organizacijai yra priimtina. Perkančiajai organizacijai skelbime apie supaprastintą pirkimą nurodžius medienos biokuro pirkimui skiriamą lėšų sumą nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė buvo suklaidinta dėl pirkimo vertės. Šiuo atveju, ieškovė, įvertinusi tik pirkimų plane paskelbtą kainą, tačiau neatsižvelgusi į skelbime apie supaprastintą pirkimą nurodytą kainą, pati elgėsi neapdariai ir nerūpestingai. Taigi, jei ir daryti prielaidą, jog ieškovės dalyvavimas ginčo konkurse buvo nulemtas suklydimo faktoriaus, šiam suklydimui įtakos turėjo ne atsakovės veiksmai, tačiau pačios ieškovės neapdairumas. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, nagrinėjamu atveju suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma laikytina skelbime apie supaprastintą pirkimą nurodyta lėšų suma, o ne pirkimų plane nurodyta suma. Ieškovė savo reikalavimus nepagrįstai grindžia kartu su dubliku į bylą pateiktu skelbimu apie supaprastintą pirkimą (b.l. 127-129), kuriame nurodyta 180 000 Lt numatoma pirkimo suma. Ieškovės pateiktame skelbime pasiūlymų pateikimo termino pabaiga numatyta 2013-06-03, kai tuo tarpu ginčo konkursas, kuriame dalyvavo ieškovė, buvo paskelbtas 2013-07-16. Tai leidžia daryti išvadą, jog šis skelbimas yra apie kitą viešąjį pirkimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012 yra išaiškinusi, kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina inter alia gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė, nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma. Ieškovė pateikė pasiūlymą, parduoti 1000 m³ medienos už 179 000 Lt be PVM. Taigi, ieškovės pasiūlyta kaina 79 000 Lt viršijo atsakovės suplanuotą pirkimui skirti lėšų sumą. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos paskelbtais duomenimis vidutinė šalies medienos kilmės biokuro (išskyrus medienos granules ir briketus) (toliau – medienos kilmės biokuras) rinkos kaina (su transportavimo sąnaudomis), 2013 m. liepos mėnesį buvo 590,96 Lt už toną naftos ekvivalento, 2013 m. rugpjūčio mėnesį 597,02 Lt už toną naftos ekvivalento (b.l. 117). Taigi, ieškovės pasiūlyta kaina ženkliai viršijo ne tik perkančiosios organizacijos konkrečiam pirkimui suplanuotą skirti lėšų sumą, bet ir vidutinę rinkos kainą. Taigi, šiuo atveju atsakovei įsigyjant biokurui reikalingą medieną už didesnę kainą nei ji buvo suplanavusi skirti šiam pirkimui bei už kainą, didesnę nei rinkoje egzistuojanti analogiško kuro vidutinė kaina – būtų pažeistas kertinis viešųjų pirkimų tikslas – įsigyti reikalingas prekes racionaliai naudojant lėšas, ir toks pirkimas neatitiktų viešųjų pirkimų tikslo (VPĮ 3 str. 2d.).

Vadovaujantis tuo, jog Ginčo konkurso sąlygų 47 punkte yra įtvirtinti pagrindai, kuriems esant atmetamas tiekėjo pasiūlymas, ir šio punkto 6 papunktis numatė, kad visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, bei pagal ginčo konkurso sąlygų 41 punktą perkančioji organizacija neatmestų tiekėjų pasiūlymus privalėjo vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų, tai pat atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė, atmesdama ieškovės pasiūlymą dėl to, kad buvo pasiūlyta per didelė (perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina) Viešųjų pirkimų įstatymo nepažeidė. Todėl konstatuotina, jog šuo atveju atsakovės veiksmuose nėra vienos iš būtinų deliktinei atsakomybei kilti sąlygų t.y., neteisėtų veiksmų, todėl dėl sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą atsakomybė atsakovei nekyla.

Dėl kitų VPĮ pažeidimų

Ieškinys taip pat grindžiamas šiais Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais: pažeidžiant Viešųjų pirkimų 32 straipsnio 7 dalį, tiekėjai nebuvo informuoti apie tiekėjų kvalifikacijos įvertinimą, tenkinus ieškovės pretenziją nebuvo nesugrįžta į pradinį pasiūlymo vertinimo etapą ir, pažeidžiant eiliškumą, spręsta ar tiekėjo pateiktas pasiūlymas atitinka reikalavimus ir sąlygas paties pirkimo objekto atžvilgiu, atsakymai į ieškovės pretenzijas buvo nemotyvuoti.

Vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio 7 dalimi Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Nagrinėjamoje byloje pati atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog tiekėjai apie jų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams nebuvo informuoti (CPK 187 str.). Todėl konstatuotina, kad buvo pažeista VPĮ 32 straipsnio 7 dalis. Tačiau vertinant perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtus sprendimus teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų/sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai. Atsižvelgiant į tai, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nuostatų ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju VPĮ 32 straipsnio 7 dalies pažeidimas neinformuojant tiekėjo apie jo atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams iš esmės nesukėlė jokių neigiamų padarinių ieškovei. Jos pasiūlymas nebuvo atmestas dėl to, kad ieškovė neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, nebuvo konstatuota, jog ieškovės kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl to ieškovė neinformavimas apie tai, kad ji atitinka kvalifikacinius reikalavimus neapribojo ieškovės teisių bei nesuteikė kitiems dalyviams daugiau teisių ir/ar privilegijų, todėl minėtas pažeidimas pripažintinas formaliu nukrypimu nuo konkurso sąlygose ir VPĮ įtvirtintos tvarkos ir nelemia viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Teismas pripažįsta, jog atsakovės 2013-08-13 atsakymas į pretenziją (b.l. 40) nėra motyvuotas, tačiau vėl gi neapribojo ieškovės teisių bei nesuteikė kitiems dalyviams daugiau teisių ir/ar privilegijų, kadangi šis sprendimas iš esmės lietė kita dalyvį UAB „Grasta“, kurio pasiūlymas, iš dalies tenkinus ieškovės pretenziją buvo atmestas kaip neatitinkantis konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (pasiūlymo užtikrinimo draudimo raštas nėra pavirtintas jį išdavusio asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu b.l. 78). Atsakovės 2013-08-23 atsakymas į ieškovės pretenziją negali būti pripažįstamas nemotyvuotu, kadangi šiame atsakyme yra atsakyta į dalyvio keliamus klausimus, paaiškinti perkančiosios organizacijos sprendimų motyvai (b.l. 41, 43-44). Be to, tarp šių atsakovės sprendimų ir veiksmų bei ieškovės patirtos žalos nėra priežastinio ryšio. Kaip jau buvo minėta, atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą dėl per didelės kainos lėmė tai, kad ieškovė neteko galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovės neinformavimas apie atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams bei nepakankamai motyvuotas atsakymas į pirmąją pretenziją neturėjo jokios įtakos ieškovės galimybei sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Šiuo atveju teismas taip pat neturi teisinio pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, jog panaikinus pasiūlymų eilę, perkančioji organizacija privalėjo pakartotinai vertinti tiekėjų kvalifikaciją, juos informuoti apie vertinimo rezultatus, sudaryti pasiūlymų eilę ir tik po to vertinti pasiūlymų atitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams. Ginčo konkurse dalyvavo du tiekėjai. Atmetus UAB „Grasta“ pasiūlymą, liko vienintelis dalyvis – ieškovė, kurios kvalifikaciją perkančioji organizacija buvo pripažinusi tinkama. Ieškovės atitikimas kvalifikaciniams reikalavimams nebuvo kvestionuojamas, esant šioms aplinkybėms atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai vertinti ieškovės kvalifikaciją ir atitinkamai informuoti ją VPĮ 32 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovės vykdyto supaprastinto atviro konkurso sąlygų 40-50 punktai reglamentuoja pasiūlymų vertinimą, atmetimą bei pasiūlymų eilės sudarymą. Šiuose punktuose įtvirtintų nuostatų analizė leidžia pasiūlymo vertinimo procedūrą iš esmės suskirstyti į šiuos etapus: 1) dalyvio atitikimas kvalifikaciniams reikalavimams, 2) pasiūlymo atitikimas pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, 3) preliminarios pasiūlymų eilės sudarymas. Taigi, preliminari pasiūlymų eilė sudaroma tik iš dalyvių, kurių kvalifikacija buvo pripažinta tinkama, jų pasiūlymai atitiko pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Preliminari pasiūlymų eilė, priešingai nei teigia ieškovė, turi būti sudaromi tik įvertinus dalyvių kvalifikaciją bei pasiūlymų atitikimą pirkimo dokumentams. Nagrinėjamu atveju ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės, atsakovei nepriimtinos pirkimo kainos, kitos dalyvės – dėl jos neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams, todėl ginčo pirkime nebeliko tiekėjų pasiūlymų iš kurių būtų galima sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

2013 m. lapkričio 22 d. teisme gauti ieškovės ir atsakovės rašytiniai paaiškinimai (Nr. E1-41593, Nr. E1-41487), 2013-11-25 gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai (E1-41784). Minėti paaiškinimai pateikti teismui (el. ryšio ir telekomunikacijų priemonėmis) jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, t.y., po to kai buvo baigtas įrodymų tyrimas (CPK 183 str.) ir bylos nagrinėjimas iš esmės, todėl ieškovės ir atsakovės rašytiniai paaiškinimai atsisakytini priimti ir grąžintini juos padavusiems asmenims, ir teismas nesiremia jais priimdamas sprendimą (CPK 75 str. 1 d., 257 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, kreipdamasi į teismą sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio (b.l. 65). Byloje prašoma priteisti tik žalą, todėl pagal savo pobūdį byla nelaikytina tokia, kurioje ginčijami sprendimai vykdant viešuosius pirkimus. Todėl žyminis mokestis turėtų būti mokamas kaip įprastuose turtiniuose ginčuose, t.y. pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir šiuo atveju sudarytų 77 Lt. Dėl to ieškovei turėtų būti grąžinta 923 Lt permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Tačiau atmetus ieškinį, iš ieškovės, pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 2 dalies taisykles, valstybei turi būti priteistina 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi valstybės prievolė grąžinti ieškovei permokėtą žyminį mokestį ir ieškovės prievolė valstybei apmokėti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, yra priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai – atliktinas įskaitymas ir ieškovei grąžintina žyminio mokesčio suma mažintina išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą suma (923 Lt – 19 Lt). Taigi, ieškovei grąžintina 904 Lt permokėto žyminio mokesčio.

Teismas vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei- uždarajai akcinei bendrovei „Lietrusa“ (į.k 302571545, registracijos adresas: Šiaulių m. sav. Šiaulių m. V. Grinkevičiaus g. 20-47) 904 Lt (devynis šimtus keturis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-08-19 Swedbank, AB, mokėjimo nurodymo Nr. 52. Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Atsisakyti priimti ir grąžinti ieškovei- uždarajai akcinei bendrovei „Lietrusa“ 2013-11-22 pateiktus rašytinius paaiškinimus Reg. Nr. E1-41593.

Atsisakyti priimti ir grąžinti atsakovei- uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“ 2013-11-22 pateiktus rašytinius paaiškinimus Reg. Nr. E1-41487, 2013-11-25 pateiktus rašytinius paaiškinimus Reg. Nr. E1-41784.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

TeisėjasNerijus Meilutis