- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 1-476-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32899-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Ukrainos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 81 MGL (3050,46 eurų) bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 54 MGL (2033,64 eurų) bauda, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. P. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2018 m. liepos 11 d. apie 1.20 val. (duomenys neskelbtini), be buto savininko leidimo, įėjo į butą, po ko, nukentėjusiajam J. S., stovinčiam tarpduryje, paprašius išeiti iš paminėto buto, pastūmė nukentėjusįjį į krūtinę, tada, J. S. pastūmus jį atgal, kaire ranka paėmė nukentėjusiajam už megztinio, prie kaklo, ir pasuko megztinį, tokiu būdu nukentėjusįjį smaugė, po ko, J. S. jį nustūmus, dešine ranka apglėbė J. S. kaklą ir sulenkdamas ranką per alkūnę, pastarąjį smaugė, po ko, nukentėjusiajam išsilaisvinus ir atsistojus tarpduryje, jis dešinės rankos kumščiu smogė J. S. į kairįjį paakį, J. S. pasilenkus, smogė jam dešinės kojos keliu į dešinįjį antakį, po ko pakėlė nukentėjusįjį, apglėbė jo kaklą viena ranka, o kita ranka sudavė jam į galvos sritį ne mažiau keturių smūgių, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje ir kairės akies viršutiniame voke.
A. P. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Nurodė, kad įvykio datos tikslios neprisimena, bet gali būti tokia, kaip nurodyta kaltinime. Konfliktas vyko adresu (duomenys neskelbtini), jis įvyko dėl to, kad supainiojo butus, užėjo pas nukentėjusįjį, nes yra narkomanijos priešininkas. Paaiškino, kad jis gerai bendravo su kaimynais, kurie pastoviai skundėsi, kad jų name gyvena žmonės, kurie kviečia jų vaikus ir siūlo jiems alkoholio, narkotikų. Tą dieną jis kartu su kaimynais šventė gimtadienį, sėdėjo, kalbėjo, jie skundėsi ir jam sukilo pyktis, todėl nusprendė nueiti pasiaiškinti. Jis, suklydęs dėl namo aukšto, nuėjo į nukentėjusiojo butą, paprašė pakviesti žmogų, su kuriuo kartu gyvena, bet nukentėjusysis jam įžūliai atsakinėjo ir kilo konfliktas, susistumdė. Dėl smurtavimo nukentėjusiojo atžvilgiu mechanizmo, tai jis patvirtina savo parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Paskui jis suprato, kad atėjo ne į tą butą, atsiprašė nukentėjusiojo. Įvykio metu buvo neblaivus, su byloje nustatytu girtumo laipsniu sutinka, mano, kad alkoholio vartojimas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Nurodė, kad šiuo metu su alkoholio vartojimu susijusių problemų neturi, po šio įvykio jo daugiau nevartoja, padarė išvadas dėl savo elgesio. Ateityje nori gyventi ir dirbti Lietuvoje, jis yra apdailininkas ir jau yra susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl priėmimo į darbą. Pažymėjo, kad šioje byloje žalą pagal visus jam pareikštus civilinius ieškinius atlygino, o pagal ankstesnį nuosprendį jam liko sumokėti apie 200 eurų baudos. Dėl savo socialinio statuso paaiškino, kad jis šiuo metu turi draugę Lietuvoje, išlaiko savo dvi nepilnametes dukteris, kurios gyvena Ukrainoje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. nurodė, kad psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, Priklausomybės ligų centre įskaitoje nebuvo, galvos traumų neturėjo, savo veiksmus suvokia. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad minėtame name, buto numerio nežino, gyvena asmenys, parduodantys narkotines medžiagas. Kadangi jis turi du vaikus, bijo, kad tie asmenys nesiūlytų jiems narkotinių medžiagų, todėl norėjo nueiti į paminėtą butą su minėtais asmenimis pakalbėti. Buto numerio nežinojo, tik žinojo, kurioje vietoje randasi. Pradėjo belstis į duris. Buto duris atidarė vyras, kurį matė pirmą kartą. Vyro paklausė, kur yra tas asmuo, kuris parduoda narkotines medžiagas. Vyras jam atsakė, kad bute daugiau nieko nėra. Jis jam pasakė, kad jis meluoja. Vyras pradėjo prašyti jo išeiti iš buto, stovėjo tarpduryje. Tada, jis vyrą pastūmė, vyras pastūmė jį atgal, jis pagriebė vyrą už megztinio, megztinį pasuko, vyras ištrūko, jis apglėbė savo ranka vyro kaklą, vyrui ištrūkus, kelis kartus smogė jam į galvos sritį. Kiek kartų smogė, nežino, bet, mano, ne tiek daug, kiek yra nurodyta pranešime apie įtarimą. Po to, suprato, kad vis dėlto pateko ne į tą butą, kuriame, kiek žino, yra parduodamos narkotinės medžiagos, apsiramino ir atsiprašė vyriškio, kuriam sudavė smūgius. Vyriškis jam nieko į tai neatsakė, tik liepė išeiti iš buto. Kai jis išėjo iš nukentėjusiojo buto, laiptinėje sutiko savo kaimyną D., kurio pavardės nežino. D. konflikto nematė, atėjo tik tada, kai jis jau buvo išėjęs iš nukentėjusiojo buto. Nukentėjusiojo mušti nenorėjo, jo atsiprašė, atsiprašys dar kartą, labai gailisi dėl to, ką padarė ( b. l. 65-66).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju A. P. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, nukentėjusiajam žalą atlygino, su juo susitaikė, nukentėjęs jam pretenzijų neturi (b. l. 73).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. S. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 11 d. apie 1.20 val. jis ėjo gultis miegoti ir išgirdo, kad kažkas pradėjo spardyti į jo buto duris. Jis priėjo prie durų ir jas atidarė. Atidaręs duris, laiptinėje prie durų pamatė nepažįstamą vyriškį, kuris be jo leidimo įėjo į jo buto vidų. Kai vyras pradėjo eiti į buto vidų, jis stovėjo tarpduryje, todėl vyriškis, kaire ranka, delnu, pradėjo jį stumti į krūtinę. Jis dviem rankomis pradėjo vyriškį stumti iš buto į koridorių. Vyriškis kaire ranka paėmė už jo megztinio, prie kaklo ertmės ir megztinį pradėjo sukti. Kai vyras suko megztinį, megztinis pradėjo smaugti jam kaklą. Jam skaudėjo. Jis, gindamasis, dviem rankomis pastūmė vyriškį į koridorių. Vyriškis dešine ranka apkabino jo kaklą ir, sulenkdamas ranką per alkūnę, jį stipriai smaugė. Jam skaudėjo. Jis ištraukė galvą, išsilaisvino ir atsistojo tarpduryje. Vyras priėjo prie jo ir dešinės rankos kumščiu smogė jam į kairįjį paakį. Jis pajuto fizinį skausmą. Vyras paėmė už megztinio gobtuvo ir jėga pradėjo traukti gobtuvą. Jis pasilenkė ir užsidengė veidą rankomis. Vyras dešiniu keliu smogė jam į kairįjį antakį, o tada smogė dešinės kojos keliu į jo dešinį antakį. Vyras, tempdamas už megztinio, jį pakėlė, tada kaire ranka apglėbė jo kaklą ir pradėjo smūgiuoti dešinės rankos kumščiu į pakaušį. Smogė jam ne mažiau kaip 4 kartus. Jis dešine ranka vyrą pastūmė nuo savęs. Vyras ir toliau veržėsi į jo butą ir rusiškai paklausė, ar jis jo vaikams davė narkotinių medžiagų. Jis pasakė, kad nedavė ir neužsiima tokia veikla. Vyras pakartojo kelis kartus, kad jis saugo savo vaikus nuo narkotinių medžiagų vartojimo ir jo paklausė, ar jis davė jam narkotinių medžiagų. Tada, į buto vidų užėjo kitas vyras, apsirengęs lietuviška, žvejybine, apranga, ir pasakė vyrui eiti iš čia. Vyras išėjo iš buto į koridorių. Tada jis padarė savo veido nuotrauką ir paskambino į policiją, paaiškino situaciją, apibūdino įtariamąjį. Atvažiavo policijos pareigūnai, kurie lauke sulaikė įtariamąjį ir jį išsivežė. Jis viską matė. Jis nuvyko į Respublikinę Universitetinę Lazdynų ligoninę, kur po apžiūros jį paleido. Įtariamasis – apie 40 metų, aukštas, tvirto sudėjimo, trumpais, tamsiai rudais plaukais, apsirengęs marškinėlius, trumpomis rankovėmis, dryžuotus, žalios spalvos ir pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis. Jį atpažinti gali. Vyras nesugadino buto durų ir buto inventoriaus. Jis butą nuomojasi. Antro vyro jis nepažįsta. Jam apie 45 metai, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,75 cm. ūgio (b. l. 9).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis J. S. 2018 m. liepos 11 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2018 m. liepos 11 d. 1.20 val. (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras jį stumdė į krūtinę, smaugė jam kaklą, smūgiavo į galvą, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 7).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad 2018 metų liepos 11 dieną apie 1.30 val., dirbdamas kartu su vyr. patruliu D. B., iš Vilniaus apskrities VPK budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo namus įsiveržė jam nepažįstamas vyras ir jį sumušė. Budėtojai radijo ryšio stotele pranešė jiems mušeikos požymius, kurių dabar neatsimena. Atvykę minėtu adresu, sutiko vyrą, kuris atitiko budėtojų nurodytus požymius. Iš karto paskambino pranešėjui, kuris taip pat išėjo į kiemą, kur buvo sulaikytas vyriškis. Nukentėjęs asmuo patvirtino, kad tai būtent tas sulaikytas vyras jį sumušė. Sulaikytas vyras jiems paaiškino, jog jis netyčia pakliuvo ne į tą butą ir norėjo pasiaiškinti su asmenimis, parduodančiais narkotines medžiagas, bet, kaip ir minėjo, pakliuvo ne į tą butą. Prie jų, sulaikytasis bandė atsiprašyti nukentėjusiojo, bet nukentėjęs atsiprašymo nepriėmė, todėl sulaikytąjį pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ąjį PK tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 51).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad 2018 m. liepos 11 d. apie 1.30 val., dirbdamas kartu su vyr. patruliu M. J., iš Vilniaus apskrities VPK budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo namus įsiveržė nepažįstamas vyras, kuris daužė duris, jį sumušė. Vilniaus apskrities VPK budėtojai nurodė vyro, sumušusio pranešėją, požymius, kurių šiuo metu neatsimena. Atvykę į įvykio vietą, pastebėjo vyrą, kuris atitiko nurodytus požymius. Jie priėjo prie jo. Vyriškis jiems paaiškino, kad jis norėjo užeiti į butą, kuriame asmenys vaikams parduoda narkotines medžiagas ir su jais griežtai pakalbėti, bet per klaidą užėjo ne į tą butą ir per klaidą sumušė ne tą asmenį. Tuo metu pranešėjas taip pat buvo išėjęs į kiemą. Įtariamasis, kurio duomenų dabar neatsimena, tai yra pažymėta jo tarnybiniame pranešime, atsiprašė nukentėjusiojo, paaiškino jam, kad sumušė jį per klaidą. Greitosios medicinos pagalbos brigada pristatė nukentėjusįjį į Lazdynų ligoninę, o įtariamąjį jie sulaikė ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ąjį PK (b. l. 53).
Byloje esanti 2018 m. liepos 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 2402/2018(01) patvirtina, kad: 1) J. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje ir kairės akies viršutiniame voke; sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu į kaktos kairę pusę, tiek suduodant smūgį į kaktos kairę pusę (pvz. ranka, koja), tiek ir kaktos kaire puse atsitrenkiant į kietą buką paviršių (pvz., griūnant), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 11 d.); sužalojimai kvalifikuojami visumoje, nes jų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno trauminio poveikio į kaktos kairę pusę – nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2) J. S. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jo nurodytomis aplinkybėmis; 3) sužalojimų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno trauminio poveikio į kaktos kairę pusę, tiek suduodant smūgį į kaktos kairę pusę (pvz. ranka, koja), tiek ir kaktos kairės pusės sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių (pvz., griūnant); 4) sužalojimo lokalizacija pasiekiama nukentėjusio rankai juos pasidarant pačiam, tačiau J. S. nustatyti kūno sužalojimai nepriskiriami sužalojimams, būdingiems savęs žalojimui; 5) sužalojimų vietose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, nėra (b. l. 16-17).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2018 m. liepos 11 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Subačiaus g. 45-85, Vilniuje, prie protokolo pridėtos įvykio vietos fotonuotraukos (b. l. 22-27).
Remiantis byloje esančio alkotesterio kvito rodmenimis, 2018 m. liepos 11 d. 2.01 val. A. P. nustatytas 1,50 promilių girtumas (b. l. 79).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 11 d. 1.29 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad ką tik į pranešėjo namus įsiveržė nepažįstamas vyras, kuris daužė duris, apgadino turtą, trenkė į galvą. Vyras pasišalino į kiemą, ūgis – apie 195 cm, amžius – apie 30-40 metų, vilki žaliai baltą „polo maikutę“, draugas – su „kamufliažine maikute“. GMP informuotas (b. l. 5).
2018 m. spalio 23 d. nukentėjusiojo J. S. pranešimas patvirtina, kad A. P. jam atlygino 960 Eur žalą ir jis jam pretenzijų nebeturi (b. l. 21).
2018 m. spalio 23 d. Perlo paslaugų kvitas patvirtina, kad A. P. sumokėjo 79,40 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai (b. l. 49).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašto duomenimis, 2018 m. lapkričio 5 d. A. P. atlygino minėto fondo biudžetui 101,12 Eur dydžio žalą (b. l. 117).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Remiantis BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti įvykdyta tiesiogine arba netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Iš aukščiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (tarp jų kaltinamojo parodymų teisme, nukentėjusiojo J. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, liudytojų M. J., D. B., 2018 m. liepos 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 2402/2018(01), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų) visumos, teismo vertinimu, byloje yra įrodyta, jog A. P. 2018 m. liepos 11 d. apie 1.20 val. Vilniuje, Subačiaus g. 46-85, be buto savininko leidimo, įėjo į butą, po ko, nukentėjusiajam J. S., stovinčiam tarpduryje, paprašius išeiti iš paminėto buto, pastūmė nukentėjusįjį į krūtinę, J. S. pastūmus jį atgal, kaire ranka paėmė nukentėjusiajam už megztinio, prie kaklo, ir pasuko megztinį, tokiu būdu nukentėjusįjį smaugė, po ko, J. S. jį nustūmus, dešine ranka apglėbė J. S. kaklą ir sulenkdamas ranką per alkūnę, pastarąjį smaugė, o nukentėjusiajam išsilaisvinus ir atsistojus tarpduryje, jis, dešinės rankos kumščiu, smogė J. S. į kairįjį paakį, J. S. pasilenkus, smogė jam dešinės kojos keliu į dešinįjį antakį, po ko pakėlė nukentėjusįjį, apglėbė jo kaklą viena ranka, o kita ranka sudavė jam į galvos sritį ne mažiau keturių smūgių, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje ir kairės akies viršutiniame voke. Kaltinamasis savo kaltę dėl šio įvykio pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl A. P. kaltė įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs įstatymo uždraustas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaip minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įstatymas numato kelias alternatyvias bausmes – asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas prieš kitą asmenį), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis, būdamas neblaivus, smurtavo prieš asmenį jo gyvenamojoje vietoje), į tai, kad nustatytos 2 kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs (išsituokęs), turintis nepilnamečių vaikų, nedirbantis, vieną kartą teistas už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 82-83), baustas administracine tvarka (b. l. 81), duomenų apie psichiatrinį gydymą ar gydymąsi priklausomybių ligų centre nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. P. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. P. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei įpareigojant jį išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (BK 48 str. 6 d. 1 p., 4 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei įpareigojant jį išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (BK 64¹ str. 1 d.).
A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. liepos 11 d. 1.54 val. iki 2018 m. liepos 11 d. 16.52 val. (vieną parą) (b. l. 58-59), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą; kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.
Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti trys civiliniai ieškiniai – nukentėjusysis J. S. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 960 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 19), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 101,12 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 29) ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 79,40 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 41). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. P. civiliams ieškovams minėtą turtinę žalą jau yra atlyginęs (b. l. 21, 49, 117). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir pateiktus į bylą duomenis, sprendžia, kad bylos dalis dėl civilinių ieškinių nutrauktina BPK 107 straipsnio pagrindu.
Dėl kitų klausimų
A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67) paliktina galioti, kol palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei įpareigoti jį per penkis mėnesius išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei įpareigoti jį per penkis mėnesius išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. P. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 11 d. 1.54 val. iki 2018 m. liepos 11 d. 16.52 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti A. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Bylos dalį J. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.