Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas. Vienas tokių juridinių faktų yra asmens išlaikymo nustatymo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnis).

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėja yra A. M. dukra. A. M. visą savo turtą, kuris mirties dieną priklausė jai, 2007 m. gruodžio 6 d. testamentu paliko savo vaikaitei I. J.. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja O. R. pareiškimu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai motinos A. M. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas, tuo pagrindu pripažįstant pareiškėjos teisę į privalomąją palikimo dalį.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo vaikas, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. CK 5.20 straipsnyje įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja palikėjo teisę palikti testamentu turtą savo nuožiūra. Aiškinant pirmiau nurodytą palikimo teisinių santykių reglamentavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Taigi, konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Pareiškėja nurodė, kad jai motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nes ji yra neįgali, jos darbingumo lygis 20 procentų. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos matyti, kad pareiškėjai nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, tačiau ši pažyma terminuota ir galiojo nuo 2006 m. kovo 30 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Iš 2023 m. gegužės 16 d. medicininės pažymos matyti, kad pareiškėja serga psichikos liga, prižiūrima psichiatrų, tačiau ši medicinos pažyma išrašyta praėjus keliems mėnesiams po A. M. (duomenys neskelbtini) mirties. Iš VĮ Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėja neturi jokio turto registruoto jos vardu. Kad pareiškėjos pajamos yra 486,73 Eur neįgalumo pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka, patvirtina VSDFV Kauno skyriaus pažymą, tačiau pareiškėja nepateikia kitų duomenų, pagrindžiančių, jog tai yra jos vienintelės pajamos (pavyzdžiui banko išrašo). Pareiškėja nurodė, kad jos motina ja rūpinosi, tačiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimas, kuriame nurodyta, kad A. M. nuo 2022 m. spalio 17 d. iki neterminuotai buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos (priežiūros) poreikis, medicininis išrašas iš kurio matyti, kad A. M. 2022 m. lapkričio 28 d. nustatyta (duomenys neskelbtini), prieštarauja pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, nes akivaizdu, kad jos pačios motinai buvo reikalinga pagalba. Be to, teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, todėl vien tik ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Pareiškėja grindžia išlaikymo reikalingumą savo neįgalumu, tačiau pažymėtina, kad nors nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo turi būti sprendžiamas įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jas gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Pareiškėja konkrečių poreikių, sudarančių būtinų gyvenimo reikmių visumą, neįrodinėjo, iš jos paaiškinimų teismo posėdžio metu, spręstina, kad gautų lėšų jai pakako, apklausti liudytojai patvirtino, kad A. M. pareiškėja nesirūpino.

Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais sprendžia, kad pareiškėjai, jos motinos mirties dieną – (duomenys neskelbtini), išlaikymas nebuvo reikalingas. Pareiškėja neįrodė, kad ji savo pajamomis neturėjo galimybės patenkinti būtinų savo poreikių, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jai buvo reikalingas išlaikymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjos pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 – 179 straipsniai, 444 straipsnis, CK 5.20 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – VGTP) 2023 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-C-2023-04366 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 100 procentų. Iš VGTP sprendimo matyti, kad pareiškėja atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 10 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotas asmuo I. J. prašo priteisti iš pareiškėjos 500,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, pateikė duomenis šioms išlaidoms pagrįsti. Kadangi, šalių suinteresuotumas bylos baigtimi priešingas, pareiškėjos pareiškimas atmestinas, pareiškėja nėra atleista nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų išlaidų, iš pareiškėjos O. R. priteisiamos 500,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą suinteresuotam asmeniui I. J.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje 6,64 Eur. Kadangi pareiškėja atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 10 punktas nurodytas bylinėjimosi išlaidas) iš jos nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos O. R. 500,00 Eur išlaidas, už advokato teisinę pagalbą suinteresuotam asmeniui I. J.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.