Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-02-20 · Civilinė byla Nr. 2-1555-553/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-20
Bylos Nr.
2-1555-553/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00482-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
A. R. J.
Atsakovas
J. J., B. J.
Trečiasis asmuo
notarei L
Kategorijos
  • 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-1555-553/2012
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00482-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 42.11.3; 75.8, 99.1, 99.7, 116.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė,sekretoriaujant Virginijai Kostenko ir Rimai Svirobovičienei,dalyvaujant ieškovui A. R. J.,ieškovo atstovei advokatei D. P.,atsakovei J. J.,atsakovės atstovei advokatei I. K.,trečiajam asmeniui notarei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. R. J. ieškinį atsakovėms J. J. ir B. J., tretieji asmenys notarės L. M. ir D. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. R. J. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia 2007-11-09 J. J. ir A. R. J. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, registro Nr. 10300, dalyje dėl 0,1502 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2007-12-06 J. J. ir B. J. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 11003 dėl 0,1502 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovo naudai iš atsakovių J. J. ir B. J. solidariai 201 500 Lt; priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakove J. J. jis susituokė 2000-02-12, įsivaikino jos dukrą G. B. iš pirmos santuokos, jiems iki santuokos gimė dukra N. K., o po santuokos - sūnus J. C.. Ieškovo teigimu, jis visada buvo vienintelis šeimos maitintojas, vienas pats išlaikė visą šeimą, o J. J. niekada nedirbo ir prie materialinės šeimos gerovės neprisidėjo. Esą žmonos J. J., apgaulingai manipuliavusios ir nuslėpusios tikruosius savo ketinimus, įtikintas 2007-11-09 jis pasirašė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurios pagrindu nekilnojamojo turto objektai, įgyti santuokos metu iš ieškovo uždirbtų lėšų ir buvę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atiteko J. J. asmeninės nuosavybės teise. Vienas tokiu būdu perleistų objektų - 0,1502 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 336 521 Lt. Netrukus po pastarosios sutarties pasirašymo J. J. 2007-12-06 tariamai perleido visą sutartimi įgytą turtą savo motinai, o 2008-07-07 kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovo teigimu, 2007-11-09 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis yra sudaryta apgaule, todėl naikintina. Esą J. J. nuolatos siekė valdyti šeimos finansus ir, 2007-06-13 baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00062-05 apribojus ieškovo teises į dalį jo nekilnojamojo turto, J. J. nuolatos spaudė ir skatino ieškovą perleisti turtą, teigdama, kad tokiu būdu bus užtikrintas turto saugumas ir kad jis bus naudojamas visos šeimos poreikių tenkinimui. Esą J. J. grasino, kad priešingu atveju ji išsiskirs su ieškovu. Todėl esą ieškovas, siekdamas išsaugoti šeimą ir būdamas įsitikinęs, kad tai daro šeimos labui ir kad turtas toliau liks šeimoje ir bus bendrai naudojamas, pasirašė ginčijamą sandorį. Ieškovas teigia, kad ginčo sutartimi jis siekė išsaugoti šeimą, o jo žmona – atvirkščiai – siekė pasipelnyti ir nutraukti santuoką. Esą, tuo atveju, jeigu ieškovas būtų žinojęs tokius savo sutuoktinės siekius, turto jai nebūtų perleidęs. Ieškovo teigimu, jo nurodytas aplinkybes patvirtina Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008-10-01 raštas Nr. S14-684-(1.9). Esą J. J. apgaulę patvirtina ir tas faktas, kad nepraėjus nei mėnesiui po ginčijamo sandorio pasirašymo – 2007-12-06 J. J. visus įgytus nekilnojamojo turto objektus dovanojimo sutartimi perleido savo motinai B. J.. Toks sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, todėl jis yra negaliojantis. Šios sutarties šalių nesąžiningumą liudija tai, kad tą pačią dieną B. J. pasirašė įgaliojimą J. J., kuriuo suteikė jai teisę disponuoti visu perleistu turtu. Be to, ginčo sutartyje nėra sutuoktinių turto pasidalijimo sutarčiai būdingų elementų – sutartimi joks sutuoktinių turtas nedalijamas – ieškovui nepaskirtas joks turtas ir nenumatyta jokia kompensacija. Ieškovo vertinimu, ginčo sutartis atitinka dovanojimo sutarties turinį, todėl ji naikintina ir tuo pagrindu, kad apdovanotoji atliko prieš ieškovą veiksmus, kurie yra griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad perleistame žemės sklype stovi moderniai įrengtas gyvenamasis namas, kurio vertė siekia 250 000 Lt. B. J. 2009-09-14 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi 0,1502 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 336 500 Lt pardavė tretiesiems asmenims L. K. ir V. K.. Atsižvelgdamas į tai, kad turtas yra perleistas sąžiningiems asmenims, ieškovas jo išreikalauti natūra neprašo, tačiau prašo priteisti šio turto ½ dalies didžiausią vertę – 201 500 Lt, atsižvelgiant į tai kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis šio turto vertė siekia 403 000 Lt (b. l. 12-18).

Atsiliepimas

Atsakovė J. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nurodo melagingus duomenis apie jų gyvenimo šeimoje aplinkybes. Esą ji visą laiką, išskyrus motinystės atostogas, dirbo. Tuo tarpu pats ieškovas faktiškai nedirbo. Be to ieškovė nurodė, kad, sudariusi santuoką su ieškovu, realizavo asmeninį nekilnojamąjį turtą, o iš gautų pajamų šeima gyveno, o likusi dalis buvo investuota į kitą nekilnojamąjį turtą. Ieškovės teigimu, ginčijamos turto pasidalijimo bei dovanojimo sutartys buvo sudarytos ne jos, o ieškovo iniciatyva, nes 2007-06-14 jam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Todėl galimam nusikalstamu būdu padarytos žalos atlyginimo užtikrinimui daliai sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiam turtui buvo uždėtas areštas. 2007-06-15 ieškovui buvo pritaikyta ir kardomoji priemonė – suėmimas. Esą atsakovė pasiskolino pinigų ir sumokėjo už ieškovą užstatą, kad jis būtų paleistas nepasibaigus suėmimo terminui. Ieškovas, grįžęs iš suėmimo vietos, ėmė labai piktnaudžiauti alkoholiu, didesnę laiko dalį praleisdavo lošimų salonuose. Ieškovė teigia dėl to išgyvenusi nuolatinę įtampą ir nežinomybę. 2007 metų rugpjūčio viduryje ieškovas pasiūlė sudaryti turto pasidalijimo sutartį, nurodydamas, kad taip bus ramiau, kadangi jam nekils jokių pagundų šį turtą užstatyti už skolas, kurios gali atsirasti, lošiant azartinius žaidimus, be to, kad dar neaišku, kaip baigsis baudžiamoji byla. Ieškovas nuvyko į notarinę kontorą ir pats užsakė sandoriams reikalingas pažymas, be to 2007-08-22 kreipės į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių sutikimo dovanoti ant valstybinės žemės stovintį nekilnojamąjį turtą. Esą sutuoktiniai buvo susitarę, kad turto pasidalijimo sutartyje nenurodytas turtas lieka ieškovui, o ginčijama sutartimi atsakovei atitekęs turtas buvo pasirinktas todėl, kad (duomenys neskelbtini) esančio sklypo įsigijimui pinigus davė jos mama, be to jis ribojasi su žemės sklypu, kuriame stovi gyvenamasis šeimos namas. (duomenys neskelbtini) esantis turtas buvo paliktas atsakovei tam, kad ji galėtų su vaikais važiuoti poilsiauti. Atsakovė nurodė, kad po turto pasidalijimo sutarties sudarymo padėtis šeimoje ir toliau blogėjo, 2007 metų lapkričio pradžioje ieškovas pareiškė, kad jis turi skolų V. K., todėl jam už skolas reikia perleisti žemės sklypą. Atsakovės teigimu, bijodama sutuoktinio smurto ir agresijos, ji sutiko perleisti nurodytam asmeniui žemės sklypą, įformino pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau jokių pinigų negavo. Dar vėliau ieškovas nurodė, kad atsakovė pagal padalinimo sutartį jai tekusį turtą privalo perleisti savo mamai, iš kurios keletą kartų buvo pasiskolinęs po keliasdešimt tūkstančių litų. Atsakovė nesutinka, kad jos nesąžiningus ketinimus patvirtina Vaiko teisių apsaugos 2008-10-01 raštas, nes esą jis surašytas tik iš ieškovo žodžių, rašto surašymo aplinkybės nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2007 metų rudenį, o Vaiko teisių apsaugos raštas surašytas tik po 2008 metų spalio mėnesio. Atsakovė nurodė, kad 2008 metų kovo mėnesį ji kreipėsi Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl separacijos, nes siekė išsaugoti šeimą. Tačiau tolimesnis ieškovo elgesys privertė ją pakeisti ieškinio reikalavimą – prašyti nutraukti santuoką. Atsakovės vertinimu, ieškovui jokios sunkios aplinkybės nebuvo susidėjusios, nes piktnaudžiavimas alkoholiu, agresija ir nuolatiniai azartiniai lošimai, dėl kurių iširo šeima, nelaikytini sunkiomis aplinkybėmis. Be to, jau santuokos nutraukimo proceso metu atsakovei tapo žinoma apie ankstesnius ieškovo teistumus. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad jis buvo apgautas. Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo atsakovė teigia nurodžiusi, kad visas nekilnojamasis turtas, kuris nėra nurodytas turto pasidalijimo sutartyje, yra paliktinas sutuoktiniui. Savo priešieškinio ir patikslinto priešieškinio pareiškime Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamojoje byloje atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškovės siūloma santuokoje įgyto turto pasidalijimo tvarka, o tai patvirtina, kad ginčijamas sandoris atitiko jo valią (b. l. 105-109).

Atsakovė B. J. prašė tesimo ieškovo ieškinį atmesti ir nurodė, kad ji nedalyvavo ginčijamo sandorio sudaryme, todėl jokiu būdu neįtakojo jo šalių valios. Teigia, kad jai tik yra žinoma, kad dukra J. J. buvo sutuoktinio skriaudžiama tiek morališkai, tiek fiziškai. Esą apie tai ji sužinodavusi iš anūkų, nes dukra slėpė nuo aplinkinių tokias aplinkybes. Esą B. J. visada kiek įmanydama stengėsi padėti vienintelei dukrai ir jos šeimai, atidavė praktiškai visas santaupas ir Anglijoje uždirbtus pinigus. 2007 metų lapkritį dukra pasakė, kad nori padovanoti jos vardu įregistruotą turtą, paaiškindama, kad taip bus ramiau. Atsakovės nuomone, ieškovas jos atžvilgiu neturi jokios reikalavimo teisės, jis neįrodė, kad egzistuoja būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (b. l. 101-102).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys netenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007-11-09 tarp atsakovės J. J. ir ieškovo A. R. J. buvo sudaryta santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto pasidalijimo sutartis (toliau – Turto pasidalijimo sutartis), kurios pagrindu J. J. asmeninės nuosavybės teise atiteko trys nekilnojamojo turto objektai, jų tarpe – ginčo objektas - 0,1502 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Turto pasidalijimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad A. R. J. kompensacijos už savo turto dalį iš sutuoktinės J. J. atsisakė (t. 1, b. l. 29-31). 2007-12-06 sutartimi (toliau – Dovanojimo sutartis) J. J. Žemės sklypą padovanojo savo motinai B. J. (t. 1, b. l. 36-38). 2009-09-14 sutartimi B. J. Žemės sklypą pardavė L. K. ir V. K. už 336 500 Lt (t. 1, b. l.48-52). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-09-04 sprendimu nutraukė J. J. ir A. R. J. santuoką bei išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tame tarpe ir santuokinio turto padalijimo klausimą (t. 1, b. l. 112-127).

Ieškovas reikalavimą pripažinti negaliojančia Turto pasidalijimo sutartį grindė aplinkybėmis, esą sutartį jis sudarė apgaulės įtakoje – atsakovei įtikinus jį perleisti dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusio turto jai asmeninės nuosavybės teise ir grasinant, kad priešingu atveju nutrauks santuoką.

Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 str.). Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Suklaidinimas gali būti išreiškiamas aktyviais veiksmais, sandorio svarbių aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti tik sau naudingą sandorį. Apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Taigi, sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, turi būti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sąlygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų šalių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 straipsnis) ir vertinami, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007). Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 4 dalis sampratą „realus grasinimas“ apibrėžia kaip kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius ar kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Grasinimas tokiu atveju turi būti realus. Nelaikytina grasinimu ketinimas kreiptis į teismą dėl kitai šaliai priklausančių teisių įgyvendinimo.

Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Kai yra ginčas dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (LR CK 6.193 straipsnis). Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių.

Iš Turto pasidalijimo sutarties turinio matyti, kad ieškovas patvirtino, jog sutarties tekstą jis perskaitė, suprato ir, kaip atitinkantį jo valią, priėmė ir pasirašė (t. 1, b. l. 31). Šią sutartį patvirtinusi notarė L. M. paaiškino, kad ji prieš sutarties pasirašymą šalių valią tikrino ir mano, kad A. R. J. suprato sandorio esmę, suprato, kad perrašo sutuoktinei dalį turto (t. 2, b. l. 143-145). Turto pasidalijimo sutarties turinys nesukelia jokių abejonių dėl jos šalių valios išraiškos, nes šalių valia išreikšta aiškiai, detaliai, suteikiant kiekvienai Sutarties sąlygai aiškią reikšmę, kuri turi būti adekvačiai suprantama kiekvieno sąžiningo ir atidaus asmens analogiškomis sąlygomis. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad jo protinis gebėjimas suprasti pasirašomos sutarties sąlygas būtų buvęs apribotas kažkokių pašalinių veiksnių, todėl teismas sprendžia, kad jis privalėjo sutarties sąlygoms suteikti tokią pat prasmę, kokią joms tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški ieškovui protingi asmenys. Ieškinio pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis ieškovas patvirtino, kad ginčo sutarties sudarymo metu jis aiškiai suprato, jog trys nekilnojamojo turto objektai, sutuoktiniams priklausę bendrosios jungtinės nuosavybės teise, asmeninės nuosavybės teisėmis atiteks sutuoktinei J. J.. Taip pat ieškovas patvirtino, kad, sudarydamas Turto pasidalijimo sutartį, jis veikė savo valia, tikėdamas, kad tokiu būdu bus pagerinti jo ir atsakovės tarpusavio santykiai ir užtikrintas santuokos tęstinumas. Ieškovo pateiktas Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008-10-01 raštas Nr. S14-684-(1.9) patvirtina tai, kad jau nuo 2007 metų kovo mėnesio J. šeimoje buvo konfliktinė situacija, sąlygota nesutarimų dėl vaikų elgesio, turto ir pačių sutuoktinių elgesio. Užfiksuotos aplinkybės, kad J. J. kėlė reikalavimą savo sutuoktiniui dėl dalies turto perleidimo, jokiu būdu nepatvirtina, kad ji atliko veiksmus, kuriuos galima kvalifikuoti, kaip tyčinį ieškovo suklaidinimą dėl esminių sandorio aplinkybių. Priešingai, iš šio rašto turinio matyti, kad ieškovui buvo žinomi sutuoktinės kaltinimai jam dėl pomėgio lankytis kazino ir galimo turto praradimo, elgesio su vaikais, kad pats ieškovas kaltino savo sutuoktinę vaikų nustatinėjimu prieš jį ir ribojimu jam bendrauti su vaikais iš ankstesnės santuokos, atsivežti juos į namus, kad sutuoktinė yra jam atskleidusi savo ketinimus išsituokti (t. 1, b. l. 65-68). Apie J. šeimą ištikusią krizę liudija ir 2007-04-12 įrašas Socialinio darbuotojo darbo su klientais registracijos žurnale (t. 1, b. l. 141-142). Apie sutuoktinių nesutarimus, J. J. ketinimą išsituokti ir giminaičių pastangas juos sutaikyti patvirtino byloje liudytojais apklausti V. S. J. bei V. G. (t. 2, b. l. 119, 134). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovui dar gerokai prieš ginčijamo sandorio sudarymą buvo žinoma apie atsiradusią jo santuokos tęstinumo grėsmę, žinomos sutuoktinių konflikto priežastys ir sutuoktinės siekis dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto įgyti asmeninės nuosavybės teisėmis bei tokio turto teisinio režimo pasikeitimo pasekmės. Todėl ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, turėjo visas galimybes įvertinti riziką ir apsispręsti, ar jis siekia atitinkamo sandorio sudarymo. Sprendžiant apie ieškovo A. R. J. ketinimus sudarant sandorį ir jo valios atitikimą šio sandorio turiniui, ypač svarbus yra ieškovo elgesys J. ištuokos bylos procese. Kaip matyti iš įsiteisėjusio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-723/2009, šio proceso metu A. R. J. priešieškinio pareiškime nurodė (t. 1, b. l. 157-171), kad sutinka su ieškovės J. J. ieškiniu siūloma santuokoje įgyto turto pasidalijimo tvarka, t. y. su jos siūlymu, atsižvelgiant į tai, kad 2007-00-09 Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarė L. M. patvirtino šalių pasirašytą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, likusį nepasidalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą priteisti A. R. J. (t. 1, b. l. 112-127). Akivaizdu, kad tuomet, kai ieškovui tapo žinoma, jog santuokos išsaugoti nepavyks, procese, kurio metu yra privalomai sprendžiami visi sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimai, jis klausimo dėl Turto padalijimo sutartimi padalinto turto nekėlė ir šio sandorio neginčijo. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas, išreikšdamas sutikimą su atsakovės siūloma turto padalijimo tvarka, dar kartą patvirtino, jog jo valia, išreikšta Turto padalijimo sandoriu, atitiko jo tikruosius ketinimus. Ginčijamo sandorio galiojimui esminės įtakos aplinkybės, kad galimai ieškovo valią sąlygojo atsakovės pažadas nesikreipti dėl santuokos nutraukimo, neturi. Teismo vertinimu, santuokos, kaip santykio, specifiškumas lemia tai, kad santuoka negali būti vertinama kaip nekintanti būsena ir baigtinis rezultatas. Todėl ir ištuoką skirtingais laikotarpiais gali sąlygoti visiškai skirtingo pobūdžio priežastys, kurių negalima prognozuoti ir dėl kurių nėra galimas išankstinis susitarimas. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ginčijama Turto pasidalijimo sutartis buvo sudaryta 2007-11-09, o atsakovė J. J. į teismą dėl separacijos nustatymo kreipėsi 2008-02-20, t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams, be to, siekdama ne ištuokos, o gyvenimo skyrium patvirtinimo. Liudytoja S. N. teisme liudijo, kad sutuoktiniai buvo susitaikę, tačiau tai truko trumpai, ieškovas pastoviai lošė kazino, grasino sutuoktinei, nenakvodavo namuose (t. 2, b. l. 122). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, ieškovas ir pats ieškinio pareiškime pripažino, kad Turto pasidalijimo sutarties sudarymo klausimas iš esmės iškilo tuomet, kai 2007-06-13 baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00062-05 buvo apribotos ieškovo teisės į dalį nekilnojamojo turto. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, atsakovės nurodytas aplinkybes apie ieškovo elgesiu jų bendram turtui keltą riziką – užsiėmimą azartiniais lošimais (t. 1, b. l. 173). Todėl pripažinti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas tik todėl, kad atsakovė žadėjo gyventi santuokoje, nėra pagrindo.

Be to, ieškovo išdėstytos aplinkybės, kad ieškovė privertė jį pasirašyti ginčijamą sandorį, grasindama ištuoka, jokiu būdu nesudaro apgaulei būdingo turinio ir galėtų būti pripažįstamos nebent grasinimu. Tačiau pagal Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 4 dalis sampratą, grasinimu ketinimas kreiptis į teismą dėl kitai šaliai priklausančių teisių įgyvendinimo nepripažįstamas, todėl ir atsakovės ketinimas kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo negali būti kvalifikuojamas grasinimu, sudarančiu pagrindą pripažinti negaliojančiu ginčijamą sandorį.

Ieškovo argumentas, kad ginčo sutartyje nėra sutuoktinių turto pasidalijimo sutarčiai būdingų elementų, nes ieškovui nepaskirtas joks turtas ir nenumatyta jokia kompensacija, nesudaro pagrindo Turto pasidalijimo sutartį pripažinti negaliojančia ar vertinti, kad tarp šalių buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, nurodė, kad jis reiškia tai, jog sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, jie turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005). Atsižvelgiant į tai, sutuoktiniai savo turto dalijimo sutartyje, sudaromoje nenutraukiant santuokos, gali numatyti padalyti savo turtą tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis. Taip pat jie gali susitarti padalyti visą turtą, jo dalį ar kokį nors turto objektą. Tuo atveju, kai šalių santuoka nenutraukiama, dalis sutuoktinių turto gali likti jų bendra jungtine nuosavybe ir tai neturi įtakos turto, dėl kurio padalijimo jie susitaria, dalijimo teisėtumui. Aplinkybė, kad įstatymai nedraudžia sutuoktiniams susitarimu dalijantis bendrą turtą nukrypti nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo turto padalijimo sutartyje, nuosekliai pripažįstama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005, 2009 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009, 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Todėl ir nagrinėjamuoju atveju, nustačius, kad atitinkamą ginčijamą sandorį lėmė šalių tarpusavio santykiai bei jų asmeniniai interesai ir juo buvo išreikšta laisva šalių valia, nėra pagrindo konstatuoti sutuoktinių lygiateisiškumo principo pažeidimo.

Nors ieškinio pareiškime ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė aplinkybes, kad ginčo žemės sklype buvo pastatytas pastatas, šios aplinkybės detaliau nenagrinėtinos, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo ribas – ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiais sandorius dėl ginčo žemės sklypo perleidimo ir priteisti šio turto ½ dalies didžiausią vertę – 201 500 Lt, atsižvelgiant į tai kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypo vertė siekia 403 000 Lt.

Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2007-12-06 J. J. ir B. J. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 11003 dėl 0,1502 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nepagrįstas. Ieškovas teigė, kad Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, todėl ji yra negaliojanti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą- išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-06-04 nutartis civilinėje byloje 3K-3-667/2003; 2005-06-15 nutartis civilinėje byloje 3K-3-341/2005). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju- turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Tokiu atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad sandorio dalyvės realiai neįgijo atitinkamų teisių ir pareigų bei kad ginčijamas sandoris neatitiko jo šalių tikrosios valios. Teismo vertinimu, ieškovas tokios pareigos neįvykdė: J. J. ir B. J. teismui patvirtino, kad jos siekė Dovanojimo sutarties tikslų – J. J., norėdama užsitikrinti turto apsaugą ir mamos paramą kokios nors nesėkmės atveju, B. J. – tenkindama vienintelės dukters valią. Kaip matyti iš 2009-09-14 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties turinio, Dovanojimo sutarties pagrindu į dovanotą žemės sklypą buvo įregistruotos B. J. nuosavybės teisės, kurias ji vėliau perleido L. K. ir V. K. (t. 1, b. l. 48-52), todėl akivaizdu, kad B. J. dovanotą turtą valdė kaip savo asmeninę nuosavybę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, reikalavimas pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia netenkintinas.

Teismui netenkinus ieškovo pareikštų reikalavimų pripažinti ginčo turto sandorius negaliojančiais, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovo naudai iš atsakovių J. J. ir B. J. solidariai 201 500 Lt, t. y. perleisto turto ½ dalies didžiausią vertę.

Tokiu būdu, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovas A. R. J. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareikšto ieškinio (CPK 178 str.).

2010-03-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismas atidėjo ieškovui A. R. J. 5 030 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 91-92).

Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl iš ieškovo A. R. J. į valstybės biudžetą priteistini 5 030 Lt žyminio mokesčio ir 98 Lt teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 273 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo A. R. J. ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo A. R. J. valstybei 5 128 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo 2010-03-09 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovių J. J. ir B. J. atžvilgiu palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Aldona Tilindienė