- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-2063-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė (pran.)
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- A. N. Č.
- Trečiasis asmuo
- notarė A
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ir atsakovo A. N. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-443-475/2012 pagal ieškovės 2012-03-07 patikslintą ieškinį atsakovui A. N. Č. dėl skolos priteisimo, termino pareikšti kreditorinius reikalavimus pratęsimo (trečiasis asmuo notarė A. P.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2012-03-07 patikslintu ieškiniu (b. l. 84-86), prašydama atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui skolininkės O. V. Č. įpėdiniui A. N. Č. (atsakovui) pareikšti; priteisti jai iš atsakovo 10 000 Lt skolą ir 10 000 Lt palūkanas, iš viso 20 000 Lt, bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-14 sprendimu (b. l. 113-117) ieškinį tenkino iš dalies: pratęsė ieškovei terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus palikėjos O. V. Č. įpėdiniui atsakovui; priteisė iš atsakovo ieškovei 10 000 Lt skolą, 2 000 Lt palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (12 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovė paskolino O. V. Č. 10 000 Lt, tačiau skolininkė paskolos iki šalių susitarto termino negrąžino (b. l. 55-75). O. V. Č. įpėdinis atsakovas, teigdamas, jog paskolos suma O. V. Č. nebuvo perduota ir jog tai buvo apsimestinis sandoris, siekiant ne paskolinti O. V. Č. pinigų, o užtikrinti atsakovo ir ieškovės sutartinius santykius, nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad notaro patvirtinta paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad Sutarties 3.1 p. numatytos palūkanos yra aiškiai per didelės netesybos, todėl jas sumažino iki 15 procentų metinių palūkanų ir laikė, kad už laikotarpį nuo 2009-04-28 iki 2011-08-25, skaičiuojant nuo priteistinos 10 000 Lt skolos, palūkanos sudaro 2 000 Lt (125 Lt (už 1 mėnesi palūkanų) x 16 mėnesių).
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-13 nutartimi (b. l. 130-131), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 276 straipsnio 2 dalimi, ištaisė aiškią aritmetinę klaidą 2012-05-14 sprendime, tiek motyvuojamoje, tiek rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog palūkanos sudaro 3 500 Lt (125 Lt (už 1 mėnesį palūkanų) x 28 mėnesių), t. y. pripažino, jog palūkanos skaičiuotinos už 28 mėnesius, o ne 16, ir jos sudaro ne 2 000 Lt, o 3 500 Lt.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-07-16 nutartimi (b. l. 161), vadovaudamasis CPK 276 straipsnio 2 dalimi, ištaisė kitą aiškią aritmetinę klaidą 2012-05-14 sprendime ir rezoliucinės dalies trečiojoje pastraipoje nurodė, jog 5 procentų metinės palūkanos skaičiuotinos nuo priteistos sumos (13 500 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ne nuo 12 000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 125-126) prašo pakeisti 2012-05-14 teismo sprendimo dalį dėl priteistų palūkanų dydžio ir priteisti iš atsakovo ieškovei 3 500 Lt palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 500 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė su teismo sprendimu nesutiko tik dalyje dėl palūkanų, kurias prašė padidinti ir priteisti ne 2 000 Lt dydžio, bet 3 500 Lt. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatė, kad „Sutarties 3.1 p. numatytos palūkanos yra aiškiai per didelės netesybos, todėl mažintinos iki 15 procentų metinių palūkanų, kurios už laikotarpi nuo 2009-04-28 iki 2011-08-25, skaičiuojant nuo priteistinos 10 000 Lt skolos, sudarys 2 000 Lt (125 Lt (už 1 mėnesi palūkanų) x 16 mėnesių).“ Apeliantės nuomone, teismas padarė aiškią aritmetinę klaidą, skaičiuodamas mėnesius laikotarpyje nuo 2009-04-28 iki 2011-08-25, ir suskaičiavo 16 mėnesių, kai faktiškai laikotarpį nuo 2009-04-28 iki 2011-08-25 sudaro 28 mėnesiai. Ši akivaizdi klaida lėmė ir neteisingą priteistinos palūkanų sumos suskaičiavimą. Teismas neteisingai suskaičiavo palūkanas už laikotarpį nuo 2009-04-28 iki 2011-08-25, skaičiuojant nuo priteistinos 10 000 Lt skolos, dydį, nurodydamas 2 000 Lt (125 Lt (už 1 mėnesį palūkanų) x 16 mėnesių), kai turėtų būti 3 500 Lt (125 Lt (už 1 mėnesį palūkanų) x 28 mėnesių).
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 137-143) prašo panaikinti 2012-05-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas šiais motyvais:
1. Pagal ieškovės pateiktą paskolos sutartį prievolė yra įvykdyta 2008 metų gruodžio mėnesį, ką patvirtinta ieškovės apeliantui rašyti laiškai, kurių teismas nevertino. Pagal susiformavusią teisinę praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismas privalo nustatyti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismas turi išsiaiškinti, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu pati pripažino, kad sutartiniai santykiai yra susiklostę tik tarp apelianto ir ieškovės, o mirusioji O. V. Č. buvo tik laiduotoja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) įtvirtinta, kad laidavimo sutartis baigiasi tada, kai yra įvykdoma prievolė. Apeliantas skolinius įsipareigojimus ieškovei įvykdė visiškai ir galutinai, todėl laidavimo sutartis neteko galios. Argumentas, kad jis yra teisių perėmėjas po savo motinos O. V. Č. mirties, šiuo atveju neturi jokios teisinės galios, nes sandoris tarp jo ir ieškovės buvo apsimestinis - ieškovė, apeliantui nežinant, prikalbino O. V. Č. nuvykti į notaro biurą ir pasirašyti paskolos sutartį, kaip laidavimo sutartį, jei apeliantas neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, įskaitant, bet neapsiribojant, kad tuo metu skolinis įsipareigojimas jau buvo įvykdytas. Teismui pareikalavus išrašų apie O. V. Č. pinigines operacijas banko sąskaitose, jis pamatytų, kad O. V. Č. savo sąskaitose pinigų turėjo, tariamos paskolos laikotarpiu didesnė pinigų suma nuo sąskaitų nuimta nebuvo, todėl traktuotina, kad turint savo sąskaitose pinigų, neketinant nieko įsigyti nuosavybėn, jai nebuvo tikslinga skolintis pinigų iš ieškovės. Todėl skolinių santykių tarp O. V. Č. ir ieškovės nesusiklostė. Kadangi sandoris tarp O. V. Č. ir ieškovės yra apsimestinis, atnaujinti termino nėra pagrindo. Sutartiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovės ir atsakovo, todėl visos pretenzijos turėtų būti sprendžiamos tarp šalių. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškinio suma yra 20 000 Lt, tačiau paskolos sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad paskolos terminas yra 1 mėnuo, už kurį yra mokamos 15 procentų palūkanos. Vadinasi, pagal paskolos sutartį pinigai skolinami tiksliai nurodant grąžinimo datą, o ne pateikus kreditoriaus reikalavimus. Remiantis tos pačios paskolos sutarties 5 punktu, už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną yra skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai. Todėl remiantis sutartimi galimas tik toks paskaičiavimas: paskolos dydis yra 10 000 Lt + 1 500 Lt vieno mėnesio palūkanos + 2,30 Lt delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną laikotarpyje 180 dienų, t. y. 414 Lt, viso įstatymiškai galima paskolos suma būtų 11 914 Lt, tik į kurią ieškovė galėtų pretenduoti, tačiau prievolė buvo įvykdyta, todėl jokių išieškotinų sumų nėra.
2. Teismas neišsiaiškino ir neatskleidė 2008-06-26 paskolos sutarties šalių valios. Teismas nepagrįstai atmetė atsiliepimo argumentus dėl 2008-06-26 sandorio pripažinimo tariamu. Svarbi aplinkybė yra ta, kad, tiriant sandorio šalių valią, teismas nesirėmė patvirtinimu, kad tarp šalių buvo susiklostę žodiniai sutartiniai santykiai. Šio žodinio sandorio ieškovė neginčijo. Pažeidimas šioje byloje glaudžiai susijęs su aktualiu klausimu - ar sandorio dalyviai realiai įgijo pagal ginčijamą sandorį civilines teises ir pareigas. Teismui pateikti dokumentai ir įrodymai neįrodo, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų paskolinti 20 000 Lt ir mirusiajai O. V. Č., ir atsakovui, nes, kaip nurodo pati ieškovė, darbinių santykių paskutiniu metu neturėjo, palikimų negavo, pajamų deklaracijų ir sąskaitų išrašų teismui nepateikė, nors teisminio nagrinėjimo metu jos buvo reikalaujamos, o teismas dėl apeliantui nesuprantamų priežasčių daugiau prie šio klausimo sprendimo nesugrįžo, todėl šis faktas yra ieškovės neįrodytas ir nepagrįstas, todėl turėjo būti atmestas. Kaip matyti iš protokolo (b. l. 106-110), ieškovė pati teismui nurodė, kad informacija apie O. V. Č. mirtį ji laidotuvių dieną - žinute nuo anūkės. Šis faktas nebuvo jokia klaida, nes ieškovė artimai bendravo kaip su mirusiąja O. O. V. Č., taip pat ir jos vaikaite, t. y. atsakovo dukra, kuri, turėdama ieškovės telefono numerį ir žinodama apie draugiškus santykius tarp šalių, tikslingai pranešė apie O. V. Č. mirtį ir laidotuves. Po šios informacijos praėjus kelioms dienoms, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, pateikdama teismui melagingą informaciją, neva ji nežinojo apie O. V. Č. mirtį. Todėl susidaro įspūdis, kad buvo bandoma ieškovės nepagrįstai praturtėti, išieškant skolą du kartus, įskaitant, bet neapsiribojant, kad O. V. Č. esant gyvai ieškovė nepateikė nei vienos pretenzijos dėl skolinio įsipareigojimo įvykdymo, nors ieškovės teigimu dėl antrinės teisinės pagalbos ji kreipėsi pas advokatus 2010-03-19. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl nebuvo vykdomi jokie išieškojimo veiksmai, t. y., kodėl advokatai nesiėmė jokių išieškojimo veiksmų. Darytina išvada, kad dėl antrinės teisinės konsultacijos ieškovė galėjo kreiptis kitais klausimais, nesusijusiais su atsakovo ar/ir mirusiosios skoliniais įsipareigojimais.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 172-173) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo 2012-05-14 sprendimą palikti nepakeistą šiais motyvais:
1. Atsakovas nurodo, jog tarp šalių sudaryta paskolos sutartis yra įvykdyta. Tačiau nei teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jis nepateikia sutarties įvykdymą patvirtinančių įrodymų. Paskolos sutarties 2 punkte šalys aptarė paskolos grąžinimą, numatydamos, kad paskola bus grąžinta pervedant paskolos sumą į paskolos davėjos ieškovės banko sąskaitą. Ji teismui pateikė sutarties 2 punkte nurodytos banko sąskaitos išrašą (b. l. 55), kuris patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2008-06-11 iki 2011-08-11 paskola ieškovei nebuvo grąžinta. Atsakovo byloje pateikti įrodymai - laiškai, kuriuose minimas palūkanų mokėjimo faktas, teismo buvo įvertinti. Teismas įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus (b. l. 56-57) nustatė, jog palūkanos ieškovei už naudojimąsi paskola buvo mokamos iki 2009-04-28. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, jog ieškovė teisminio nagrinėjimo metu pati pripažino, kad sutartiniai santykiai yra susiklostę tik tarp ieškovės ir atsakovo. Tokio patvirtinimo ji nesakė ir negalėjo sakyti, nes sutartį ji sudarė su atsakovo motina O. V. Č., jai buvo sumokėti pinigai, ką O. V. Č. patvirtino sutartyje savo parašu.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde atsakovas pats skirtingai vertina jam nepalankų sandorį ir teigia, kad sandoris tarp O. V. Č. ir ieškovės yra apsimestinis, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodo, kad sandoris yra tariamas. Atsakovas savo poziciją, kad sandoris yra apsimestinis arba tariamas, turėjo teisę įrodinėti reikšdamas byloje priešieškinį. Nesant byloje savarankiško reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas neturėjo pareigos svarstyti atsakovo apeliaciniame skunde minimų argumentų dėl sandorio negaliojimo pagrindų. Teisę reikšti byloje priešieškinį atsakovui teismas buvo išaiškinęs bylos nagrinėjimo metu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas ginčija teismo sprendimą, nes jis jam yra nepalankus, tačiau iš esmės nenurodo jokių byloje esančių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius ir paneigtų teismo padarytas išvadas. Priešingai, atsakovo samprotavimai tik patvirtina, kad jis yra nesusipažinęs su bylos medžiaga, nes apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė nepateikė teismui pajamų deklaracijų, banko sąskaitų išrašų, kad 2010-03-19 pas advokatus kreipėsi klausimais, nesusijusiais su mirusiosios skoliniais įsipareigojimais. Ieškovė teismui pateikė savo reikalavimą įrodančius banko sąskaitų išrašus (b. l. 55, 75), taip pat atsakovo prašytą metinę pajamų mokesčio deklaraciją (b. l. 73-74). Ieškovės pateiktas prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nuorašas (b. l. 53) ir sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 54) patvirtina, kad jau 2010 m. kovą ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos ne kokiu nors kitu, bet būtent paskolos susigrąžinimo iš skolininkės O. V. Č. klausimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovės apeliacinio skundo pagrindu pradėtas apeliacinis procesas nutrauktinas.
Kolegijos nuomone, atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumui įvertinti pakanka byloje esančių duomenų, todėl nėra pagrindo tenkinti visiškai nemotyvuoto jo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Iš 2008-06-26 paskolos sutarties (toliau – Sutartis) (b. l. 6), įregistruotos Kauno miesto 25-ajame notaro biure (notarinio registro Nr. 1421), matyti, jog ieškovė paskolino O. V. Č. 10 000 Lt. Sutarties 2 punktu O. V. Č. įsipareigojo iki 2008-07-28 grąžinti paskolą. Sutarties 3.1 punktu paskolos gavėja įsipareigojo, paskolos negrąžinus iki nustatyto termino, sumokėti ieškovei 15 procentų dydžio mėnesines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos. Ieškovės teigimu, paskolos gavėjai savo įsipareigojimo per nustatytą terminą neįvykdžius, ieškovė, jai suteikus antrinę teisinę pagalbą (b. l. 53-54), 2010-06-16 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, 2010-06-17 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas O. V. Č. turtas (b. l. 13). Tik teismui įpareigojus patikslinti O. V. Č. gyvenamąją vietą 2010-08-27 nutartimi, kuri ieškovės atstovui įteikta 2010-08-31, ieškovė teigia sužinojusi apie paskolos gavėjos mirtį ir 2010-09-27 kreipusis į Kauno miesto 15-tąjį notarų biurą, pareikšdama kreditorinį reikalavimą jos palikimą priėmusiems įpėdiniams (b. l. 11-14). Teismas 2010-10-27 nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovei (b. l. 16). 2011-03-31 Kauno miesto 15-tasis notarų biuras informavo ieškovę, kad paveldėjimo byla po O. V. Č., mirusios 2010-06-14, mirties neužvesta (b. l. 17). Ieškovė, siekdama ginti savo kreditorinį reikalavimą, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo (b. l. 20-21), taip pat kreipėsi į Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyrių (b. l. 18) ir į Kauno miesto apylinkės teismą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo (b. l. 19). 2011-08-17 Kauno miesto 15-tasis notarų biuras informavo ieškovę, kad O. V. Č. įstatyminis įpėdinis atsakovas pateikė pareiškimą, jog nesutinka su ieškovės kreditoriniu reikalavimu, bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl paskolos priteisimo (b. l. 7), todėl ieškovė 2011-08-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, priteisti 10 000 Lt paskolą ir 10 000 Lt palūkanas už pradelstą laikotarpį.
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šios straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Kaip jau minėta, O. V. Č. mirė 2010-06-14 (b. l. 17), ieškovė pareiškė kreditorinį reikalavimą palikėjos įpėdiniams per notarų biurą 2010-09-27, t. y. nežymiai, vos daugiau nei savaitę, praleidusi CK nustatytą trijų mėnesių terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad jau nuo 2010-03-19, kai ieškovė kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo (b. l. 53), ieškovė ėmėsi veiksmų apginti bei paviešinti savo kreditorinius reikalavimus pagal Sutartį (b. l. 13, 17-21, 54), t. y. ieškovės pateiktas prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nuorašas (b. l. 53) ir sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 54) patvirtina, kad jau 2010 m. kovo ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos ne kokiu nors kitu, bet būtent paskolos susigrąžinimo iš skolininkės O. V. Č. klausimu. Gindama savo kreditorinius reikalavimus teisme ir sužinojusi apie skolininkės mirtį, ji iš karto kreipėsi į Kauno miesto 15-tąjį notarų biurą, pareikšdama kreditorinį reikalavimą skolininkės palikimą priėmusiems įpėdiniams (b. l. 11-14), todėl, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo nesutikti, jog ieškovė terminą praleido be svarbių priežasčių.
Vienas iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog ginčo sandoris buvo apsimestinis arba tariamas. Pabrėžtina, jog CK 1.86 straipsnyje įtvirtintas tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas, o CK 1.87 straipsnyje – apsimestinio, o jiems nuginčyti turi būti įrodinėjami skirti negaliojimo pagrindai. Apeliantas, teigdamas, jog, jo manymu, ginčo sandoris, kuris, beje, patvirtintas notaro, turi vieno ar kito CK 1.86, 1.87 straipsniuose įtvirtinto sandorio negaliojimo požymių, turėjo tai pagrįsti ir įrodyti (CPK 178 str.), tačiau nurodomi tik deklaratyvūs teiginiai. Bylos nagrinėjimo metu apeliantui buvo išaiškinta teisė reikšti priešieškinį, tačiau apeliantas šia teise nepasinaudojo.
Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, o šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.). Tik tuo atveju, kai įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Tačiau atsakovas (O. V. Č. įpėdinis) nepateikė įrodymų, kad paskolos suma O. V. Č. nebuvo perduota. Pinigų neperdavimo faktą paneigia paskolos sutartyje esantis O. V. Č. ranka padarytas įrašas ,,Dešimt tūkstančių litų gavau“. Apelianto teigimu, jo motina neturėjo jokio tikslo skolintis iš ieškovės pinigų, nes jų pati turėjo, o, be to, pati ieškovė neturėjo tokių lėšų, kurias būtų galėjusi paskolinti. Paskolos sutarties 2 punkte šalys aptarė paskolos grąžinimą, numatydamos, kad paskola bus grąžinta pervedant paskolos sumą į paskolos davėjos (ieškovės) banko sąskaitą. Ieškovė teismui pateikė Sutarties 2 punkte nurodytos banko sąskaitos išrašą (b. l. 55), kuris patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2008-06-11 iki 2011-08-11 paskola ieškovei nebuvo grąžinta. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė pateikė teismui savo reikalavimą įrodančius banko sąskaitų išrašus (b. l. 55, 75), taip pat atsakovo prašytą metinę pajamų mokesčio deklaraciją (b. l. 73-74). Atsakovo byloje pateikti įrodymai - laiškai, kuriuose minimas palūkanų mokėjimo faktas, teismo buvo įvertinti, t. y. teismas nustatė, ką ieškovė pripažino, jog palūkanos už paskolos negrąžinimą per nustatytą terminą jai buvo mokamos iki 2009-04-28 (b. l. 56-57), t. y. atsakovas iš dalies vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį. Tačiau, kolegijos nuomone, jokie bylos duomenys (tame tarpe ir minėti laiškai) nepatvirtina apelianto teiginių, kad visa prievolė pagal Sutartį buvo įvykdyta 2008 metų gruodžio mėnesį. Be to, kitu gynybiniu argumentu atsakovas teigia, jog sutartiniai santykiai yra susiklostę tik tarp ieškovės ir atsakovo, tačiau iš ginčo sandorio aiškiai matyti, jog ieškovė sandorį sudarė su atsakovo motina O. V. Č., jai buvo sumokėti pinigai, ką O. V. Č. patvirtino sutartyje savo parašu, o tai motinos pasiskolintais pinigais faktiškai naudojosi jos sūnus, šiuo atveju nepaneigia paskolos teisinių santykių buvimo tarp paskolos sutartyje nurodytų šalių – ieškovės ir O. V. Č..
Apeliantė (ieškovė) su teismo sprendimu nesutiko tik dalyje dėl palūkanų dydžio paskaičiavimo. Apeliantė, įvertinusi tai, kad teismas, apskaičiuodamas palūkanų dydį, padarė aritmetinę klaidą, nes palūkanas (125 Lt už 1 mėnesį) paskaičiavo ne už 28 mėnesius, o už 16 mėnesių, ir laikydama, kad šios klaidos ištaisymas iš esmės keičia ir sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. didina priteistiną sumą, manė, kad šis teismo sprendimo netikslumas negali būti ištaisytas CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl pateikė apeliacinį skundą.
Tačiau 2012-06-13 bei 2012-07-16 nutartimis (b. l. 130, 161) apeliantės minimas rašymo apsirikimas ištaisytas, t. y. pripažinta, kad laikotarpis, už kurį turi būti mokamos palūkanos, yra ne 16 mėnesių, o 28 mėnesių, todėl palūkanų dydį sudaro ne 2 000 Lt, o 3 500 Lt, ir tokiu atveju procesinės palūkanos skaičiuotinos ne nuo 12 000 Lt (10 000 Lt skola + 2 000 Lt palūkanos), o nuo 13 500 Lt (10 000 Lt + 3 500 Lt). Įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas pats ištaisė sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje padarytus rašymo apsirikimus, pripažintina, jog pagal ieškovės apeliacinį skundą nebeliko apeliacijos objekto, todėl procesas pagal jį nutrauktinas (CPK 315 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiantį tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi už ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį surašymą išlaidos už antrinės teisinės pagalbos suteikimą sudaro 530 Lt, apeliacinį procesą pagal ieškovės apeliacinį skundą nutraukus, o atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo valstybei priteistina 300 Lt šių išlaidų
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo A. N. Č. apeliacinį skundą atmesti, o pagal ieškovės R. M. apeliantės apeliacinį skundą pradėtą apeliacinį procesą nutraukti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. N. Č. (a. k. 3680820049) valstybei 300 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas - 5630, bankas „Swedbank“, AB, paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.