Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-11-327/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-01-30
Bylos Nr.: 1A-11-327/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00092-2013-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.

Teisėjai: Valdas Vitunskas, Arūnas Paštuolis, Viktoras Preikšas, Tomas Žukauskas
Nuteistasis: I. B.
Advokatai: Rolandas Mištautas

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-327/2015

Teisėja Laima Lubauskienė Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00092-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.12.1.; 1.2.19.4.; 2.4.6.4.1.; 2.4 7.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei ir Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Dainiui Simanavičiui, nuteistajai I. B., jos gynėjui advokatui Rolandui Mištautui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d. ir nuteista 29 MGL (3770 Lt) dydžio bauda, sumokant ją per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Baudžiamasis procesas dėl I. B. kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės „(duomenys neskelbtini)“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vyresniosios inspektorės pareigose ir 2008 m. kovo 20 d. laikotarpiu nuo 12 val. 03 min. iki 17 val. 55 min. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Bendrojo administracinio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Deklaracijos) importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės “ (duomenys neskelbtini) ”, reg. (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis Volvo XC90, balta, (duomenys neskelbtini), deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis daužtas visas bei jo vertė yra 7311 litų, kuomet automobilio faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, o faktinę jo būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 79100 Lt, bei tuo pačiu atlikdama muitinį tikrinimą pagal Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (toliau – NCTS) priemonėmis įformintą tranzito deklaraciją T1 MRN: 08LTLU900007621114 (toliau – Tranzito deklaraciją), kuria deklaruotas šio automobilio tranzitas iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) jūrų uosto posto į importuotojo pasirinkimu kitą teritorinės muitinės postą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad šiurkščiai pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių; Tarnybos Lietuvos Respublikos Muitinėje statuto 16 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, nustatančius pareigą vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigūno pareigybės aprašyme numatytas pareigas; 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 63 str., kuriame nustatyta, kad muitinė priima deklaracijas iš karto, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, reikalavimus; 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 201 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad muitinės deklaracija gali būti priimta tik tuomet, kai joje nurodytos prekės pateikiamos muitinei arba kai sudaroma muitinei priimtina galimybė jas patikrinti, reikalavimus; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-04-25 įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įformino, Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS sistemos priemonėmis, taisyklių 19 p., kuriame nustatyta, kad paskirties įstaigos muitinės pareigūnas, atliekantis Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros įforminimą, įregistruoja Lydinčiojo dokumento A formoje nurodytą MRN NCTS, tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigą faktą, reikalavimus; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-06-05 įsakymu Nr. 1B-376 patvirtintų Muitinės postuose (išvykimo ir paskirties muitinės įstaigose) vykdomų prekių muitinės priežiūros procesų aprašymų metodinių rekomendacijų 19.1.1 p., kuriame nustatyta, kad atvykusių prekių, transporto priemonių identifikavimo ir muitinės priežiūros užtikrinimo etape muitinės pareigūnas, atsakingas už dokumentų priėmimą ir muitinį tikrinimą, įsitikina, ar transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito dokumente, taip pat pateikta muitinam tikrinimui, reikalavimus; Muitinės departamento direktoriaus 2004-04-27 įsakymu Nr. 1B-414 patvirtintos „Bendrojo administracinio dokumento muitinio įformino instrukcijos“ 6.5 punkto, kuriame nustatyta, kad muitinei pateikta pasirašyta deklaracija priimama, jeigu deklaracijoje nurodytos prekės pateiktos muitinei, reikalavimus; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-12-16 įsakymu Nr. 1B-815 patvirtintų „Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų priekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių“ 15.14. p., kuriame nustatyta, kad muitinės pareigūnas, teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkęs tikrinti muitinės deklaraciją, turi patikrinti: ar deklaruojamos prekės pateiktos muitinei arba gautas rašytinis leidimas pateikti šias prekes vėliau, reikalavimus; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 25. p., kuriame nustatyta, kad jeigu importuotojo muitinio įforminimo metu pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadinto (sužaloto) automobilio išleidimo į laisvą apyvartą ar laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra įforminama, kai importuotojas (deklarantas) (jeigu įmanoma – kartu su turto vertintoju) surašo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą, ir importuotojas (deklarantas) pateikia garantiją, kurios dydžio, apskaičiuojamo pagal atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge) "Automobilių importo kainos", pakanka galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti (įvertinus jau sumokėtus importo muitus ir mokesčius), reikalavimus, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2007-01-23 įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) 34.5. p., kuriame nustatyta pareiga atlikti poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, 34.6. p., kuriame nustatyta pareiga vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, 34.8. p., kuriame nustatyta pareiga vykdyti sustiprintą prekių kilmės klasifikavimo bei muitinio vertinimo kontrolę, 34.11. p., kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, reikalavimus; (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2007-03-01 įsakymu Nr. 3B-175 patvirtintų (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Vidaus darbo taisyklių) 12.4. p., kuriame nustatyta pareiga atlikti visas funkcijas, nurodytas šiose taisyklėse bei teisės aktuose reglamentuojančiuose atskirų procesų, kompiuterinių sistemų arba dokumentų įforminimą (ASYCUDA, NCTS, BDK ir pan.) muitinio tikrinimo etapų aprašymuose, 13.14.3. p., kuriame nustatyta pareiga Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos nustatyta tvarka patikrinti, ar pateiktas BAD rinkinys gali būti tikrinamas toliau, 13.14.4. p., kuriame nustatyta pareiga nustačius, kad deklaranto pateikti dokumentai neatitinka šių taisyklių 13.14.3. p. reikalavimų, apie tai informuoti deklarantą ir pareikalauti pateikti reikalavimus atitinkančius dokumentus, 13.33.4. p., kuriame nustatyta pareiga muitinės pareigūnui, tikrinančiam BAD rinkinius ir kartu su jais pateiktus dokumentus, kurie ASYCUDA sistemos arba vadovaujančio pareigūno buvo nukreipti į geltonąjį arba raudonąjį tikrinimo kanalus, patikrinti, ar teisingai nurodyta prekių vertė ir valiuta, kuria ši vertė deklaruojama, 13.33.7. p., kuriame nustatyta pareiga patikrinti, ar kartu su BAD rinkiniu pateikti dokumentai yra galiojantys, 15.18.1. p., kuriame nustatyta pareiga įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito deklaracijoje, pateikta muitiniam tikrinimui, nustatytomis aplinkybėmis:

2008 m. kovo 20 d. apie 12 val. 03 min. gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaranto V. J. pranešimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje įrengta prekių tikrinimo vieta, savininko atstovės J. P., kontroliavusios transporto judėjimą, padaryta žyma apie tai, kad transporto priemonė – krovininis automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba-konteinerine, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2008-03-20 9 val. atvyko į prekių muitinio tikrinimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), atlikdama muitinį tikrinimą pagal NCTS sistemos priemonėmis įformintą Tranzito deklaraciją T1 MRN: (duomenys neskelbtini), neįsitikino ir nepatikrino, ar šis krovininis automobilis su puspriekabe-konteinerine ir Tranzito deklaracijoje nurodyta prekė – lengvuoju automobiliu Volvo XC90, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), yra pateikti muitiniam tikrinimui pranešime (žymoje) nurodytoje prekių tikrinimo vietoje, bei kad tokiu būdu ši prekė pristatyta į paskirties įstaigą, o iš tikrųjų aprašytų krovininio automobilio su puspriekabe-konteinerine ir prekės nesant muitinio tikrinimo vietoje, NCTS sistemoje pažymėjo, kad tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją tinkamai užbaigta; tuo pačiu metu gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaranto V. J. D. Nr. (duomenys neskelbtini) importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, registruota (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės “ (duomenys neskelbtini) ”, registruota (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis Volvo XC90, balta, (duomenys neskelbtini) atlikdama muitinį tikrinimą pagal šią Deklaraciją, ją nepagrįstai priėmė ir pasirinko tikrinti nepateikus muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei, nesant ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, šį Deklaracijos priėmimo ir pasirinkimo tikrinti sprendimą nepagrįstai įformindama jos „J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” nurodant Muitinės departamento direktoriaus 2000-03-27 įsakymu Nr. 96 “Dėl muitinio tikrinimo būdų, prekių siuntos deklaravimo būdų ir muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių patvirtinimo” patvirtinto Muitinio tikrinimo būdų klasifikatoriaus (toliau - Klasifikatoriaus) nustatytą tikrinimo būdo kodą 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; toliau, privalėdama atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje pačios pasirinkimu buvo nukreipti į raudonąjį tikrinimo kanalą, bei prekių vertės patikrą, ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. kovo 14 d. deklaruojamo automobilio Volvo XC90 vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo atvaizduota, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 12242 litų, kuomet tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedūros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavusi iš importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o tuo pačiu ir nepatikrinusi šios prekės pagal pačios pasirinktus išvardintus tikrinimo būdų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą – BAD importo rinkinyje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio Volvo XC90 muitinį tikrinimą ir jo rezultatus: Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” nurodė šiuos Klasifikatoriaus nustatytus muitinio tikrinimo būdų kodus: 145, kuris reiškia, kad “automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 227, kuris reiškia, kad „patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“; 414, kuris reiškia, kad „patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai“; 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, bei šiuos įrašus patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0100 ir parašu, bei toliau, išvardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t.y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu (duomenys neskelbtini) ir parašu; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį - (duomenys neskelbtini) ir datą – 2008-03-20, mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu (duomenys neskelbtini) ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu „atitinka”, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu (duomenys neskelbtini), parašu ir muitinės įstaigos spaudu, savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizdavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), bei taip pat Deklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA. Šiomis aplinkybėmis sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių - 21126 litų, iš kurių 7089 Lt sudaro importo muitas ir 14037 Lt PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą, bei dėl šių I. B. veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti į valstybės biudžetą ir išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius, bei ji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

I. B. taip pat buvo kaltinama tuo, kad ji, dirbdama (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto muitinio tikrinimo vietos UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), inspektorės pareigose ir 2008 m. kovo 20 d. laikotarpiu nuo 12 val. 03 min. iki 17 val. 55 min. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis Volvo XC90, balta, (duomenys neskelbtini), deklarantui nepateikus muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės ir jos nepatikrinusi, suklastojo tikrą dokumentą – Bendrąjį administracinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), į šią Deklaraciją įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio Volvo XC90 muitinį tikrinimą ir jo rezultatus bei juos patvirtindama šiomis aplinkybėmis, t. y. į Deklaracijos „J” langelį “Paskirties įstaigos tikrinimas” įrašė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdo kodą 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“, tokiu būdu priimdama šią Deklaraciją tikrinti, melagingai konstatuodama faktą, kad ji patikrino, jog deklaruojama prekė yra pateikta muitinei ir yra pagrindas šią deklaraciją priimti, nors iš tikrųjų nepatikrino, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei; į Deklaracijos “J” langelį “Paskirties įstaigos tikrinimas” įrašė šiuos Klasifikatoriaus nustatytus muitinio tikrinimo būdų kodus: 145, kuris reiškia, kad “automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne(kataloge) nurodyta kaina”; 227, kuris reiškia, kad „patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrinti transporto priemonės valstybiniai registracijos numeriai, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“; 414, kuris reiškia, kad „patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai“; ir muitinio tikrinimo rezultatų kodą 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, bei šiuos įrašus patvirtino muitinės pareigūno spaudu (duomenys neskelbtini) ir parašu, tokiu būdu melagingai konstatuodama, jog atliko visus tikrinimo būdo kodus atitinkančius veiksmus, bei melagingai konstatuodama, jog patikrinti duomenys atitinka, nors iš tikrųjų šių veiksmų neatliko, nepatikrino, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, ir neturėjo duomenų, kuriais remiantis buvo galimas atitikimo konstatavimas; išvardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t.y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu (duomenys neskelbtini) ir parašu; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį –(duomenys neskelbtini) ir datą – 2008-03-20, mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu (duomenys neskelbtini) ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu “ATITINKA”, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu (duomenys neskelbtini), parašu ir muitinės įstaigos spaudu. Be to, nurodytomis aplinkybėmis žinomai suklastotą tikrą dokumentą - Bendrąjį administracinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo, pateikdama jį muitinei savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto muitinio tikrinimo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo šios muitinio tikrinimo vietos vyresniojo inspektoriaus pareigose, bei jame įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizduodama muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), o taip pat Deklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtindama muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA.

Skundžiamu nuosprendžiu baudžiamasis procesas dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 2 p.).

Šalies argumentai

I. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu teismas buvo nenuoseklus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai buvo suvaržyta nuteistojo gynybos teisė. Teismas, priimdamas nuosprendį buvo šališkas, o priimtas nuosprendis nemotyvuotas pagal BPK 305 str. įtvirtintus reikalavimus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme tirtų aplinkybių, negalėjo būti ir nebuvo jokio motyvo ir tikslo jai, savarankiškai veikiant, piktnaudžiaujant tarnyba bei klastojant dokumentus, sudaryti sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių. Tokius nusikalstamus tikslus ir motyvus galėjo turėti faktiškai automobilį importuojantys asmenys, kurie apgaule ar piktnaudžiaudami jos pasitikėjimu, pateikė muitiniam tikrinimui kitą, nei G. S. buvo parduotas, automobilį Volvo XC90. Nei nuosprendyje, nei ikiteisminio tyrimo metu tokie asmenys įvardinti nebuvo. Apeliantės manymu, tikrieji automobilio Volvo XC90 importuotojai 2008-03-20 išmuitinimui pateikė sudaužytą automobilį su pakeistu identifikaciniu automobilio numeriu (VIN), o ji, įvertinusi pateiktus dokumentus, neturėdama pagrindo abejoti jų turinio teisingumu, atliko automobilio apžiūrą. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog ji turėjo tikslą bei motyvą suklastoti kaltinime įvardintus dokumentus, todėl jos veiksmai neturėtų būti vertinami kaip nusikalstami. Atskleidžiant BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią. Tokių duomenų nebuvo nustatyta. Ji nesiekė suklastoti tikro dokumento, nesuprato, kad šiuose dokumentuose užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis, nes apžiūrėjo jai pateiktą automobilį ir vadovaudamasi pateiktais dokumentais atliko muitinį tikrinimą pagal Bendrojo administracinio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) rinkinį. Muitinės pareigūnas neturi techninių galimybių identifikuoti jam pateiktą transporto priemonę. Ją apžiūri tik išoriškai, pasikliaudamas deklaravimui pateiktais dokumentais.

Apeliantė nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog pilkos spalvos nedaužtas automobilis Volvo XC90 nebuvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto muitinio patikrinimo vietą, tačiau visiškai nepagrįstai ignoravo ir atmetė kito baltos spalvos daužto automobilio, su tikėtina pakeistu identifikaciniu numeriu (VIN), pateikimo muitiniam tikrinimui galimybę. Tokią galimybę sustiprina tai, jog eilėje procesinių dokumentų yra užfiksuota, jog G. Š. buvo parduotas nedaužtas pilkos spalvos automobilis: 2008-03-20 VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo pažyma (t. l, b.1. 161); 2008-10-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. l, b. 1. 162); 2008-10-17 apžiūros protokolas (t. l, b.1. 170-177); 2009-05-05 specialisto išvada (t. l, b.1. 182-184), liudytojo G. Š. parodymai, liudytojo R. U. parodymai, o muitiniam tikrinimui buvo pateiktas baltos spalvos daužtas automobilis, kurio fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertinimo atlikimui, su tikėtina pakeistu identifikaciniu automobilio numeriu (VIN).

Skunde apeliantė taip pat pažymi, kad 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/S nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatų, 199 str. 1 d. numatyta, kad „pateikus muitinės įstaigai deklaranto ar jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas ar jo atstovas pagal galiojančias nuostatas tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą kartu su deklaracija pateiktų dokumentų autentiškumą bei visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą". Bendrojo administracinio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) rinkinyje (t. 1, b. l. 131) gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini) ", deklarantu/atstovu nurodytas V. J., kuris pasirašė deklaraciją. Todėl apeliantei kilo abejonė, kodėl teismas, pripažinęs ją kalta dėl to, kad ji neįsitikino, jog automobilis Volvo XC90 buvo pateiktas muitinei, priėmė deklaraciją, jos „J" langelyje "Paskirties įstaigos tikrinimas" nurodė tikrinimo būdą „patikrinta muitinės deklaracija" nesant automobilio, priėmė dokumentus, automobilio neapžiūrėjo ir kompiuterinėje sistemoje atliko atžymėjimus, kad tranzito procedūra tinkamai užbaigta, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą, nesprendė asmenų, atsakingų už prekių pristatymą į paskirties įstaigą, atsakomybės klausimo bei asmenų, kurie dokumentuose nurodė, jog automobilis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto muitinio patikrinimo vietą atsakomybės klausimo.

Nurodė, jog galimai dėl didelio darbo krūvio (per dieną įformindavo apie 40 deklaracijų), sveikatos būklės ar pan., neturėdama jokio motyvo, nesiekdama jokių tikslų, neatkreipė dėmesio į tai, jog krovininio automobilio, kuris atvežė prekę, duomenys nesutampa su duomenimis nurodytais pateiktuose dokumentuose, ko pasėkoje, pati to nesuvokdama patvirtino į Bendrąjį administracinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus galimai tikrovės neatitinkančius duomenis. Tai reiškia, kad teismas, pažeisdamas BK 2 str. 3 ir 4 dalių nuostatas, priėmė klaidingą sprendimą dėl BK 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, nutraukdamas baudžiamąjį procesą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nes ji nesuklastojo tikro dokumento ir jo nepanaudojo, bet apžiūrėjo pateiktą automobilį ir, vadovaudamasi pateiktais dokumentais, atliko muitinį tikrinimą ir tai įformino. Ji nesiekė suklastoti tikrus dokumentus, bet pagal susiklosčiusias aplinkybes nesuprato, kad šiuose dokumentuose yra užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, todėl jos atžvilgiu turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nesant jos veiksmuose, nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., sudėties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne vieną kartą akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis Nr. 2K-407/2009). Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nusikalstamos veikos dėl piktnaudžiavimo motyvavimas nenurodytas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir teisme tirtų aplinkybių, negalėjo būti ir nebuvo jokio motyvo ir tikslo jai piktnaudžiaujant tarnyba bei klastojant dokumentus, sudaryti sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių. Aplinkybė, kad ji savo veiksmais sudarė sąlygas išvengti mokesčių, nenustačius suinteresuotų asmenų ir nepatraukus jų atsakomybėn už bendrininkavimą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, padedant, kurstant ar organizuojant, negali būti vertinama kaip savarankiškas kaltinamosios siekis sudaryti tokias sąlygas ir noras taip veikti, kadangi toks savarankiškas veikimas būtų nelogiškas. Prašymai nustatyti tokius asmenis buvo atmesti.

Apeliantė pažymi, kad analizuojant apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., padarymo aplinkybes apie tai, jog ji savo veiksmais „sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių - 21126 litų,..., apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą", yra neaišku, ar ji yra nuteista už veiką, padarytą tiesiogine tyčia ar netiesiogine tyčia. Nėra aišku, ar teismas nustatė, kad ji numatė BK 228 str. 1 d. įvardintas pasekmes ir tokių savo veikos padarinių siekė arba sąmoningai leido jiems kilti. Asmuo atlikdamas tyčinius neteisėtus veiksmus, siekdamas konkretaus tikslo ir padarinių, paprastai tai daro siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, kas atitinka BK 228 str. 2 d. dispoziciją. Jai pareikštas kaltinimas buvo abstraktus ir nekonkretus, dėl ko buvo pažeista asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo to. BK 228 str. 1 d. numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Teismų praktikoje tie atvejai, kai turtiniai nuostoliai viršija 250 MGL dydžio sumą, paprastai pripažįstami didele žala (LAT Nr. 2K-232/2012). Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, dėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos dėl piktnaudžiavimo tarnyba aplinkybes, nurodyta, jog ji sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 21126 litų apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą, dėl šių jos veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti į valstybės biudžetą ir išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius, bei ji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos - Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą. Akivaizdu, jog turtiniai nuostoliai, dėl kurių ji buvo kaltinama ir yra pripažinta kalta neviršija 250 MGL dydžio sumos, todėl teismas teisingai konstatavo, kad „šiuo atveju nelaikytina, kad dėl to valstybė patyrė didelės turtinės žalos", tačiau nurodė, kad „dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų valstybė patyrė didelę neturtinę žalą". Teismas nuosprendyje nenurodė, kokiais konkrečiai įrodymais remdamasis padarė tokias išvadas.

Apeliantės manymu, įvertinus visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis, ištirtus įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl jos veiksmų (ar neveikimo) būtų padaryta ne bet kokia, o didelė žala, kadangi: 1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; 2) byloje nėra nukentėjusiųjų; 3) kaltinamosios veiksmai nesukėlė rezonanso visuomenėje; 4) veikomis kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; 5) negali būti konstatuota, jog veiksmai truko ilgą laiką, buvo sistemingi, nes jai inkriminuotos veikos, susijusios tik su vieno automobilio muitiniu patikrinimu; 6) dėl veikų nekilo kiti esmingai žalingi padariniai. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad ji ne tik, kad tyčia sąmoningai veikdama, piktnaudžiaudama tarnyba, nesiekė sudaryti sąlygų automobilį importuojantiems asmenims išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių, bet neturėjo realios galimybės suvokti, kad ji 2008-03-20 atlikusi tokio, koks buvo pateiktas, t. y. daužto automobilio su, tikėtina, pakeistu (perklijuotu) identifikaciniu automobilio numeriu (VIN) apžiūrą ir muitinį tikrinimą pagal pateiktus jai dokumentus, į Bendrąjį administracinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikėtina, jog ji neatkreipė dėmesio į tai, jog krovininio automobilio, kuris atvežė prekę, duomenys nesutampa su duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose, galimai dėl didelio darbo krūvio, sveikatos būklės ar pan. Tokiais veiksmais ji ne tik nesiekė iškraipyti valstybinės institucijos - Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužyti muitinės tarnautojo priesaiką, diskredituoti muitinės tarnautojo vardą, bet net nesuvokė ir nenumatė, kad dėl tokių jos veiksmų (neveikimo) šios pasekmės gali kilti. Tokie veiksmai, kuriais ji dėl nepakankamo atidumo, galimai nevisiškai tinkamai atliko tarnybos pareigas, galėtų būti vertinami tik kaip nusižengimas muitinės įstaigose nustatytoms taisyklėms ir darbo tvarkai. Nesant pagrindo konstatuoti, jog jos veiksmais (ar neveikimu) buvo padaryta didelė žala valstybės interesams, juridiniams ar fiziniams asmenims, darytina išvada, kad jos veikose nėra BK 228 str. numatyto nusikaltimo sudėties.

Šalies argumentai

Skunde apeliantė taip pat nurodo, kad BPK 1 str. 1 d. įtvirtina ne tik greito, bet ir išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo, tyrimo ir nagrinėjimo proceso principą. Be to, šis straipsnis suponuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų bei teismo pareigą tinkamai pritaikyti įstatymą, t. y. bylas tirti ir nagrinėti taip, kad nusikalstamos veikos nepadaręs asmuo nebūtų persekiojamas baudžiamąja tvarka, jam nebūtų skiriamos procesinės prievartos priemonės ar kitais būdais suvaržomos jo teisės ar teisėti interesai ir juo labiau, kad toks asmuo nebūtų nuteistas. Apeliantės manymu, kaltinimo ribų susiaurinimas tik iki vienos jos veiksmų, atliekant muitinį tikrinimą, gavus tuos dokumentus, kurie jai buvo pateikti, ikiteisminio tyrimo atskyrimas I. B. atžvilgiu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-12-203-08 (t. l, b.1. 1-2) sąlygojo tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, nebuvo nustatyti ir įvardinti asmenys, atsakingi už valstybei padarytą 21126 litų žalą. Liudytojo G. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie faktinę įsigyto automobilio Volvo XC90 vertę, turėtų būti vertinami kritiškai, nes akivaizdu, kad 2008 metais kovo mėn. įsigyto 2004/12/31 gamybos automobilio vertė buvo ženkliai didesnė, todėl lieka neištirtos aplinkybės, kodėl, kokių asmenų palenktas G. Š. davė tokius parodymus, kokia buvo tikroji automobilio vertė, koks buvo šio automobilio stovis. Įstatymai įpareigoja imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstamą veika (BPK 44 str. 5 d., EŽTK 6 str. 1 d.), tačiau ikiteisminio tyrimo atskyrimas ne tik, kad neužtikrino kaltinamosios teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo, bet galimai dėl to tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Byloje nėra nustatyti asmenys, kurie faktiškai organizavo automobilių importą, siekdami sumažinti su tuo susijusius mokėtinus mokesčius. Vykdydamas teisingumą, teismas negali apsiriboti „pasyvaus stebėtojo" vaidmeniu ir priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga pateikia teismui. Įrodymus pirmos instancijos teismas vertino šališkai, neišsamiai (BPK 20 str. 5 d.), neaišku, kuriais konkrečiai neva jos kaltę patvirtinančiais įrodymais rėmėsi, kuriuos atmetė ir kodėl. Nuosprendyje teismas nepilnai pasisakė dėl esminių įrodymų byloje, išdėstė įrodymus, tačiau atliko tik kai kurių įrodymų paviršutinišką analizę, nesurašė išsamių veikų kvalifikavimo motyvų, nustatė ne visas reikšmingas bylai aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistoji I. B. ir jos gynėjas prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios I. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo sprendimas nutraukti baudžiamąjį procesą I. B. dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui yra teisingas ir pagrįstas. Nustačius, kad dėl galimai padaryto nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino I. B. kaltės įrodymų šioje dalyje. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog apylinkės teismo išvados dėl I. B. nuteisimo pagal BK 228 str. 1 d., yra nepagrįstos.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Pagal BK 228 str. 1 d. už piktnaudžiavimą atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas pagal BK 228 str. yra tokia veika, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratą pagal pareigas, arba daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. viršija tarnybos įgalinimus. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veika gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iš tikrųjų iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams. Todėl teismo pareiga visais atvejais atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams, įvertinti piktnaudžiavimu padarytos žalos pobūdį ir mastą. Kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė. Tai gali būti bendro pobūdžio teisės aktai (kaip antai, Valstybės tarnybos įstatymas) arba vidiniai įstaigos aktai, apibrėžiantys konkretaus asmens pareigines funkcijas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis Nr. 2K–407/2009). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis Nr. 2K–310/2010). Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir panašiai (kasacinė nutartis Nr. 2K–76/2007). Taigi, atskleidžiant piktnaudžiavimo kaltės turinį, būtina nurodyti asmens psichinį santykį tiek su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais. Tyčinės kaltės buvimas asmens veikoje yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis, todėl nenustačius šio požymio, asmens veika pagal BK 228 str. 1 d. negali būti kvalifikuota.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistoji I. B. dėl jai pareikštų kaltinimų kalta neprisipažino. Konkrečiai apie šio automobilio muitinio tikrinimo aplinkybes pasakyti nieko negalėjo, nurodydama, kad neprisimena. Tačiau pažymėjo, kad iš automobilio patikrinimo jokios naudos neturėjo. Skunde nuteistoji nurodo, kad patikrino automobilio „Volvo“ kėbulo numerį, kuris yra užfiksuotas deklaracijoje ir turto vertinimo ataskaitoje, automobilio sugadinimus sutikrino pagal nuotrauką ir atliko muitinį tikrinimą vadovaudamasi pateiktais dokumentais, kurių turinio teisingumu abejoti ji neturėjo pagrindo. Nuteistoji pripažino, kad dėl didelio darbo krūvio, nepakankamo atidumo, skubėjimo galėjo neapžiūrėti automobilio ar nepastebėti automobilio vertinimo ataskaitoje padarytų klaidų.

Remiantis liudytojo V. J. parodymais, užpildytas deklaracijas jis nešdavo muitinei tuomet, kai automobilis atvykdavo į (duomenys neskelbtini). Deklaraciją pildydavo iš turimų dokumentų, nematęs automobilio. Jis kartu su muitinės darbuotoju apžiūrėdavo automobilius, tačiau taip nebuvo kiekvienu atveju. Būdavo, kad muitinėje palikdavo dokumentus, nes būdavo daug žmonių, o kai ateidavo, dokumentai jau būdavo sutvarkyti ir jam nedalyvaujant automobilio apžiūroje. Jam nežinoma, ar muitininkas apžiūrėdavo automobilį jam nedalyvaujant. Konkrečiu atveju dėl automobilio „Volvo XC90“ neprisimena, ar jis dalyvavo apžiūrint automobilį. Kadangi deklaracijoje yra jo parašas, mano, kad pateikė šį automobilį deklaravimui.

Liudytojas G. J. parodė panašias aplinkybes ir tai, kad naujo ir važiuojančio automobilio išmuitinimas yra brangus, todėl jų bendrove galėjo pasinaudoti kiti asmenys.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teisme liudytojas R. U. parodė, kad jis savo vilkiku 2008-03-20 gabeno krovinį – naudotas transporto priemones į (duomenys neskelbtini) miestą, kur ir buvo iškrautas automobilis „Volvo“, kuris buvo daugmaž sveikas. Nurodė, kad teismo posėdžio metu parodytose nuotraukose (t. 1, b. l. 150) yra ne tas automobilis. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina jo pateikto tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštis, iš kurio matyti, kad vėžėjas R. U. įmonė, 2008-03-17 – 2008-03-19 iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gabeno konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 7, 27, 28).

Liudytoja Z. P. patvirtino, kad dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji per vartus įleisdavo ir išleisdavo automobilius, išrašydavo jiems leidimus. Pagal pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojai parodytą leidimą (t. 1, b. l. 133), kur užfiksuota, kad 2008.03.20, 9 val. transporto priemonė Volvo/(duomenys neskelbtini) yra muitinės įstaigoje adresu (duomenys neskelbtini), Z. P. nurodė, kad automobilio numerį ir modelį įrašydavo atstovas. Visų aplinkybių liudytoja neprisiminė, nurodė, kad galėjo ir apsirikti.

Liudytojas A. Z. parodė, kad teismo posėdžio metu jam pateiktą apžiūrėti automobilio „Volvo“ vertinimo ataskaitą (t. 1, b. l. 148) jis surašė automobilio neapžiūrėjęs. Vertinimą atliko iš pateiktų nuotraukų. Ataskaitą surašė ne muitinei, o firmai dėl automobilio vertės nustatymo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Š. (t. 1, b. l. 185,186) patvirtino, kad pagal skelbimą internete rado automobilį „Volvo XC90“. Jį pirko (duomenys neskelbtini) 2008-03-22. Automobilis buvo be trūkumų. Tai užfiksuota techninės apžiūros lape Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš šių parodymų ir kitų pirmos instancijos teisme ištirtų ir nuosprendyje aptartų rašytinių įrodymų apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad muitinės deklaracijoje nurodytas automobilis „Volvo XC90“ muitiniam patikrinimui (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės(duomenys neskelbtini) posto muitinio tikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktas ir muitinės tarnautoja I. B. šio automobilio neapžiūrėjo.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su I. B. skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tyčios pagal BK 228 str. 1 d. buvimą jos veiksmuose. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių I. B. suinteresuotumą automobilio „Volvo XC90“ muitinio patikrinimo rezultatais arba kokius nors neteisėtus jos susitarimus su šio automobilio deklarantais, ar kitais asmenimis. Byloje nėra surinkta jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė, atlikdama konkretaus nurodyto automobilio muitinį tikrinimą ir netinkamai įvykdžiusi savo pareigas, dėl ko šio automobilio muitinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant muitinės procedūras, veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Byloje neginčijamai nustatyta, kad I. B. netinkamai atliko automobilio muitinį patikrinimą, tačiau nėra nustatyta, kad ji tyčia veikė priešingai tarnybos tikslams, numatydama, kad valstybė dėl to patirs didelę žalą, t. y pasinaudojo savo tarnybine padėtimi kryptingai siekdama tikslų, kad kiti asmenys išvengtų muitinės mokesčių, o ne dėl aplaidumo, t. y. taip veikė dėl didelio darbo krūvio, nepakankamo atidumo ar kitų priežasčių. Byloje nenustatyta, kad I. B. turėjo motyvą, iš kurio būtų galima spręsti apie jos tyčią pažeisti kaltinime nurodytus norminius aktus. Toks motyvas tik nuspėjamas.

Nors apeliantės teigimu teismas nepagrįstai ignoravo ir atmetė kito baltos spalvos daužto automobilio su galimai pakeistu identifikaciniu numeriu (VIN) pateikimo muitiniam tikrinimui galimybę, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šią nuteistosios versiją įvertino teisingai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius I. B. teiginius ir galimybę, kad muitiniam patikrinimui buvo pristatytas kitas automobilis. Byloje įrodyta, kad I. B. neįsitikino, kad dokumentuose nurodyta prekė – automobilis „Volvo XC90“ buvo pristatytas į muitinio patikrinimo vietą, priėmė netinkamus dokumentus, automobilio fiziškai neapžiūrėjo, kompiuterinėje sistemoje atliko atžymėjimus, kad tranzito procedūra tinkamai užbaigta, ir jais įformino šio automobilio išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą. I. B. iškelta versija apie galimai kito automobilio su pakeistu identifikavimo numeriu (VIN) pateikimo jai yra deklaratyvi, nepagrįsta jokiais įrodymais, be to ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, neturi reikšmės vertinant jos atliktus veiksmus – netinkamą pareigų atlikimą.

Taigi, įvertinęs visas bylos aplinkybės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jos nepatvirtina, jog I. B. turėjo tyčią veikti priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

Nuteistajai inkriminuotos BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos būtinas požymis yra didelės žalos padarymas valstybei. Piktnaudžiavimo padariniai yra pagrindinis šios nusikalstamos veikos atribojimo nuo drausminio nusižengimo kriterijus. Įstatyme didelės žalos sąvoka suformuluota abstrakčiai. Kokia žala yra didelė, kokia – nedidelė, palikta spręsti teismui. Skundžiamame nuosprendyje aplinkybė, kad dėl I. B. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, pagrindžiamas teiginiais, jog nuteistoji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos pricipus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą. Kitokių motyvų šiam nusikalstamos veikos požymiui pagrįsti nėra nurodyta. Turtinės žalos padarymas I. B. nebuvo inkriminuotas. Jos nebuvimo faktą konstatavo ir pirmos instancijos teismas, kuris nuosprendyje nurodė, kad savo veiksmais I. B. sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti 21126 Lt mokesčių. Reikalavimas atlyginti turtinę žalą I. B. nebuvo pareikštas. Turtinės žalos padarymu I. B. nebuvo kaltinama ir už tai nebuvo nuteista. Apeliacinio skundo dėl šios aplinkybės nėra, todėl teisėjų kolegija plačiau apie ją nepasisako.

Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojo vardas sumenkinamas ar pažeminamas padarant bet kokį piktnaudžiavimą tarnyba, taip pat ir drausminį nusižengimą. Tačiau ne visada pažeminant valstybės tarnautojo vardą padaroma didelė žala. Valstybės tarnautojo vardo pažeminimas automatiškai dar nereiškia didelės žalos, kaip nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio. Didelės žalos požymis reikalauja motyvacijos, kad dėl kaltininko veikos buvo pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko institucijos veikla, veika sukėlė neigiamą rezonansą visuomenėje, dėl to nukentėjo institucijos prestižas visuomenės akyse (kasacinės nutartys Nr. 2K-262-/2011, 2K-232/2012, 2K-325/2014). Nieko panašaus dėl I. B. padarytos veikos neatsitiko, bent jau to nematyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio. Skundžiamame nuosprendyje nėra detaliau nurodyta kuo pasireiškė deklaruojama didelė žala valstybei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo padaryta išvada dėl didelės žalos nėra motyvuota. Piktnaudžiavimo tarnyba padarinių mastas priklauso ir nuo valstybės tarnybos veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbos. Šiuo atveju nuteistoji ėjo muitinės posto vyresniosios inspektorės pareigas. Pagrindinės šio valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytos teisės ir pareigos susijusios su įvežamų į Lietuvos Respublikos teritoriją ir iš jos išvežamų prekių muitinės procedūrų atlikimu. Didelių ar išskirtinių administracinių įgaliojimų šiam valstybės tarnautojui nėra suteikta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bet kurių pareigybės aprašyme numatytų valstybės tarnautojo funkcijų neatlikimas savaime sukelia didelę žalą valstybei. Atsižvelgiant į I. B. valstybės tarnautojo pareigas ir padarytų veiksmų pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistoji pažeidė valstybės tarnybos principus, tačiau dėl to nekilo BK 228 str. 1 d. numatyti būtinieji padariniai. Byloje nėra ir duomenų, kad dėl tokios jos veikos buvo sukeltas rezonansas visuomenėje.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veikla turi būti vertinama, kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-573/2012, 2K-98/2014 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistoji valstybės tarnautojo vardą diskreditavo taip, kad padarė didelės neturtinio pobūdžio žalos valstybei ir jos interesams, ir dėl ko būtų galima spręsti apie tokį veikos pavojingumą visuomenei, kuris būtų pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti ir kuriai įvertinti būtų neveiksmingos ir nepakankamos kitų teisės šakų normos.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad darydamas išvadas dėl nuteistosios kaltės pirmos instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik niekuo realiai nepagrįstomis prielaidomis, o ištirti įrodymai duoda pagrindą teigti, jog I. B. nepadarė veikos, turinčios požymių nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. Tuo apylinkės teismas pažeidė ir konstitucinį asmens nekaltumo prezumpcijos principą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuteisė I. B. pagal BK 228 str. 1 d. ir taip iš esmės pažeidė BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir tuo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 str. 3 d.). Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Dėl to nuosprendžio dalis, kurioje I. B. nuteista už tai, kad piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi padarė didelę žalą valstybės interesams, naikinama kaip nepagrįsta ir neteisėta. Pagal BK 228 str. 1 d. ji išteisinama kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Pripažinusi, kad dėl I. B. veikos (galimo tarnybos pareigų neatlikimo – netinkamo automobilio „Volvo XC90“ muitinio patikrinimo) valstybė, juridinis ar fizinis asmuo nepatyrė didelės žalos, teisėjų kolegija nesvarsto ir nuteistosios atsakomybės pagal BK 229 str. klausimo.

Kadangi I. B. dėl veikos, už kurią buvo nuteista, yra išteisinama ir apeliacinio proceso metu buvo atliktas įrodymų tyrimas, apeliacinio skundo argumentų dėl galimo pirmos instancijos teismo šališkumo, teisės į sąžiningą teismo procesą pažeidimo, teisėjų kolegija nesvarsto.

Nuteistoji I. B. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jos veikoje nėra ir BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas, esant šios nusikalstamos veikos požymių I. B. veiksmuose, suėjus baudžiamosios atsakomybės dėl šios veikos senaties terminui, I. B. kaltės dėl BK 300 str. 1 d. numatytos veikos nenagrinėjo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas taikydamas baudžiamosios atsakomybės senaties institutą baudžiamojo įstatymo nepažeidė, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo proceso nutraukimo pagal BK 300 str. 1 d. suėjus senaties terminui paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 str. 1 d. 1 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 331 str.,

nusprendžia:

Nuteistosios I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį dėl I. B. nuteisimo pagal BK 228 str. 1 d.

I. B. pagal BK 228 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitos Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Viktoras PreikšasArūnas PaštuolisValdas Vitunskas