Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio atsakovo UAB „D“ direktoriaus R. D. atskirąjį skundą dėl 2019 m. balandžio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarties, kuria tenkintas advokato K. Betingio prašymas imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teisme Šalčininkų rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį. Civiliniu atsakovu įtraukta UAB „D“. G. V. ir A. V. yra pateikusios civilinius ieškinius, atitinkamai 7786 eurų ir 2579 eurų sumoms. Nukentėjusiųjų advokatas teismo prašė užtikrinti pateiktus civilinius ieškinius ir tam surasti ir apriboti kaltinamajam A. B. ir UAB „D“ priklausantį turtą. 2019 m. balandžio 19 d. apylinkės teismas tenkino advokato prašymą ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) A. B. 7987 eurų vertės turtui ir UAB „D“ 7987 eurų vertės turtui (2019 m. gegužės 31 d. nutartimi patikslino A. B. ir UAB „D“ duomenis). Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių laikinai apriboti materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą. Žalos dydis yra pakankamai didelis ir nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismo nutartyje nepasisakyta, kokie kartu su ieškiniu pateikti duomenys įrodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimo įgyvendinimas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo apriboti bendrovei priklausantį turtą.

Teismas į baudžiamąją bylą civiliniu atsakovu įtraukė AB „Lietuvos Draudimas“, kuri su UAB „D“ buvo sudariusi kasko draudimo sutartį. Draudimo bendrovės atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas – netaikytas. Pareiškėjas mano, kad buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Siekdamas užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius teismas priėmė sprendimą laikinai apriboti kaltinamojo ir civilinio atsakovo nuosavybės teises. Teismo sprendimas apriboti turtą yra teisėtas, tačiau priimta nutartis yra netiksli, neaiški, klaidinga, mažai motyvuota ir surašyta maišant teisinius terminus. Nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra pateikti argumentai, kurie vestų prie rezoliucinėje dalyje padarytų sprendimų.

Spręsdamas klausimą dėl civilinių ieškinių užtikrinimo teismas nepagrįstai vadovavosi civilinio proceso normomis ir tvarka. Motyvuodamas nuosavybės teisių apribojimą teismas vadovavosi laikinų apsaugos priemonių ir turto arešto institutais. Nagrinėjant bylą baudžiamojo proceso tvarka turi būti taikomi baudžiamojo proceso kodekse nustatyti teisiniai instrumentai. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, kurio tvarka numatyta BPK 151-152 straipsniuose.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismo nutartis skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. BPK 152 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai nutarčiai laikinai apriboti nuosavybės teises. Priimdamas nutartį laikinai apriboti nuosavybės teises teismas nesilaikė BPK 152 straipsnyje numatytų reikalavimų nutarčiai skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Teismas nenurodė rezoliucinėje dalyje esančių sprendimų priėmimo motyvų, termino, iki kurio taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (BPK 152 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai). Šia nutartimi teismas ištaiso padarytus pažeidimus.

Apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nors ir nėra tinkamai motyvuotas, nes teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl yra būtina užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, kodėl be šios priemonės nebus galima atlyginti padarytos žalos, jei ji bus priteista. Teismo nuomone, šioje proceso stadijoje netinkamas sprendimo motyvavimas nerodo šios priemonės taikymo neteisėtumą. Laikino nuosavybės teisių apribojimo paskirtis yra užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu galima būtų atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą. Apylinkės teismo teisėjui nutartyje nepateikus jokių savo sprendimų motyvų, o apygardos teismui negalint grąžinti klausimo nagrinėti iš naujo ir įpareigoti apylinkės teismą pateikti savo sprendimo motyvus, teismas mano, kad turi būti nustatytas trumpas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas, kad apylinkės teismas nuspręstu, ar reikia jį pratęsti ir taip nusprendęs pateiktų tokio savo sprendimo motyvus.

Teismo pareiga yra įsitikinti, jog yra pakankamas pagrindas taikyti šią priemonę. Apylinkės teismas, apribodamas kaltinamojo ir civilinio atsakovo turtą, nepatikrino jokių duomenų ir nepateikė jokių motyvų dėl šios priemonės būtinumo. Šia priemone siekiama užtikrinti turo išsaugojimą. Byloje nėra jokių duomenų apie A. B. ar UAB „D“ finansinę padėtį, teismas neįvertino jų galimybės atlyginti civiliniais ieškiniais prašomas pinigų sumas netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo. Išreikalavus ir įvertinus duomenis apie kaltinamojo ir civilinio atsakovo UAB „D“ turimą turtą būtų galima objektyviai nustatyti, ar jie turi pakankamai lėšų civiliniuose ieškiniuose pareikštiems reikalavimams įvykdyti ir ar yra tikimybė, kad jie bandys vengti galimo žalos atlyginimo.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad turi būti areštuotas A. B. 7987 eurų vertės turtas ir UAB „D“ 7987 eurų vertės turtas, tačiau šios pinigų sumos nėra pagrįstos jokiais bylos duomenimis ir nutartyje nėra motyvuota, kodėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti taikomas būtent tokios vertės turtui. G. V. pateiktame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 2358 eurų turtinės ir 3050 eurų neturtinės žalos. A. V. civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 79 eurų turtinės ir 2500 eurų neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu turtinę žalą nukentėjusiosioms turės atlyginti draudimo bendrovė. Įtraukus turtinę žalą į sumą, kuriai reikia laikinai apriboti nuosavybės teises siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, nėra aišku, kodėl teismas mano, kad jos neatlygins draudimo bendrovė. Neturtinę žalą iki 5000 eurų atlygina draudimo bendrovė, todėl nukentėjusiųjų reikalaujama neturtinės žalos suma 5550 (3050 + 2500) didžiąja dalimi galėtų būti atlyginta iš draudimo bendrovės lėšų, o visiškai priteisus civilinį ieškinį kaltinamajam ir civiliniam atsakovui tektų atlyginti 550 eurų. Byloje yra pareikštų ir kitų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir lieka neaišku, kodėl teismas nesiėmė jokių veiksmų siekdamas užtikrinti šių kitų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Tai apylinkės teismo nutartyje nebuvo įvertinta. Bet kuriuo atveju apriboto turto dydis (vertė) negali viršyti reikalavimo sumos. Apylinkės teismas apribojo nuosavybės teise ir į 7987 eurų vertės kaltinamojo turtą, ir į 7987 eurų vertės UAB „D“ turtą. Tokiu būdu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė kelis kartus didesnė nei buvo prašoma užtikrinti pateiktu prašymu. Kaltinamasis ir materialiai atsakingas už jo veiksmus asmuo už padarytą žalą atsako solidariai.

Apygardos teismas nustatė, kad apylinkės teismas klaidingai įtraukė AB „Lietuvos draudimas“ kaip civilinį atsakovą byloje. Sudaryta savanoriškąja draudimo sutartimi buvo apdraustas A. B. vairuotas automobilis „Mercedes Benz“ (buvo sudaryta turto (kasko) draudimo sutartis, o ne civilinės atsakomybės draudimo sutartis), taip pat tos transporto priemonės vairuotojų ir keleivių sveikata. Draudikas negali būti atsakingas už kitų transporto priemonių keleivių sveikatą, nes nėra apdraudęs kaltinamojo civilinės atsakomybės. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo kompanija AB „Gjensidige“, kuri ir atlygina žalą nukentėjusiesiems. AB „Lietuvos draudimas“ neatitinka BPK 111 straipsnio sąlygų ir negali būti civiliniu atsakovu. Taigi apylinkės teismo nutarties dalis dėl AB „Lietuvos draudimas“ įtraukimo civiliniu atsakovu naikintina.

Taip pat teismas nepagrįstai papildomai civiliniu atsakovu pripažino kaltinamąjį A. B.. A. B. byloje yra kaltinamasis, jis už savo nusikalstamą veiką atsako ir civiline tvarka, papildomai pripažinti jį civiliniu atsakovu nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 8 d. nutartyje Nr. 2K-114/2008).

Skunde pareiškėjas teigė, kad UAB „D“ nepagrįstai byloje pripažinta civiliniu atsakovu, nes byloje nėra darbdavio atsakomybės sąlygų, A. B. įmonės automobilį vairavo ne darbo metu. 2019 m. sausio 16 d. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu UAB „D“ buvo įtraukta į bylą civiliniu atsakovu. Šis sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju sprendžiamos ne įmonės atsakomybės ribos, o klausimas dėl įmonės turto apribojimo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai UAB „D“ atsakomybės sąlygų neanalizuoja.

Skundo argumentas, jog AB „Lietuvos draudimas“ turtas nėra apribotas ir tai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, yra nepagrįstas. Kaip minėta AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu. A. B. civilinę atsakomybę buvo apdraudęs AB „Gjensidige“, kuris ir atlygina eismo įvykyje A. B. padarytą žalą. Nėra jokių motyvų abejoti draudimo bendrovės galimybe padengti civilinius ieškinius. Apriboti draudimo kompanijos turtą siekiant užtikrinti civilinį ieškinį būtų neprasminga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 152 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pareiškėjo UAB „D“ direktoriaus R. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti 2019 m. balandžio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartį.

Laikinai apriboti nuosavybės teises į A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bei UAB „D“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį 550 eurų vertės turtą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą paskirti 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.