Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. J. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal V. J. skundą, skundo nepriėmė ir jį grąžino pareiškėjai. Nutartyje konstatuojama, kad skunde pareiškėja nenurodo nusikalstamos veikos padarymo konkrečios vietos (adreso), aplinkybių (kokia byla buvo nagrinėjama, kokia buvo nukentėjusiosios procesinė padėtis), nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens A. L. gyvenamosios vietos, nepateikia duomenų, patvirtinančių tai, jog ji susirgo po galimai nusikalstamos veikos padarymo, nepagrindžia patirtos žalos dydžio. Nurodyti skundo surašymo trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme.

V. J. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 409 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog tuo atveju, jeigu LR BPK 407 straipsnyje nurodytos veikos turi visuomeninę reikšmę, baudžiamąjį procesą turi pradėti prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiuo atveju V. J. nusikalstamos veikos padarymu kaltina teisėją, tai yra valstybės pareigūną, turintį įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus, todėl tokia veika jau vien dėl kaltinamo asmens profesijos turi visuomeninę reikšmę ir būtų valstybinio, o ne privataus kaltinimo proceso sritis. Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik operatyvinės veiklos subjekto vadovas generalinio prokuroro sutikimu, o pradėti ikiteisminį tyrimą – tik generalinis prokuroras. Taigi įstatymas numato specialų ikiteisminio tyrimo subjektą dėl teisėjų galimai padaromų nusikalstamų veikų.

Tuo atveju, jeigu teismas priimtų privataus kaltintojo skundą, prasidėtų baudžiamasis procesas, teisėjas taptų kaltinamuoju ir jam būtų galima taikyti įstatyme numatytas procesines prievartos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnyje numatyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo. Analogiška nuostata atkartojama ir Teismų įstatymo 47 straipsnyje numatančiame teisėjo imunitetą. Šio straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti). Vadinasi, nepanaikinus teisėjo imuniteto, patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn neleidžiama.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal V. J. skundą ir jį grąžinti pareiškėjai yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti V. J. skundą bei panaikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad nuo 2015 m. liepos 10 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-1888, kurio 1 straipsnyje nustatyta pripažinti netekusiu galios BK 155 straipsnį. Taigi šiuo metu veika, dėl kurios padarymo V. J. siekia pradėti baudžiamąjį procesą yra dekriminalizuota, todėl vien dėl šios aplinkybės baudžiamasis procesas negalimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

V. J. skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.