- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-737-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07283-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- J. L.
- Ieškovas
- A. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Ievai Juzvikienei, dalyvaujant apelianto atstovui advokatui L. J., ieškovės įgaliotam atstovui E. K., advokatei G. B., teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui J. L. dėl naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe nustatymo ir atsakovo J. L. priešieškinį ieškovei A. P. dėl naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti 16921 m² ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geomatininkų grupė“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir A. P. paskirti naudotis žemės sklypu, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtu raide „A“ 9645 m² ploto, o atsakovui J. L. paskirti naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu raide „B“ 7276 m² ploto, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei A. P. ir atsakovui J. L., Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 52/17850 nutarta atkurti nuosavybės teisės į 1,96 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Natūra bendrosios nuosavybės teise A. P. grąžinta 1,00 ha ploto žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui J. L. 0,75 ha ploto žemės sklypo. Nuosavybės atkūrimo faktas įregistruotas viešame registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. rugsėjo 5 d. duomenimis žemės ūkio paskirties 1.75 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. P. (1,00 ha) ir J. L. (0,75 ha). Šis žemės sklypas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes kiekvienam savininkui nustatytos priklausančio daikto nuosavybės dalys. Pagal preliminarius matavimus žemės sklypo plotas 1.7500 ha. Dėl projektuojamo bendro naudojimo kelio, bendraturčių susitarimu, sklypas buvo padalintas į du sklypus, sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,6921 ha ir sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0485 ha. Bendraturčiai 2020 m. vasario 24 d. susitarimu susitarė naujai suformuotus sklypus įregistruoti. Ieškovė ir atsakovas sutiko su 2019 m. gegužės 21 d. atliktu žemės sklypų ribų paženklinimo, parodymo planuose išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu bendru 16921 m² žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotu, bei kiekvienam iš bendraturčių paskaičiuotu žemės sklypo plotu, A. P. 9645 m², o J. L. 7276 m² ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto, bei kiekvienam iš bendraturčiu tenkančiu žemės sklypo plotu. Žemės sklypų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Ieškovė susitarimą ir nuosavybės teises į 9645/16921 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravo ir įrašas galioja nuo 2020 m. vasario 28 d. Ieškovė siekia nustatyti naudojimosi tvarką šiuo bendru sklypu. Dėl naudojimosi bendru turtu kyla ginčai, todėl siekiant užtikrinti efektyvų ir racionalų bendro turto naudojimą būtina nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Iki nuosavybės atkūrimo ir atkūrus nuosavybės teises į žemę, ieškovė naudojosi rytine žemės sklypo dalimi. Rytinėje žemės sklypo dalyje ieškovė 2003 m. pasistatė sodo namelį, plane pažymėtą 1A1ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), išsikasė šulinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 122 m² ploto vandens telkinį, 2005 m. ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priestatą (duomenys neskelbtini), 2015 m. ūkio pastatą (duomenys neskelbtini). Šiais statiniais, žeme A. P. ir jos įgalioti arba artimi asmenys naudojosi ir naudojasi iki šiol. Atsakovas naudojasi vakarine žemės sklypo dalimi. Išorinę sklypo ribą jis apsodino eglaitėmis, žemės sklypo dalį naudoja žemės ūkio naudmenų auginimui. Ieškovei priklauso 9645/16921 ginčo žemės sklypo dalys, o atsakovui 7276/16921 dalys. Ieškovę siūlo naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal UAB „Geomatininkų grupė“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Ieškovei tektų žemės sklypo dalis, kurioje yra ieškovės pastatyti, naudojami statiniai, žemės dalis, kuri yra prie statinių, kuria faktiškai naudojasi, kuri atitinką idealiąją jai priklausančios nuosavybės dalį. Atsakovui naudotis atitektų žemės sklypas 7276/16921, atitinkantis jam tenkančią idealiąją nuosavybės dalį, vakarine žemės sklypo dalimi, kuria jis naudojosi, augino žemės ūkio naudmenas, apsodino eglaitėmis. Savo veiklą jis galės vykdyti ir toliau tik mažesniame žemės sklypo plote. Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės siūlomą projektą bus atstatytas teisingumas, atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Atsakovas negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad jis visą laiką galės naudotis didesniu žemės sklypu nei jam priklauso.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. L. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti – nustatyti pagal atsakovo J. L. pateiktą UAB „Geomatininkai“ parengtą 16921 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą – ieškovei priskirti naudotis 9436 m² žemės sklypo dalimi plane pažymėta „B“ dalis, J. L. priskirti naudotis 7485 m² žemės sklypo dalimi plane pažymėta „A“ dalis, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad 2004 m. kovo 4 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. 52/17849, buvo atkurtos nuosavybės teisės kaimo vietovėje, tuo pagrindu J. L. ir sesuo A. P. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. J. L. ir A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,6921 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). J. L. nuosavybės teise priklauso 7276/16921 žemės sklypo, o ieškovei priklauso 9645/16921 žemės sklypo. Naudojimosi tvarka dėl žemės sklypo nenustatyta. Iki ieškinio pateikimo teismui, J. L. nežinojo, kad sesuo pageidauja naudotis žemės sklypu pagal pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Atsakovas gyvena greta esančiame sklype, kuris ribojasi su atsakovui ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Atsakovas kreipėsi į UAB „Geomatininkai“ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano. Teikiama naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka abiejų šalių interesus, kadangi sklypas, kuriuo naudotųsi atsakovas yra greta namų valdos, kurioje gyvena, valdo ir naudoja atsakovas. Ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali. Atsakovui tektų į savo žemės dalį keliauti per ieškovės dalį, kai šiuo metu atsakovo ir ieškovės žemės dalys yra už atsakovo namų valdos tvoros. UAB „Geomatininkai“ padarytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas, pagal kurį atsakovas naudotųsi žemės sklypo dalimi „A“, ieškovė dalimi „B“. Teikiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas atitinka šalių interesus, nes galės statyti ir įsiteisinti statinius.
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė atmesti atsakovo J. L. priešieškinį, ieškovės A. P. ieškinį tenkinti visiškai. Atsiliepime ieškovė nurodė, kad atsakovas naudojasi vakarine žemės sklypo dalimi. Pastarasis išorinę sklypo ribą apsodino eglaitėmis, žemės sklypo dalį naudoja žemės ūkio naudmenų auginimui. Atsakovas faktiškai naudojosi ir naudojasi vakarine žemės sklypo dalimi. Ginčas kilo dėl to, kad atsakovas faktiškai naudojosi žymiai didesne sklypo dalimi, nei jam priklauso pagal nuosavybės dalį. Bendraturčiai 2020 m. vasario 4 d. susitarimu susitarė naujai suformuotus sklypus įregistruoti. Atitinkamai VĮ Registrų centre įregistruota, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 7276/16921 dalių priklauso atsakovui J. L., o 9645/16921 dalių priklauso ieškovei. Atsakovas prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tokią, kad atsakovui būtų nustatyta naudotis 7485 m² žemės sklypo, kai jam įregistruota ir priklausanti žemės sklypo dalis yra tik 7276 m², t. y. prašo nustatyti 209 m² didesnę sklypo dalį, nei yra įregistruota realiai jam priklausanti žemės sklypo dalis. Atitinkamai yra mažinama 209 m² ieškovei priklausanti ir įregistruota žemės sklypo dalis, t. y. ieškovei nuosavybės teise priklauso 9645 m², o atsakovas prašo nustatyti, kad ieškovė galėtų naudotis tik 9436 m² žemės sklypo dalimi. Esant tokiam pateiktam žemės sklypo naudojimosi planui, yra pažeidžiamos ieškovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės teisės ir interesai. Atsakovo pateiktas žemės sklypu naudojimosi planas prieštarauja viešajai teisei ir viešame registre įregistruotiems duomenims. Nustačius atsakovo prašomą naudojimosi žemės sklypu tvarką būtų paneigti viešame registre įregistruoti duomenys. Atsakovo pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra ydingas, kadangi nubrėžta naudojimosi linija, eina per ieškovei priklausantį pastatą, kuris dėl atsakovo atsisakymo pateikti VĮ Registrų centrui rašytinį sutikimą nėra įregistruotas viešame registre. Nurodytu pastatu yra naudojamasi, jame auginami gyvūnai, todėl nustačius atsakovo prašomą naudojimosi tvarką, ieškovė netektų galimybės naudotis jos pastatytu ir jai priklausančiu pastatu. Nustačius siūloma naudojimosi tvarkos variantą, į atsakovui priskirtą žemės sklypo dalį taip pat patektų ieškovės lėšomis ir jos poreikiams iškastas tvenkinys. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, pažeidžia ieškovės interesus, todėl atsakovo priešieškinis atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – nustatė 16921 m² ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2020 m. balandžio 8 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir A. P. paskyrė naudotis žemės sklypu, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtu raide „A“ 9645 m² ploto, o atsakovui J. L. paskyrė naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu raide „B“, 7276 m² ploto. Priešieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sklypo dalimi, pažymėta UAB „Geomatininkų grupė“ 2020 m. balandžio 8 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane raide „A“ jau ilgiau kaip septyniolika metų (statiniai pagal kadastrinių matavimų byloje esančius duomenis pradėti statyti nuo 2003 m.) naudojosi būtent ieškovė A. P.. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (žemės sklypas su statiniais registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad minėta sklypo dalimi ieškovė ne tik naudojosi, bet ir ją valdė. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad nustačius ieškovės prašomą naudojimosi sklypu tvarką nebus apribota atsakovo teisė patekti prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, nebus apribotas susisiekimas su viešaisiais keliais. Minėti statiniai yra atsakovui priklausančiame sklype.
6. Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011, nustatė sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2020 m. balandžio 8 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir ieškovei paskyrė naudotis žemės sklypu, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtu raide „A“ 9645 m² ploto, o atsakovui paskyrė naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu raide „B“, 7276 m² ploto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas J. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti, bei priteisti atsakovo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, jog ieškovė galės kreiptis į teismą dėl savavališkų statinių įteisinimo – tai yra įrodymas, jog skundžiamu teismo sprendimu yra sudaroma situacija teisminiams ginčams tarp šalių. Kadangi ieškovė nesiūlė kitokios galimos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, buvo kategoriška teisme, bet ne derinant taiką, pirmosios instancijos teismas, siekdamas abiejų bendraturčių interesų apsaugos ir susitarimų, turėjo pagrindą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, nes šalims atsakovo pateikti žemės sklypo planai tiko, tarp šalių buvo derinami tik papildomi klausimai, kurie išvengtų bylinėjimosi išlaidų, ginčų ar nesutarimų ateityje.
4.2. Nors naudojimosi tvarka dėl žemės sklypo nustatyta iki šios bylos nebuvo, bet ir jokių ginčų tarp bylos šalių nėra buvę. Žemės sklypu ieškovė nesinaudojo, o atsakovas žemę prižiūrėjo, kad būtų tvarkinga. Atsakovas tik šioje byloje sužinojo, jog ieškovė pageidauja naudotis žemės sklypu pagal pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Iki tol ieškovė nesupažindino atsakovo su žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, nesitarė su atsakovu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir dalių.
4.3. Ieškovei, reikalaujančiai nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės tvarką, tenka pareiga įrodyti, kad jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali, nepažeidžia kitų bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė šios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Dėl ko šiai dienai yra dar didesnis nesutarimas tarp šalių.
4.4. Šalių ginčą teismas turėjo spręsti vadovaujantis racionalaus, patogaus sklypo naudojimosi pagrindu, vertinant abiejų šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasiūlymus. Teisingas ginčo išsprendimas turėjo būti pagrįstas ieškovės ir atsakovo pateiktų naudojimosi tvarkos pasiūlymų analize ir vertinimu. Teismas visiškai nevertino atsakovo pateikto naudojimosi tvarkos žemės sklypu pasiūlymo pagal žemės sklypo planą.
Atsiliepimas
8. Ieškovė A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo J. L. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą, bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovo su priešieškiniu pateiktas UAB „Geomatininkai“ parengtas 2020 m. rugsėjo 6 d. 16921 kv. m žemės sklypo, naudojimosi žemės sklypo tvarkos planas buvo parengtas pažeidžiant VĮ Registrų centre įregistruotas turto dalis, t. y. atsakovas prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tokią, kad atsakovui būtų nustatyta naudotis 209 kv. m didesnė sklypo dalis nei yra įregistruota realiai jam priklausanti žemės sklypo dalis, atitinkamai yra mažinama 209 kv. m ieškovei A. P. priklausanti ir įregistruota žemės sklypo dalis, todėl atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas. Tik ieškovei A. P. pateikus atsiliepimą į priešieškinį, atsakovas į civilinę bylą 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė naują UAB „Geomatininkai“ parengtą žemės sklypo planą, kurį atsakovas taip pat pateikė su apeliaciniu skundu, jau atitinkantį VĮ Registrų centre įregistruotas turto dalis.
5.2. Apeliaciniame skunde nurodomi galimi ginčo sprendimo variantai bei ieškovės darytos nuolaidos, bandant sudaryti taikos sutartį, nelaikytini argumentais pagrindžiančiais, kad priimtas teismo sprendimas nepagrįstas ar neteisėtas. Nagrinėjamu atveju, aplinkybės sužinotos bandant išspręsti ginčą taikiai, nelaikytinos įrodymais, pagrindžiančiais priešieškinio pagrįstumą, ir teisiniu pagrindu panaikinti 2020 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimą.
5.3. Atsakovo teiginys, kad patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra naudinga nei vienai iš šalių, laikytinas aiškiai nepagrįstu. Visų pirma, ieškovė, reikšdama teismui ieškinį, nurodė jai priimtiniausią naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsižvelgiant į tai, kad tokiomis žemės sklypo dalimis šalys faktiškai naudojasi jau 17 metų. Antra, aplinkybė, kad bandant išspręsti ginčą taikiai, buvo svarstomi įvairūs atsakovo siūlomi ginčo sprendimo būdai patvirtina aplinkybę, kad ieškovė siekė susitarti taikiai, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, jai nustatyta naudojimosi tvarka nenaudinga. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad naudojimosi tvarka ieškovei yra nenaudinga.
5.4. Civilinėje byloje nebuvo reiškiami jokie reikalavimai dėl statinių įteisinimo, todėl ta aplinkybė, kad žemės sklype yra neįregistruotų statinių, nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas nepagrįstas. Iš apeliacinio skundu turinio matyti kad atsakovas yra linkęs bylinėtis.
5.5. Atsakovas teigia, kad būtent ieškovei, reikalaujančiai nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės tvarką, tenka pareiga įrodyti, kad jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali, nepažeidžia kitų bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų. Su šiuo atsakovo teiginiu ieškovė nesutinka. Vadovaujantis teismų praktika, būtent atsakovui, teigiančiam, kad yra pažeistos jo teisės, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ieškovės naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantas pažeidžia būtent atsakovo teises ir interesus. Akcentuotina, kad ieškovės naudojimosi tvarkos variantas yra toks, kokiu šalys faktiškai naudojasi jau 17 metų. Atsakovas niekuomet neiniciavo jokių procesų pakeisti nustovėjusią žemės sklypu tvarką. Priešingai, atsakovas savavališkai naudojosi didesne sklypo dalimi, nepasydamas ieškovės reikalavimų naudotis tik jam priklausančia žemės sklypo dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
11. Byloje nustatyta, kad 1,6921 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio naudojimo tvarkos kyla ginčas, nuosavybės teise priklauso A. P. (9645/16921 dalys) ir J. L. (7276/16921 dalys).
12. Ieškovė A. P. ieškiniu prašė nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geomatininkų grupė“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, jai paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta raide „A“ 9645 m² ploto, o atsakovui J. L. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“ 7276 m² ploto. Atsakovas priešieškiniu prašo ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti ir nustatyti pagal atsakovo J. L. pateiktą UAB „Geomatininkai“ parengtą ginčo žemės sklypo naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, t.y. ieškovei priskirti naudotis 9436 m² žemės sklypo dalimi plane pažymėta „B“ dalimi, o J. L. priskirti naudotis 7485 m² žemės sklypo dalimi plane pažymėta „A“ dalimi (t.y. atsakovas iš esmės siūlo žemės sklypą dalinti ne vertikaliai, kaip paršo ieškovė, o horizontaliai).
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad sklypo dalimi, pažymėta UAB „Geomatininkų grupė“ 2020 m. balandžio 8 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane raide „A“, jau ilgiau kaip septyniolika metų (statiniai pradėti statyti nuo 2003 m.) naudojosi ir valdo būtent ieškovė A. P., t.y. grindė susiklosčiusia faktine žemės naudojimo tvarka. Be to teismas nurodė, kad nustačius ieškovės prašomą naudojimosi sklypu tvarką nebus apribota atsakovo teisė patekti prie jam priklausančių statinių, kurie yra atsakovui priklausančiame sklype, patekimas į jam priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį keliais, t.y. šis planas suderina abiejų bendraturčių interesus.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu, nurodydamas šiuos esminius argumentus: 1) nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės prašomą naudojimosi žemės sklypu variantą, ateityje neišvengiamai kils ginčai dėl ieškovės pastatytų statinių įteisinimo; 2) siūloma ieškovės naudojimosi tvarka pažeidžia jo interesus, nes sklypo dalis, kuri priskirtina jam naudotis, nesiriboja su jo šalia esančia namų valda; 3) teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino atsakovo siūlomo naudojimosi tvarkos žemės sklypu plano, jo racionalumo, patogumo bei toks sprendimas yra nemotyvuotas.
15. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
16. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
17. Kasacinio teismo nurodyta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas bendro daikto dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
18. Teisėjų kolegija pažymi, jog spręsdamas ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas vertina, kuris iš šalių pateiktų projektų yra tinkamesnis, labiau atitinka teismų praktikoje suformuotus kriterijus bei principus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovės pateikto projekto tinkamumo bei prašomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos patogumo abiem bendraturčiams, jos racionalumo, ir sutinka, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka padės geriau valdyti nuosavybę, minimizuos ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių ateityje tikimybę ir užtikrins proporcingą bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Tuo tarpu atsakovo kartu su priešieškiniu pateiktas planas bei prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ydinga, nes visų pirma atsakovo prašoma jam priskirti ginčo žemės sklypo realioji dalis neatitinka turimos idealiosios dalies, t.y. prašo priskirti naudotis 7485 kv.m žemės sklypo dalimi, nors jam priklauso 7276 kv.m ploto idealioji dalis (prašoma 209 kv. m. daugiau). Atkreiptinas dėmesys, kad nors į bylą 2020 m. lapkričio 25 d. buvo pateiktas patikslintas ginčo žemės sklypo planas, pagal kurį žemės sklypo realioji dalis atitinka atsakovo turimą idealiąją dalį, tačiau 2020 m. spalio 5 d. priešieškinio reikalavimas nebuvo patikslintas, todėl šio plano vertinimas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų. Antra, atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka tarp bendraturčių apie 17 metų jau nusistovėjusios faktinės naudojimosi juo tvarkos, kai atsakovas naudojo vakarinę sklypo dalį, tik didesnę jo dalį nei turima idealioji dalis, o ieškovė - rytinę. Be to, pagal atsakovo planą jam būtų priskirtas naudotis 122 kv. m. vandens telkinys („prūdas“), kuris buvo iškastas bei naudotas tik ieškovės, ieškovės pasodinto ir naudoto sodo dalis, ūkinis pastatas („vištidė“), nepriteisiant iš atsakovo už tai jokios kompensacijos ieškovei, bei, kaip jau buvo minėta, tai neatitiktų jau nusistovėjusios ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkos.
19. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl atsakovo intereso, kad jam būtų priskirta žemės sklypo dalis, kuri ribotųsi su šalia esančia jam priklausančia namų valda bei būtų galimybės iš jos į ginčo žemės sklypą pateikti, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami išvadai, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų nustatyta būtent pagal jo pateiktą projektą. Teisėjų kolegijai perklausius 2020 m. lapkričio 25 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio garso įrašą, buvo nustatyta, kad atsakovas šiai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei esminės reikšmės neteikė, tik akcentavo, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą planą būtų tinkamesnės sąlygos žemę arti, nors šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Kita vertus, byloje nekilo ginčo, kad atsakovas turės galimybę patekti į jam priskirtą naudoti žemės sklypo dalį tiek jo pietinėje, tiek šiaurinėje pusėje esančiais keliais, kuriais su žemės ūkio technika patekdavo ir iki šiol. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktame plane bendraturčių asmeniniam naudojimui priskirtinos sklypo dalies ribos nustatytos atsižvelgiant į ieškovei priklausančių statinių, vandens telkinio, sodo padėtį bei jos faktiškai naudotą žemė dalį ir užtikrinant jiems abiem galimybę nevaržomai patekti į priskirtinas naudotis sklypo dalis. Taigi, apeliantas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neproporcinga bei pažeidžia kito bendraturčio (atsakovo) teises.
20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės prašomą naudojimosi žemės sklypu planą, ateityje galimi ginčai dėl ieškovės pastatytų statinių įteisinimo, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas naudojimosi tvarką nustatyti pagal atsakovo projektą, atmetant ieškovės naudojimosi žemės sklypu planą kaip ydingą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka minimizuoja ginčų ir konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis tarp bendraturčių ateityje tikimybę. Akcentuotina ir tai, kad statinių statybos teisėtumo bei jų įteisinimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovas jokių reikalavimų, susijusių su šių statybų teisėtumu nereiškė. Kita vertus, teisėjų kolegija, atnaujinusi bylos nagrinėjimą iš esmės, šalims siūlė iki teismo posėdžio pasinaudoti galimybe ginčą užbaigti taikiai, šias aplinkybes aiškinosi ir teismo posėdžio metu, tačiau taikaus susitarimo šalims pasiekti nepavyko. Sutikina su ieškove, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme šalims bandant išspręsti ginčą taikiai, buvo svarstomi kiti ginčo sprendimo būdai, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo nustatyta naudojimosi tvarka netgi ieškovei yra netinkama.
21. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškovės pateikto naudojimosi žemės sklypo plano atitinkamai pasisakė ir dėl priešieškinio reikalavimų, tarp kurių yra neatsiejamas tarpusavio ryšys bei kurių vieną tenkinus nebūtų buvę galima patenkinti kitos šalies reikalavimų (atsakovas prašė žemės sklypą dalinti horizontaliai, ieškovė – vertikaliai). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis (dalinant žemę vertikaliai) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, ieškovė ilgą laiką leido atsakovui naudotis netgi didesne nei jam priklauso sklypo dalimi, tuo tarpu atsakovas jokių pretenzijų dėl ieškovės naudoto sklypo dalyje jos pastatytų statinių, iškasto vandens telkinio, pasodintų augalų nereiškė, sprendžia, kad šios tvarkos keitimas pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarkos planą sukeltų daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių (pvz., esamos mini infrastruktūros, sodų, želdinių, statinių ir kt. keitimas/perkėlimas). Juolab, kad prioritetas, sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, turi būti teikiamas bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje paskirstymo proporcingumui užtikrinti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime ieškovės įgaliotą asmenį E. K. įvardijo liudytoju bei rėmėsi jo paaiškinimais nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius, ginčo išsprendimui reikšmingus ieškinio ir priešieškinio bei atsiliepimo į juos argumentus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas (ar jo dalis) yra nemotyvuotas. Nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė motyvuotą, teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
24. Ieškovė pateikė duomenis dėl apeliaciniame procese patirtų 450 Eur išlaidų. Ieškovės prašomos priteisti 250 Eur (450 Eur - 200 Eur) išlaidos už teisines konsultacijas, pasiruošimą bylą ir atstovavimą teisme, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kitoje dalyje ieškovės prašymas, t.y. 200 Eur dėl išlaidų už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį apeliacinės instancijos teismas atmetė, ir dėl išlaidų už atskirojo skundo parengimą, kurį teismas atsisakė priimti, atmetamas kaip nepagrįstas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. L. ieškovei A. P. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.