Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas R. Girevičius Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad iki 2006 m. gegužės 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 20 šviesios spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1, 218 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, popieriaus lankstinuką su šviesios spalvos mileteliais, kurių sudėtyje buvo 0, 034 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, bei du polietileninius maišelius su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, kuriuose buvo 9, 311 gramo narkotinės medžiagos- kanapių ir jų dalių, po ko dalį medžiagų- 20 šviesios spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1, 218 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, popieriaus lankstinuką su šviesios spalvos mileteliais, kurių sudėtyje buvo 0, 034 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, neteisėtai gabeno automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2006 m. gegužės 18 d., apie 16. 55 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o likusią dalį- du polietileninius maišelius su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, kuriuose buvo 9, 311 gramo narkotinės medžiagos- kanapių ir jų dalių, neteisėtai atgabenęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), mieste, turint tikslą platinti, laikė iki 2006 m. gegužės 18 d., apie 20. 30 val., kol kratos metu minėtas medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų ( prekusorių ) gaminimo,įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ 1 punkte nurodyta, kad kalto asmens teisingas nubaudimas, besiremiantis išsamiu visų bylos aplinkybių ištyrimu, yra viena svarbiausių tesinių priemonių, užtikrinančių visuomenės saugumą. Ši nuostata, įtvirtinta ir LR BPK 20 str. 5 d., pažeista, todėl nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis kaltu iš dalies prisipažino, detaliai ir nuosekliai paaiškino apie narkotinių medžiagų įsigijimo ir laikymo aplinkybes, jog nurodytą kiekį narkotinių medžiagų įsigijo savo asmeniniam naudojimui ir tik todėl, kad jam jas pardavė pigiai, o dalį narkotikų davė vietoj grąžos.

Pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiama jo kaltė dėl narkotinių medžiagų platinimo, yra policijos pareigūnų parodymai ir mobiliojo ryšio telefono žinučių išklotinės. Policijos pareigūnai G. S., R. A. ir L. Ž. nurodė, kad jie turėjo tik operatyvinės informacijos, kad MB markės automobiliu važinėjantys asmenys prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Ir tik todėl, kad neturėjo jokių duomenų apie prekiaujančius asmenis, kelių policijos pareigūnų pagalba sustabdė jo vairuojamą automobilį. Taip ir liko neaišku, kodėl tokiu būdu nustačius jo asmenybę, nebuvo galima sankcionuoti nusikalstamos veikos elgesio imitacijos modelį ir įstatymų nustatyta tvarka patikrinti, ar jis prekiauja narkotinėmis medžiagomis, ar tai daro kiti, kad ir kartu su juo važiavę asmenys. Pareigūnas G. S. nurodė, kad netgi žinojo jo telefono numerį, kad lanko kultūrizmą, gyvena pas merginą, todėl neaišku, kodėl šių duomenų netikrino su įslaptintais pirkėjais ir panašiai. Pareigūno L. Ž. parodymai, kad iš rasto kanapių ir jų dalių 9, 311 g kiekio galima pagaminti apie 70 dozių ( po 0, 133 g. dozėje ), yra labai subjektyvūs, nes net jis ( E. G. ), tik kaip mėgėjas retsykiais pavartoti narkotikus, yra ragavęs keliskart stipresnių dozių.

Telefoninių žinučių išklotinę atliko tyrėjas A. Byčkovas, naudodamas programinę įrangą „(duomenys neskelbtini)“. Teismo išvada nuosprendyje, kad „Nokia“ tipo telefonai plačiai paplitę buityje, todėl šio telefono apžiūrai ir atmintyje rastos informacijos užrašymui specialių žinių nereikia, prieštarauja BPK 205 str. 2 d., 3 d., kuriose nurodyta, kad objekto, kurį būtina tirti techninėmis priemonėmis ( naudojant programinę įrangą ), tyrimą atlieka specialistas. Tikėtina, kad tuomet būtų išaiškinta, kodėl gautos SMS žinutės telefono atmintyje užfiksuotos nechronologine tvarka, kodėl kai kurios iš eilės einančios žinutės skiriasi net 24 valandų skirtumu. Šiems prieštaravimams pašalinti užteko specialistui apžiūrėti telefono aparatą, sugretinti tiems patiems abonentams išsiųstas ir iš jų gautas žinutes ir būtų paprasta suprasti žinučių prasmę, o ne daryti prielaidas, jog žinutėse žargonu rašoma apie prekybą narkotinėmis medžiagomis. Surinktais įrodymais nėra paneigta jo nurodyta įvykių versija, jis paaiškino kiekvienos žinutės prasmę, kokie maisto papildai ir už kiek buvo parduoti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas taip pat neišsamiai ištyrė gautas žinutes ir ta prasme, kad didžioji dalis žinučių yra gauta iš vardinių telefono numerių, priklausančių jam pažįstamiems asmenims, kuriuos, turint tikslą apklausti, jis galėjo ir gali nurodyti. Teismas remiasi tik prielaida, kad SMS siųstos nakties metu, nes nustatyta, kad telefone nebuvo nustatytas tikslus laikas. Be to, jis dažnai ir po dieninių treniruočių numigdavo, treniruočių ir laisvalaikio metu telefoną duodavo pasinaudoti savo draugams, nes, turėdamas tikslą pigiau skambinti, turėjo kelių operatorių telefonus. Nuosprendyje konstatuota, kad dauguma žinučių buvo siųsta „Egiui“, tačiau tėra vienintelė jo pažįstamo D. G., pravarde D. V. 2, siųsta žinutė su kreipiniu „Egy“. Telefono „Nokia 7250i“ žinučių išklotinės duomenų teisėtumo, pažeidžiant BPK 20 str. 4 d., negalima patikrinti, nes šio telefono numerio detali išklotinė nėra išreikalauta ir pridėta prie bylos. Todėl mano, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes dėl neišsamaus ikiteisminio tyrimo teismas daro prielaidas ir jomis įrodinėja jo kaltę. Teismo motyvas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad buvo bendraujama dėl prekybos maisto papildais, nepagrįstas, nes jo apie tai net nebuvo klausiama, kaip ir faktas, kad bute pas draugę nebuvo rasti maisto papildai. Jų ten buvo, tik pareigūnai kratos metu jų neišėmė, nes jų nebuvo ieškoma. Kratos metu paimtos svarstyklės ir polietileniniai maišeliai, naudoti maisto papildams sverti ir fasuoti, yra plačiai paplitę buityje ir nėra draudžiami. Maišelius, kurie išfasuoti nuo 100 vienetų urmu pardavinėjami Šilutės plente esančiuose sandėliuose, jis buvo neseniai įsigijęs, todėl juos laikė automobilyje.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis E. G. pakeičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ( LR BPK 329 str. 1, 3 p.)

Pagrįsdamas E. G. kaltę nurodytas psichotropines ir narkotines medžiagas įgijus, gabenus ir laikius turint tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų- policijos pareigūnų G. S., R. A., L. Ž. parodymais apie jų turėtą operatyvinę informaciją, jog E. G. nurodytas medžiagas platino, įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pas E. G. radimo faktais, kas ir patvirtinę minėtų liudytojų turėtą informaciją, polietileninių maišelių ir svarstyklių šioms medžiagoms fasuoti ir sverti pas E. G. radimo faktais, nuteistojo naudoto mobiliojo ryšio telefono atmintyje ir SIM kortelėje rastais trumpaisiais pranešimais bei medicinos specialisto pažyma, kad E. G. narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojo.

Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. dispozicijoje numatytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti platinti turi būti įrodytas. Toks tikslas gali būti įrodinėjamas tuo, kad kaltininkas pats narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, įrodinėjant tokį tikslą atsižvelgiama į tų medžiagų kiekį ir įvairovę bei kitas aplinkybes.

Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nors ir plačiai išdėtyti argumentai, kuriais nurodytas tikslas grindžiamas, nėra visiškai neabejotini. Pirmiausia dėl liudytojų- policijos pareigūnų G. S., R. A., L. Ž. parodymų. Kaip galima suprasti iš nuosprendžio, teismas kaip įrodymą pripažino šių liudytojų parodymus, jog jie ir iki 2006 m. gegužės 18 d. turėjo informacijos apie E. G. iš automobilio narkotinių- psichotropinių medžiagų platinimą. Tačiau toliau, nors ir nurodydamas, kad kaltinamajam šių medžiagų platinimas neinkriminuotas ir neįrodinėtinas, teismas nuosprendyje nurodo, jog liudytojų A. S., T. G., E. M. parodymai neigia, jog E. G. tokias medžiagas platino. Iš tikrųjų E. G. nebuvo kaltinamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu, tačiau teismas kaltinime nurodytą tikslą jas parduoti ir tokiu būdu platinti pagrįsdamas liudytojų G. S., R. A., L. Ž. parodymais apie jų turėtą nurodyto pobūdžio informaciją, turėjo įvertinti, ar parodymai dėl jų turėtos informacijos yra patikimi, ar juos, kaip įpareigoja LR BPK 20 str. 4 d. galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Akivaizdu, kad minėtų liudytojų nurodytos informacijos šaltinis nėra žinomas, ši informacija baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais veiksmais nėra patikrinta ir tai padaryti galimybės nėra, nurodoma informacija yra be jokio konkretesnio turinio ( kokios medžiagos buvo platinamos, koks konkretus platinimo būdas ir kita ). Jeigu, kaip teigė liudytojai, buvo gauta informacija, jog narkotines medžiagas E. G. platino gana atviru būdu- iš policijos pareigūnams žinomo automobilio, visiškai pagrįstas yra apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl nebuvo taikytas nusikalstamos veikos imitacijos modelis, nepaaiškinama, kodėl, siekiant nurodytą nusikalstamą veiką užfiskuoti, nebuvo atliekami kiti operatyviniai ar baudžiamojo proceso įstatyme numatyti veiksmai. Tokių veiksmų neatlikimą negalima pateisinti tokiais kaip liudytojo R. A. teisme duotais parodymais, jog nusikalstamos veikos imitacijos modelio netaikė, nes tai daryti sudėtinga, pirkėjus esą sunku išsikviesti. Taigi, jeigu nurodyto turinio informacija buvo disponuojama, jos netikrinimas, įvairių galimų nusikalstamus veiksmus fiksuojančių priemonių netaikymas tokios informacijos patikimumą sumenkina. Nors ir negalima paneigti nuosprendžio teiginio, jog E. G. sulaikymas nebuvo atsitiktinis, tokia informacija pagrįsti išvadą, kad nurodytas psichotropines ir narkotinę medžiagas nuteistasis įgijo, gabeno ir laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, taip pat negalima. Pažymėtina, kad LR BK 260 str. 1 d. dispozicijoje, kaip vienas nusikaltimo sudėties elementų, numatytas tikslas nurodytas medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Tiek kaltinime, tiek nuosprendžio E. G. nustatomojoje dalyje nurodyta, kad jis medžiagas įgijo, gabeno ir laikė turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, tačiau toliau nuosprendyje jokie įrodymai, kuriais remiantis grindžiama išvada dėl būtent tokio platinimo būdo, nenurodyti, nuosprendžio dalyje dėl veikos kvalifikavimo apskritai, nenurodant konkretaus būdo, pasisakyta, kad jis norėjo medžiagas platinti.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nors ir nurodydamas, kad kaltinamajam narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas neinkriminuotas ir neįrodinėtinas, nuosprendyje remiasi E. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono atmintyje ir SIM kortelėje rastais trumpaisiais pranešimais, gautais ir išsiųtais 2006 m. gegužės 15- 18 d. laikotarpiu, darydamas išvadą, kad jie akivaizdžiai ir nedviprasmiškai nurodo apie asmenų bendravimą dėl narkotinių- psichotropinių medžiagų įsigijimo, jog trumpuosiuose pranešimuose užfiksuota informacija apie neteisėtą šių medžiagų apyvartą bei mimimi už tai atlygiai įrodo, jog E. G. siekė platinti narkotines medžiagas atlygintinai, tai yra parduodant.

Kolegijos manymu daryti tokias kategoriškas išvadas nėra pagrindo. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog mobiliojo ryšio telefono, kaip plačiai buityje paplitusio buitinio prietaiso, atmintyje rastos informacijos užrašymui specialių žinių nereikia, prieštarauja LR BPK 205 str. 2, 3 d., jog pas E. G. rasto telefono tyrimą turėjo atlikti ne tyrėjas, o specialistas, atmestinas. Nuosprendyje nurodyti tokios išvados motyvai yra pagrįsti. Tačiau negalima atmesti skundo argumentų, jog liko neišaiškinta, kodėl telefono atmintyje žinutės užfiksuotos nechronologine tvarka, kodėl kai kurios iš eilės einančios žinutės skiriasi dideliu valandų skirtumu, nepaneigta, kad žinučių siuntimo nakties laikas galėjo būti nurodytas dėl tikslaus laiko telefone nenustatymo. Nepaneigiami paties nuteistojo paaiškinimai, kad naudodamasis keliais telefono aparatais, neretai iš tyrėjo apžiūrėto telefono išimdavo kortelę, o po to ją vėl įdėdamas, laiką telefone ne visada nustatydavo. Šiuos dalykus patikrinti nebėra galimybės, nes tyrėjo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefono aparatas su SIM kortele ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas E. G. ( t. 1, b. l. 17 ), o pastarasis apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog šio telefono nebeturi.

Iš 2006 m. gegužės 19 d. daiktų ( objektų ) apžiūros protokolo nustatyta, kad tyrėjas, apžiūrėjęs tik vieną iš trijų iš E. G. paimtų ( t. 1, b. l. 5- 7 ) telefonų- „Nokia 7250i“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), išrašė jame įrašytus vardus ir telefonų numerius, iš telefono atminties- gautus ir išsiųstus trumpuosius pranešimus, iš SIM kortelės atminties- gautus trumpuosius pranešimus ( t. 1, b. l. 18- 21 ). Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad akivaizdžiai ir nedviprasmiškai buvo bendrauta dėl narkotinių- psichotropinių medžiagų įsigijimo, apie neteisėtą šių medžiagų apyvartą darė iš telefono atmintyje rastų gautų trumpųjų pranešimų: 2006 m. gegužės 15 d. 22: 49: 52 iš Nr. (duomenys neskelbtini) „Zdarova. Ce aladinas blemba nera sąskaitoj kad paskambint. Kaip pastave gal gai atlėkt. Viena reik. Atrašik“ , 2006 m. gegužės 15 d. 00: 01: 03 iš Nr. (duomenys neskelbtini) „Ce vel aladinas. Nepamiršk atvaziot man viena“, 2006 m. gegužės 16 d. 00: 49: 52 iš Nr. (duomenys neskelbtini) „Blin gramo reikėjo“, 2006 m. gegužės 16 d. 00: 50: 42 iš Nr. (duomenys neskelbtini) „Tiksliau 2 ju“ , 2006 m. gegužės 17 d. 21: 17: 40 iš Nr. (duomenys neskelbtini) „Kaip dėl arbatos?“ 2006 m. gegužės 17 d. 01: 11: 04 iš Nr. (duomenys neskelbtini) „Zdarova. Ka darai? Egi gal išeitu viena i skola paimt iki penktadie“, 2006 m. gegužės 17 d. 01: 11: 08 iš Nr. (duomenys neskelbtini) „nio. Jei reik pasa duosiu. Skambint rimtai negaliu litu nera. Atraš“, 2006 m. gegužės 18 d. 00: 14: 21 iš D. V. 2 „Egy o nera apvaliu dar? jei ira gali kokius 20 atvežt“, 2006 m. gegužės 18 d. 00: 20: 02 iš Dymka Vilkas 2 „Egy o nera apvaliu dar? jei ira gali kokius 20 atvežt“, 2006 m. gegužės 18 d. 15: 51: 29 iš Nr. (duomenys neskelbtini) „Gali pilna iki pirmadienio duot?“ ; 2006 m. gegužės 18 d. 16: 30: 47 iš Nr. (duomenys neskelbtini) „Klausyk uz 10 lt 0,5 gali duot? O pitaka už poros dienu paduosiu ok? A.“; SIM kortelės atmintyje rastų gautų trumpųjų pranešimų: 2006 m. gegužės 14 d. 14: 22: 39 iš Mynde Is Maz. „Zdarow, ten kur dawe nebuwo 7 g“, 2006 m. gegužės 15 d. 11: 16: 07 iš Nr. (duomenys neskelbtini) „Pas tave gal zencenio yra?“ iš telefono atmintyje rastų išsiųstų trumpųjų pranešimų: 2006 m. gegužės 16 d. 00: 00: 08 numeriui (duomenys neskelbtini) „Kaip su S?“ 2006 m. gegužės 18 d. 15: 48: 24 numeriui (duomenys neskelbtini) „Baltuoja“.

Kaip jau nurodyta, nepaneigta, kad trumpųjų pranešimų siuntimo protokole užfiksuotas laikas nebuvo tikras. Nuosprendyje nurodytos kitos minėtame protokole užfiksuotos žinutės, esą kaip siųtos nakties metu, kuriose nurodoma apie miegą, nuteistojo teiginių apie laiko neatitikimą visiškai nepaneigia. Kaip paneigiantis E. G. parodymus, jog nurodytais pranešimais buvo bendraujama dėl prekybos maisto papildais, nuosprendyje pateikiamas argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. G. tokių aplinkybių nenurodė. Šis argumentas yra vienpusiškas, iškėlus klausimą, kodėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme net nebuvo bandoma nustatyti asmenis, iš kurių nurodyto turinio pranešimai buvo gauti ir kuriems jie buvo siųsti, jis netenka pagrindo. Neatlikus tokių veiksmų negalima paneigti ir nuteistojo teiginio, kad niekas jo apie tuos asmenis ir neklausė. Nuosprendyje nurodyta, kad gynybos argumentai, jog nei tyrimo metu nei teisme nebuvo bandoma nustatyti su kuo E. G. bendravo minėtais pranešimais, paneigtas byloje esančiu 2006 m. liepos 11 d. tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog pranešimai yra rašyti ne iš telefonų abonentinių numerių, bet iš įvairių išankstinio apmokėjimo kortelių, kurios nėra vardinės ir dėl to nėra galimybės nustatyti naudotojus. Tačiau pagal trumpųjų pranešimų turinį ir kitas aplinkybes dėl asmenų, su kuriais bendravo, tapatybės neapklausus paties įtariamojo, kaltinamojo, teigti, kad tuos asmenis buvo bandoma objektyviai nustatyti, negalima. Jau iš to paties daiktų ( objektų ) apžiūros protokolo nustatyta, kad telefonų numeriai, iš kurių gauti ir kuriems siųsti nurodyti trumpieji pranešimai, telefono vardų sąraše buvo įrašyti tokiais vardais: A. (duomenys neskelbtini), E. (duomenys neskelbtini), D. (duomenys neskelbtini), M. (duomenys neskelbtini), D. V. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis E. G. nurodė, kad telefone vardu A. buvo įvestas M. T. telefonas, D. V. 2 vardu D. T. telefonas, D. vardu- jo draugės D. telefonas, E. vardu pažįstamo, su kuriuo kartu sportavo, telefonas. Jo telefone rastas žinutes, pasirašytas A. vardu, siuntė A. L.. Apeliaciniame skunde jis padarė klaidą Dymka Vilkas 2 nurodydamas G. pavarde. Kas siuntė žinutes Mynde Is Maz ir M. vardais nepamena. Nurodytomis žinutėmis su visais šiais asmenimis, išskyrus D., kuri galėjo jį kviesti išgerti arbatos, bendravo apie įvairių maisto papildų pardavimą- pirkimą.

Nuteistojo prašymu apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas M. T. parodė, kad kaip sportininkas iš E. G. yra pirkęs maisto papildus, nes pastarasis juos pardavinėjo pigiau. Tuo tikslu susirašinėjo su juo ir trumpaisiais pranešimais. Jis turi pravardę A.. Gali būti, kad 2006 m. gegužės mėnesį jis naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), numerių paprastai neįsimena, ir iš šio telefono siuntė E. G. trumpuosius pranešimus. 2006 m. gegužės 15 d. pranešimų turinys reiškia, kad jis sąskaitoje neturėjo pinigų, todėl negalėjo skambinti, E. G. prašė vieno kilogramo baltyminio proteino. Rašydamas pranešimą 2006 m. gegužės 16 d. E. G. to paties dalyko prašė duoti skolon. Kadangi E. G. ir taip buvo skolingas, o pastarasis skolon duoti nenorėjo, kaip užstatą siūlė jam pasą. Ką reiškia jo rašyta žinutė dėl reklamos neprisimena. Iš E. G. yra pirkęs ir kreotino, kuris vartojamas gramais. Papildus E. G. susverdavo į polietileninius maišelius. Tarp sportininkų arbata vadinama skysta amino rūgštis, ženšeniu vadinamas riebalų degintojas.

Liudytojas D. T. parodė, kad kaip E. G. pažįstamas, su kuriuo kartu leisdavo laisvalaikį, žinojo, kad jis be užsiėmimo sportu prekiaudavo ir sportininkų naudojamais maisto papildais. Apie tai jis buvo sakęs savo pažįstamam A. ir pastarojo prašymu, gali būti, kad rašydamas trumpuosius pranešimus E. G. 2006 m. gegužės 18 d., jo prašė amino rūgšties tablečių, kurias įvardijo apvaliomis. Tarp pažįstamų ir draugų jis dar vadinamas D. V.

Liudytojas A. L. parodė, kad su E. G. sportavo viename klube, keletą kartų yra pirkęs iš jo maisto papildų, nes pastarasis parduodavo pigiau. Gali būti, kad 2006 m. gegužės mėnesį jis naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš šio telefono siuntė E. G. trumpuosius pranešimus. 2006 m. gegužės 18 d. pranešimo turinys reiškia, kad jis prašė pusę kilogramo rusiško proteino už dešimt litų. Kadangi E. G. tokį kiekį parduodavo už 15 litų, penkis litus rašė atiduosiąs vėliau. Sportininkai į salę papildus paprastai nešasi išfasuotus į polietileninius maišelius.

Abejoti ar netikėti šiais liudytojų parodymais nėra pagrindo. Remiantis jų parodymais negalima tvirtinti, kad nurodytais telefonų numeriais naudojosi ne jie. Paneigti tai yra ne nuteistojo pareiga.

Galima sutikti su nuosprendžio teiginiu, kad dalis žinučių parašyta netaisyklinga kalba, netgi žargonu, tačiau tokia žinučių apimtis, jų mažai informatyvus turinys, priešingai negu teigiama nuosprendyje, visiškai nėra pakankami daryti neabejotiną išvadą, kad jomis bendraujama dėl narkotinių- psichotropinių medžiagų įsigijimo. Tai paneigia nurodytų liudytojų parodymai. Neaišku kuo remdamas teismas daro išvadą, kad siekiant užmaskuoti narkotinių medžiagų platinimą, kalbama apie narkotines medžiagas, be kita ko nurodant nurodant ir jų logotipą, neaišku kuo remdamasis teismas nurodo, jog žinutėse minimas žargonas „Ratai“, kas nevadintina maisto papildais, nes minėtame protokole žinučių su tokiais žodžiais nėra.

Pagrįsdamas E. G. kaltę dėl tikslo platinti narkotines- psichotropines medžiagas teismas remiasi ir tuo, kad pas nuteistąjį rasta daug polietileninių maišelių, kad kratos metu rastos švytuoklinės svarstyklės, apie šiuos daiktus nuosprendyje plačiau aprašyta, tačiau pačiame nuosprendyje yra abejonių jų įrodomąja reikšme. Toks argumentas, kad „gyvenimiškai natūraliai supranatama, jog siekiant į maišelius suberti maisto papildus, jie būtų laikomi šalia maisto papildų, o ne po automobilio sėdyne“, teismo nuosprendžiui nepriimtinas. Nuosprendyje pateikiamas argumentas, kad tyrėjai nerado nė vieno maišelio su pasvertais maisto papildais, neatlaiko argumento, kad tyrėjai nerado ir į tuos maišelius išfasuotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Dar daugiau abejones keliančių teiginių, ko negali būti apkaltinamajame nuosprendyje, pasakyta dėl rastų svarstyklių. Teimas nurodo, kad liudytojo R. S. ir E. G. parodymais įrodyta, E. G. galėjo vartoti maisto papildus, tačiau jų svėrimas kratos metu rastomis svarstyklėmis nors ir galimas, tačiau labai abejotinas. Toliau teismas daro abejotiną išvadą, „jog svarstyklės galimai buvo naudojamos ne tik maisto papildams sverti, bet ir narkotinių- psichotropinių medžiagų svėrimui, tikslu šias medžiagas, tiksliai susvarstytas, vėliau platinti kitiems asmenims“. Jokio rimto pagrindo neturi ir kaip argumentas pateikta pastaba, kad svarstyklės buvo rastos spintoje, o E. G. logiškai ir įtikinamai nepaaiškinęs, kodėl maisto svėrimui skirtos svarstyklės nebuvo laikomos prie maisto produktų virtuvėje.

Iš specialisto išvados nustatyta, kad jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų ant svarstyklių nerasta. Pažymėtina, kad šiai išvadai prieštarauja pirmosios instancijos teisme duoti policijos pareigūno L. Ž. parodymai, jog kratos metu rado svarstykles su narkotikų pėdakais ( t. 1, b. l. 155 ), kas vertintina kaip šio liudytojo parodymų patikimumą mažinantis faktas. Jokiais neabejotinais įrodymais E. G. parodymai, kad minėtomis svarstyklėmis jis sverdavo maisto papildus, nepaneigti. Teismo argumentas, kad maisto papildų rasta nebuvo, atmestinas, nes nepaneigtas skundo argumentas, jog jų ir nebuvo ieškota. Be to, teismas iš dalies prieštarauja sau pačiam, nurodęs, jog įrodyta, kad E. G. galėjo vartoti maisto papildus.

Taigi, nuosprendyje teismo išvados, kad nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas E. G. įgijo, gabeno ir laikė turėdamas tikslą jas parduoti ir tokiu būdu platinti, pagrįstos nurodytais abejotinais, nepatikimais, nekritiškai įvertintais įrodymais, tokių abejotinų duomenų visuma neabejotinos visumos, pagrindžiančios nurodytą tikslą, sudaryti negali.

Rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis ir rūšys taip pat neleidžia tokį tikslą pagįsti. Psichotropinės medžiagos- MDMA rastas kiekis 6 kartus viršija Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą nedidelį šios medžiagos kiekį ( 0, 2 g ). Rasto metamfetamino kiekis net apie 6 kartus yra mažesnis už Rekomendacijose nustatytą nedidelį kiekį ( 0, 2 g ), o rastų kanapių ir jų dalių kiekis nėra nė dvigubai didesnis už nustatytą nedidelį kiekį ( 5 g ).

Nors 2006 m. gegužės 18 d. medicinos pažymoje nurodyta, kad E. G. organizme narkotinių ir psichotropinių medžiagų nerasta, vien tai nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad jis nurodytas medžiagas įgijo, gabeno ir laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nepaneigia jo aiškinimų, kad anksčiau, prieš keletą mėnesių iki jo sulaikymo, jis narkotines medžiagas yra vartojęs. Nuosprendžio argumentai, kad nė vienas liudytojas neparodė, jog jis tokias medžiagas vartojo, to nepaneigia. Kitas teiginys, jog narkotinių ir psichotropinių vartojimas su sportu nesuderiamas, yra teisingas sportinės drausmės, bet ne baudžiamosios atsakomybės prasme.

Taigi, padaręs bylos aplinkybių dėl tikslo parduoti ir tokiu būdu platinti narkotines ir psichotropines medžiagas neatitinkančias išvadas, pirmosios instancijos teismas E. G. baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. pritaikė netinkamai. Remdamasi išdėstytais įrodymais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytas narkotines bei psichotropines medžiagas E. G. įgijo, gabeno ir laikė neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti. Nors vienos nurodytų medžiagų kiekis buvo nedidelis, atsižvelgiant į tai, kad kitų medžiagų kiekis minėtose Rekomendacijose numatytą nedidelį kiekį viršijo, sudėjus medžiagų santykines dalis, visas jų kiekis viršija nustatyto nedidelio kiekio ribas, už visų nurodytų medžiagų įgijimą, gabenimą laikymą E. G. turi atsakyti ir jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kolegijos nustatytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių E. G. kaltu visiškai prisipažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, kolegija tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę.

Kaip teisingai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, E. G. nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, mokosi, dirba, yra gerai charakterizuojamas. Pažymėtina ir tai, kad jis užsiima sportu, siekia ir Lietuvos pirmenybėse yra pasiekęs sportinių laimėjimų. Atsižvelgiant į tai ir kitas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. G. paskyrus įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą švelniausią bausmę- baudą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendį E. G. pakeisti, jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir E. G. paskirti 70 MGL dydžio- 8750 ( aštuonių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties ) litų baudą.

Remiantis LR BK 66 str. 1 d., 65 str. 1 d. į bausmę įskaityti 26 dienas suėmimo nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki birželio 12 d., vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL ( 250 litų ) dydžio baudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.