Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Lemežio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 59-230 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą (2 epizodai), 260 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 260 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 24 straipsnio 6 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 72 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą. Už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6, 9 dalimis, subendrintos su Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir R. V. paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 800 litų konfiskavimą. Ši bausmė Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-13 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-06-16 ir 2009-07-01 nuosprendžiais, ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-08-26 nuosprendžiu paskirtomis bei neatliktomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 800 litų konfiskavimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis pakeista, bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė su 800 Lt konfiskavimu. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-03-05 iki 2008-04-17 ir 2 dienos pagal 2009-08-26 nuosprendį.

Bausmės vykdymo pradžia 2009 m. kovo 30 d., bausmės vykdymo pabaiga 2018 m. vasario 15 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2013 m. rugpjūčio 15 d., neatliktos bausmės dalis 2015 m. spalio 8 d. buvo 2 metai 4 mėnesiai ir 7 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 59-230 nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju, teismui pateiktos bylos medžiagos duomenimis, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, svarsčiusi nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenimis, R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas 5 kartą. R. V. individualų socialinės reabilitacijos planą įvykdė, komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, elgėsi pavyzdingai, buvo vieną kartą paskatintas, galiojančių nuobaudų neturi, toliau lanko individualius psichologo užsiėmimus, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. V. nusikalstamumo rizika sumažėjo nuo 68 iki 55 balų, tačiau išlieka vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo R. V. kriminogeniniais veiksniais išlieka ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas bei ankstyva kriminalinė patirtis. R. V. anksčiau teistas 10 kartų, nusikaltimai sunkėjo. R. V. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, įstatymo dėl amnestijos nuostatos ir jis buvo atleistas nuo neatliktos bausmės dalies, tačiau nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, jam parodyto pasitikėjimo neįvertino. Šiuo metu R. V. atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno labai sunkaus, dviejų sunkių, trijų apysunkių nusikaltimų padarymą bei pasikėsinimą padaryti du sunkius nusikaltimus, jo padaryti nusikaltimai susiję su psichotropinių, narkotinių priemonių platinimu, kėlė didelį pavojų žmonių sveikatai, nusikaltimai padaryti dalyvaujant organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų, siekiant praturtėti. Be to, per penkerius bausmės atlikimo metus režimo reikalavimus pažeidė 11 kartų, baustas drausminėmis nuobaudomis 10 kartų, iš jų vieną kartą už fizinio smurto naudojimą, 3 kartus už narkotinių medžiagų vartojimą, paskutinį kartą skirta nuobauda 2014 m. lapkričio 4 d. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiai dienai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, ir jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemesnis nei ankstesnis, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus A. V. padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį, laikymosi režimo reikalavimų laikotarpį bei kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. V. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymima ir tai, kad šiuo metu R. V. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad apylinkės teismas pažeidė jo teises nepristatydamas jo į teismo posėdį ir taip nesuteikęs galimybės būti išklausytu. BPK 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Taigi, apylinkės teismas nepristatydamas nuteistojo į posėdį ir skundą išnagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. atmesdamas nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.