- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 1S-413-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00112-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- I. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. (I. B.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 29 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. B..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
1. I. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 10 mėnesių Bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 30 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gruodžio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. kovo 29 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam I. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistais lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis I. B. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai jo skundą atmetė, nutarties motyvai formalūs ir deklaratyvūs. Jis teigia, kad teismas nutartyje pažymėjo ankstesnius jo teistumus ir taikytus lygtinius paleidimus, tačiau įstatymas nedraudžia teistiems, anksčiau lygtinai paleistiems asmenims ir vėl taikyti lygtinį paleidimą, todėl teismas tokiais pagrindais neturėjo teisės netaikyti jam lygtinio paleidimo instituto. Nurodo, kad savo elgesiu jis pilnai įrodė padaręs akivaizdžius pažangos veiksnius ir todėl likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Jis per bausmės atlikimo laiką nėra baustas, skatintas, įvykdė socialinės reabilitacijos programą, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, lankė paskaitas, skirtas priklausomybę nuo alkoholio turintiems asmenims, ir šiuo metu dalyvauja reabilitacijos programoje. Prašo atsižvelgti, kad visų jo padarytų nusikaltimų priežastis buvo priklausomybė alkoholiui, kurios jis yra atsikratęs, kad jis nevartoja alkoholio patvirtina ir Komisijos duota išvada. Šios aplinkybės parodo jo norą išeiti į laisvę ir daugiau nebenusikalsti, todėl nemato jokių kliūčių netaikyti jam lygtinio paleidimo. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis nepadarė pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Jis nesutina su teismo teiginiu, kad nesvarbu buvo atsižvelgi, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos balas nurodytas didesnis dėl skirtingų jo elgesio vertintojų įžvalgų, ir tai, kad teismas atsižvelgė tik į padidėjusius skaičius, nuteistojo vertinimu, yra nešališkumo ir teisėtumo principų pažeidimas. Prašo atsižvelgti, kad su šeima palaiko glaudžius socialinius ryšius, turi kur gyventi, bus priimtas į darbą ir galės dengti civilinė ieškinį. Jis prisipažįsta dėl padarytų nusikaltinų, labai gailisi, jau nėra priklausomas nuo alkoholio ir todėl nedarys nusikaltimų. Mano, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog paskirtos bausmės tikslai jau apsiekti ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo I. B. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis I. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 86. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
7.2. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos išvada yra teisinga ir pagrįsta faktiniais duomenimis, todėl teismas be jokio pagrindo jos nepatvirtino. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo požiūrį į paskirtas bausmes ir kt. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: nuteistasis I. B. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, du kartus skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, taigi, nepaneigta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad galima būtų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.
7.3. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistajam ne visais atvejai pavyksta nepasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai, kartais jis elgiasi nerūpestingai, rizikingai, tarp to, ką vertina kaip problemą, susijusią su nusikalstamu elgesiu, ir tarp to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad jo problemų sprendimo įgūdžiai silpni, priimdamas sprendimus ne visuomet geba apsvarstyti būsimas savo elgesio pasekmes. Tikslai išėjus į laisvę pakankamai migloti, stebimas ganėtinai konkretus mąstymas. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Pataisos namuose I. B. nesimoko, nedirba, finansiškai remiamas artimųjų. Būdamas laisvėje jis niekur nedirbo ir neturėjo pajamų šaltinio, darbo stažo neturi. Ankstesni jo nusikaltimai susiję su finansinės naudos siekimu. Įvertinus šias aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, nuteistasis finansines problemas spręsdavo nusikalstamu elgesiu, kas pagrįstai leido teismui bejoti dėl nuteistojo teiginių, jog išėjęs į laisvę jis nedarys naujų nusikaltimų, sėkmingai įsidarbins, legaliai dirbs ir gyvens iš teisėtai gaunamų pajamų. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, finansinio stabilumo trūkumas, būdingas nusikalstamas modelis.
7.4. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo I. B. skundo teiginiu, kad apylinkės teismas be pagrindo pripažino jo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą neatsižvelgęs į šį padidėjimą lėmusius ne objektyvius faktorius, o jį lėmusias skirtingų vertintojų įžvalgas. Sutiktina, kad tokiu atveju turi būti vertinamas ne formalus skaičių padidėjimas, o atsižvelgta į to padidėjimo priežastis. Taigi, laikytina, kad nuteistojo I. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, naudojant „OASys“ metodiką, po ankstesniojo vertinimo liko nepakitęs. Ši aukštesniojo teismo nustatyta aplinkybė, vertinant ją visų kitų lygtinio paleidimo taikymui svarbių aplinkybių visumoje, nelaikytina prioritetinė ar esminė, leidžianti priimti kitokį nei apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje priimtą sprendimą.
7.5. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistajam ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, teismui padarius išvadą, jog I. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir nesilaikė nustatytų įpareigojimų, todėl ir buvo grąžintas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus kartus jis per lygtinio paleidimo laiką elgėsi gerai, tačiau po to ir vėl darė tyčines nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Šiuo atveju teismas apie jo padarytas nusikalstamas veikas ir jo požiūrį į anksčiau taikytą lygtinio paleidimo institutą pasisakė ir vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Aukštesnysis teismas taip pat akcentuoja, kad, kaip skunde nurodo ir pats I. B., įstatymas tik nedraudžia anksčiau teistiems ar lygtinai paleistiems asmenims taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, todėl nuteistojo prašymas buvo priimtas ir Komisijoje svarstoma jo lygtinio paleidimo galimybė, tačiau aukštesnysis teismas šiuo atveju pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nustatytų ir išanalizuotų aplinkybių visuma neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo I. B. (I. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.