- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 2-33/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. D. ir jį pagal įgaliojimą atstovaujančios L. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2118-436/2012 pagal ieškovo R. D. atstovės pagal įgaliojimą L. D. ieškinį atsakovui V. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. D., atstovaujamas pagal įgaliojimą L. D. prašė priteisti iš atsakovo V. K. 22 688,97 Lt gydymo išlaidų bei 594 000 Lt negautų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nes ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas savanoriškas sutartinis atstovavimas, kai ieškovui pagal įgaliojimą atstovauja motina L. D., tačiau byloje nepateikti duomenys apie jos išsilavinimą, nors CPK 56 str. 1 d. 4 p. nustato, kad atstovais pagal palikimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas R. D. ir jį pagal įgaliojimą atstovaujanti L. D. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarties. Ieškovai R. D. ir pagal įgaliojimą atstovaujanti L. D. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą patikrinti atstovavimo tinkamumą įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. Ieškinį R. D. vardu pasirašiusi L. D. 2009 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateikė įgaliojimą, kurį R. D. išdavė dėl to, kad po eismo įvykio yra neįgalus, todėl savo motinai pavedė tvarkyti visus reikalus, įgaliojime atskirai aptarė, kad jai suteikia teisę atstovauti teisme, vesti civilines ir administracines bylas su visomis įstatymo numatytomis teisėmis. Todėl akivaizdu, kad L. D. turi teisę atstovauti R. D. visose teismų institucijose. Teismas nepagrįstai ieškinio pasirašymą sutapatino su atstovavimu teisme. Teismų praktika patvirtina, kad Lietuvos Respublikos CPK 56 str. 2 d. nustatyta išlyga, jog atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo, jeigu jie atstovauja kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais, t. y. kartu su kvalifikuotais teisininkais užtikrina tinkamą procesinį atstovavimą. Pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad L. D. ketina R. D. atstovauti teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos CPK 51 str. 1 d. nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus.
Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas, nustatydamas CPK 56 straipsnyje, kokie asmenys gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, įtvirtino pagrindinę nuostatą, kad tai turi būti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą.
Lietuvos Respublikos CPK 111 str. 2 d. 6 p. nurodyta, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti dokumentą paduodančio asmens pasirašytas.
Nagrinėjamu atveju apeliantas R. D. 2009 m. rugpjūčio 7 d. įgaliojimu įgaliojo savo motiną L. D. tvarkyti, sudaryti ir pasirašyti visus dokumentus, atstovauti R. D. visose teismo įstaigose, vesti civilines ir administracines bylas su visomis teisėmis, įstatymų suteiktomis pareiškėjui, ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui bei nukentėjusiajam, su teise pilnai ar dalinai atsisakyti ieškininių reikalavimų, pripažinti ieškininius reikalavimus, keisti ieškinio pagrindą ar dalyką, sudaryti teisinės pagalbos sutartis su advokatu ar advokato padėjėju, pateikti būtinų dokumentų originalus ir kopijas ir juos atsiimti, pateikti ir gauti iš atitinkamų įstaigų visus reikalingus dokumentus, pažymas, pažymėjimus ir visus kitus dokumentus, gauti teismo sprendimą, nutartį ar nutarimą, užregistruoti teismo sprendimą, nutartį ar nutarimą atitinkamose įstaigose ir organizacijose, susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, taip pat apskųsti teismo sprendimą, nutartį ar nutarimą apeliacine ir/ar kasacine tvarka, gauti vykdomąjį raštą, jį pateikti vykdymui, apskųsti antstolių veiksmus, paduoti prašymus dėl proceso atnaujinimo, sudaryti taikos sutartį, sumokėti visus mokesčius, tam tikslui gauti ir pristatyti reikalingus dokumentus.
Tačiau pagal CPK 56 str. 1 d. reikalavimus L. D. galėtų atstovauti ieškovą teisme ir pareikšti jo vardu ieškinį tik turėdama aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, L. D. tokio išsilavinimo neturi, todėl ji negalėjo pasirašyti R. D. ieškinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atskirąjį skundą pasirašė pats R. D., kas lemia, jog pats ieškovas turi galimybę pasirašyti šioje byloje teikiamą ieškinį.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pateiktas procesinis dokumentas (ieškinys) neatitinka CPK 111 str. nustatytų reikalavimų, priima nutartį ir nustato terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai ieškovo R. D. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir R. D. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.