- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-21
- Bylos Nr.
- 2-269-260/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- V. K., A. N., A.
- Trečiasis asmuo
- AB SAMPO bankas, Kauno
- Ieškovas
- J. K.
- Advokatai
- Dana Žvingilienė, Dalius Mecelica, Vilma Brilinkevičienė
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Daliui Mecelicai, atsakovui V. K. , atsakovams A. N. Z. ir N. Z. , jų atstovei advokatei Danai Žvingilienei, trečiojo asmens AB SAMPO bankas atstovei advokatei Vilmai Brilinkevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-269-260/2007 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams V. K. , A. N. Z. ir N. Z. , tretieji asmenys Kauno m. 3-ojo notarų biuro notarė Valda Vainauskienė ir AB SAMPO bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. K. 2006 04 13 pateiktu ieškiniu (b.l. 3-5, t. I) ir 2006 04 27 pateiktu patikslintu ieškiniu ( b.l. 32-33, t. I ) prašė pripažinti negaliojančiais 2005 m. lapkričio 8 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. K3-21975) ir priėmimo-perdavimo aktą (notarinio registro Nr. K3-21977), sudarytus tarp atsakovų, kurių pagrindu V. K. perleido A. N. Z. ir N. Z. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste.
Šiuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad, nutraukiant jos ir atsakovo V. K. santuoką, Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-02 sprendimu bei Kauno apygardos teismo 2005-11-03 nutartimi buvo padalintas jų santuokoje įgytas turtas, atsakovui V. K. priteistas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, o jai – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 108920 Lt piniginė kompensacija iš atsakovo V. K. . Vykdant piniginės kompensacijos išieškojimą iš V. K., paaiškėjo, kad jis teismo sprendimu jam priteistą turtą 2005-11-08 pirkimo – pardavimo sutartimi ir priėmimo – perdavimo aktu skubiai perleido atsakovams A. N. Z. ir N. Z.. Pagal šią sutartį už parduodamą namą V. K. gavo 160000 Lt grynais pinigais, tačiau su ieškove neatsiskaitė, o likusią sumą – 100000 Lt pirkėjai įsipareigojo sumokėti pavedimu į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą. Antstolis šią sąskaitą areštavo, tačiau dėl pateikto kito vykdomojo dokumento jai buvo išmokėta tik dalis V. K. skolos, jis liko skolingas jai dar 43900,12 Lt. V. K. kaip jos skolininkas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, perleidimo sandorio sudaryti neprivalėjo, nes šis sandoris pažeidžia jos – ieškovės – teises. Šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, kadangi dėl jo skolininkas tapo nemokus. Ieškovės nuomone, atsakovai A. N. Z. ir N. Z. negali būti laikomi sąžiningais šio turto įgijėjais. Notarui buvo pateikta Kauno apygardos teismo nutartis, iš kurios šiems atsakovams turėjo būti aišku, kad V. K. parduoda savo turtą, būdamas skolingas nemažą pinigų sumą ieškovei. Sandorio kaina – 260000 Lt – patvirtina sandorio tariamumo požymius, kadangi Kauno apygardos teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, nustatė, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, rinkos vertė yra 780000 Lt. Tai patvirtina, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos. Be to atsakovai, elgdamiesi apdairiai, prieš sudarydami sutartį, privalėjo pasidomėti, ar sąžininga kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Konkrečiu atveju atsakovai A. N. Z. ir N. Z. žinojo, jog V. K. , sudarydamas sandorį yra skolingas ieškovei ir kad šio sandorio sudarymas bus kliūtis išreikalauti jai teismo sprendimu priteistą skolą.
Ieškovė nurodė, kad savo reikalavimus ji grindžia remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 str. ir 6.66 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į ieškinį (b.l. 90, t. I) pateikęs atsakovas V. K. prašė ieškinį atmesti. Jis atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jo 2005-11-08 sudaryta namų valdos pardavimo už 260000 Lt sutartis CK 6.66 str. 1 d. numatytu pagrindu negali būti pripažinta negaliojančia. CK 6.66 str. 1 d. numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus ar, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Jis, atsakovas V. K. , ieškovės ginčijamą sandorį privalėjo sudaryti, nes dar 2003-12-11 buvo sudaręs su atsakovais A. N. Z. bei N. Z. preliminarią sutartį, pagal kurią buvo įsipareigojęs parduoti namų valdą už 260000 Lt, o už tokio įsipareigojimo nevykdymą privalėtų sumokėti 150000 Lt netesybas. CK 6.66 str. 2 d. numato, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai tretysis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Atsakovai A. N. Z. bei N. Z. yra sąžiningi įgijėjai, nes ginčijamos sutarties sudarymo metu jie nežinojo apie jo – atsakovo V. K. – įsiskolinimą ieškovei.
Atsakovai A. N. Z. ir N. Z. atsiliepimuose ( b.l.50-53 ir 85-86, t. I) į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Jie nurodė, kad , jų nuomone, ieškinys yra nepagrįstas. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. 1 d. numatytu pagrindu galima tik tada, kai tretysis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Jie – atsakovai A. N. Z. ir N. Z. – yra sąžiningi įgijėjai. Jiems buvo žinoma, kad žemė ir ginčo namas yra asmeninė V. K. nuosavybė. Dar 2003 metais jiems per nekilnojamojo turto firmos „Ober – Haus“ Kauno filialą tapo žinoma apie parduodamą nebaigtą statyti namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 2003-12-11 jie pasirašė preliminarią šio namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Jiems buvo žinoma, kad pardavėjas šį turtą yra įgijęs dovanojimo sutarties pagrindu, t.y. kad tai jo asmeninė nuosavybė. Kadangi atsakovas V. K. laiku nesutvarkydavo namo pardavimo dokumentų, preliminari sutartis buvo perrašoma, kartu buvo sumokamas papildomai avansas. Po preliminarios sutarties pasirašymo, 2003 metų gruodžio mėnesį atsakovas V. K. leido jiems valdyti ginčo namą, jį įrenginėti. Pardavėjui sutinkant, atsakovų Z. šeima dar 2004-06-14 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovai A. N. Z. ir N. Z. nuo 2003 metų paminėtame name įvedė šildymą, atliko santechnikos darbus, atliko įvairius vidaus apdailos darbus. Po 2005-11-08 sutarties sudarymo jie atsakovui V. K. sumokėjo visą sutartą namo ir žemės sklypo 260000 Lt kainą. Šio turto vertė dėl atsakovų A. N. Z. ir N. Z. įdėtų lėšų įrengiant namą, yra žymiai didesnė. Ieškovės pateiktu UAB „Bizantika“ atliktu turto įvertinimu vadovautis negalima, nes turto vertintojas namą apžiūrėjo tik iš išorės, o be to ši bendrovė nuo 2004 09 22 neturi teisės teikti turto vertinimo paslaugų. Be to turtas buvo vertinamas po to, kai per du metus atsakovai – namo įgijėjai – jau buvo pagerinę namo būklę. Banko, suteikusio jiems paskolą namui įgyti, turto vertintojas 2005 metais namą įvertino 310000 Lt. Todėl galima vertinti, kad ieškovė su atsakovu V. K. dalijosi turtą, kurį pagerino jie, t.y. atsakovai A. N. Z. ir N. Z. . Iš esmės reikia pripažinti, kad ieškovė savo ieškinį įrodinėja niekine vertinimo ataskaita. Be to jiems, sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma apie atsakovo V. K. skolas ieškovei.
Tretysis asmuo Kauno m. 3-ojo notarų biuro notarė Valda Vainauskienė pateiktame atsiliepime (b.l. 88-89, t. I) nurodė, kad, jos nuomone, pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovė pareikštą ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsniu, suteikiančiu kreditoriui teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Šios įstatymo normos pagrindu yra leidžiama ginčyti tik tuos sandorius, kurių: a) skolininkas sudaryti neprivalėjo, b) šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, c) tretysis asmuo, sudaręs su skolininku sandorį buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Kreditoriui teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius suteikiama tik esant visoms trims paminėtoms sąlygoms. CK 6.67 straipsnyje, skirtingai nuo bendro civilinėje teisėje galiojančio principo, kad asmuo yra laikomas sąžiningu, kol nėra įrodyta priešingai (CK 4.26 str. 2 d.), yra įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kuria siekiama palengvinti Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus padėtį. Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje yra nurodyti konkretūs atvejai, kai sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, t. y. pripažįstama, kad, esant šiame straipsnyje įvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Straipsnyje pateikiamas atvejų sąrašas yra baigtinis ir plečiamai negali būti aiškinamas, jau nekalbant apie tai, jog nesąžiningumo prezumpcija yra nuginčijama — skolininkas ir kita sandorio šalis straipsnyje nurodytais atvejais turi teisę įrodinėti buvę sąžiningi, t. y. nežinoję ir negalėję žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Ieškovė savo ieškinyje nenurodė nei vienos Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kuriai esant būtų pagrindas preziumuoti atsakovų nesąžiningumą bei tenkinti pareikštą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad sudarant sandorį, notarui buvo pateikti visi būtini sandorio sudarymui dokumentai — pardavėjo V. K. nuosavybės teisę (ne sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisę) į parduodamą turtą patvirtinantys dokumentai (1995-02-11 dovanojimo sutartis Nr. 8LT-I-576, 2004-05-12 Statybos inspekcijos pažyma Nr. 2-NS-187, 2005-11-02 VĮ Registrų centras Kauno filialo pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 44-916932, Nr. 44-916948, 2004-05-18 VĮ Registrų centras Kauno filialo pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių. į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre), kuriuose buvo nurodyta, kad parduodamas turtas neapsunkintas jokiais įsipareigojimais, nėra jokių apribojimų draudžiančių parduoti tartą, pardavėjui V. K. priklauso asmens nuosavybės teise (santuokoje įgytas turtas yra registruojamas bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise), kliūčių sudaryti pirkimo pardavimo sandoriui nebuvo. Tvirtinant atsakovų sudaromą sandorį nebuvo gauti jokie dokumentai ar žinomi duomenys, kurie leistų teigti, kad pirkimo — pardavimo sandorio sudarymo metu sandorio šalys yra nesąžiningos CK 6.67 straipsnio prasme.
Ieškovė dublike (b.l.98-99, t.I) nurodė, kad ji savo ieškinio reikalavimus palaiko ir nesutinka su kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimuose nurodytais argumentais. Jos nuomone, atsakovas nepagrįstai teigia , jog ji neturinti teisės ginčyti sutarties, sudarytos tarp V. K. ir A.N. ir N. Z. . Toks argumentas prieštarauja LR CK 6.66 str. ir 6.67 str. nuostatoms, kadangi akivaizdu, jog sandorio sudarymo metu ji buvo V. K. kreditorė, todėl šiuo pagrindu sandorį ginčyti turi pilnas teises. Taip pat nepagrįstas atsakovo argumentas dėl preliminariosios sutarties buvimo. Tuomet, kai buvo sudaroma preliminari sutartis, santuokinis turtas nebuvo padalintas. Ginčo turtas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo iš esmės pagerintas jos ir V. K. piniginėmis lėšomis, todėl bet kokie V. K. įsipareigojimai visų pirma privalėjo nepažeisti jos, kaip bendraturtės interesų ir privalėjo būti jai žinomi. Jokios preliminarios sutarties su atsakovais Z. ji nesudarė, todėl ja nustatyti įsipareigojimai jai teisinių pasekmių nesukelia. Atsakovai A.N. ir N. Z. negali būti laikomi sąžiningais turto įgijėjais. Aplinkybė, ar sandorio šalis - turto įgijėjas - buvo sąžiningas, nustatoma pagal tai, ar įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Atsakovai, elgdamiesi apdairiai, prieš sudarydami sutartį privalėjo pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Protingu ir apdairiu, o tai reiškia sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Notarei buvo pateiktas teismo sprendimas, iš teismo sprendimo matyti, jog V. K. liko jai skolingas. Todėl atsakovai A.N. ir N. Z. privalėjo pasidomėti, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ir ar sudaromas sandoris nepažeis jos interesų. Atsakovai be to nepaneigia sandorio nerealumo požymio. Akivaizdu, jog turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę nei reali pardavimo kaina. Tą patvirtina ir atsakovų pridėtas prie atsiliepimo į ieškinį dokumentas - turto vertės nustatymo pažyma. Be to skolininkas - atsakovas V. K. jam priklausančio turto - gyvenamojo namo lAlp, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, perleidimo sandorio sudaryti neprivalėjo ir negalėjo, nes šis sandoris pažeidžia jos – ieškovės teises. Laikytina, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, kadangi dėl jo sudarymo skolininkas tapo nemokus. Iš aukščiau išvardintų aplinkybių matyti, jog kita sandorio šalis - A..N. Z. ir N. Z. negali būti laikomi sąžiningi šio turto įgijėjai, kadangi normaliai apdairiam ir rūpestingam asmeniniu privalėjo kilti abejonės dėl to, kad šiuo sandoriu yra pažeidžiamos teismo sprendimo pagrindu atsiradusio kreditoriaus teises. Vertintina ir sandorio sudarymo data – sandoris sudarytas labai skubiai, tuoj pat, kai tik buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis, kurios pagrindu V. K. buvo priteistas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune.
Atsakovas V. K. triplike (b.l.105-106, t. I) nurodė, kad jis ieškinį prašo atmesti. Jo nuomone, kreditorius turi teisę ginčyti tik tuos sandorius, kurių skolininkas neprivalėjo sudaryti. Tuo tarpu ginčijamą sandorį jis – atsakovas V. K. – privalėjo sudaryti pagal 2003-12-11 sudarytą preliminarią sutartį. Nors ieškovė dublike ir nurodė, jog namas buvo pagerintas ieškovės ir jo piniginėmis lėšomis, tai patvirtinančių įrodymų ji nepateikė. Jis iš esmės sutinka su trečiojo asmens – notarės – atsiliepime išdėstytais motyvais. Taip pat vertina, kad ginčijamas sandoris ieškovės interesų nepažeidė.
Atsakovai A. N. Z. ir N. Z. teismui pateiktame triplike (b.l.103-104, t. I) nurodė, kad ieškovė dublike nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, todėl jie palaiko savo atsiliepime pareikštą nuomonę dėl ieškinio.
Byloje 2006 09 14 nutartimi trečiuoju asmeniu patrauktas AB SAMPO bankas pateiktu teismui atsiliepimu ( b.l. 129-131) prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Tokį savo prašymą šis tretysis asmuo grindė tokiais motyvais.
Pirma. Būtina Pauliano ieškinio pareiškimo sąlyga yra turto, esančio ieškinio dalyku, įgijėjo nesąžiningumas. Civilinis kodeksas gina sąžiningo įgijėjo teises, todėl iš tokio asmens daiktas negali būti išreikalautas (CK 4.96 str. 2 d., . 6.66 str. 2 d.). Įstatyme nenumatyta pareiga asmeniui ypatingais būdais rinkti informaciją apie kitą sandorio šalį, įtarinėti ir tikrinti jo veiksmus. Atsakovai N. Z. bei A. N. Z. , būdami atidūs ir rūpestingi, sudarydami ginčo sandorį vadovavosi įstatymų numatytais būdais siekdami užtikrinti sandorio teisėtumą: patikrino viešo registro duomenis bei laikėsi įstatymų nustatytos notarinės sandorio formos. 2005 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjo V. K. teisės į perleidžiamą turtą patvirtintos VĮ Registrų centro išduota turto pardavimo pažyma, iš kurios turėjo matytis, jei turtui būtų taikomi kokie nors draudimai juo disponuoti, turtas būtų areštuotas ar nustatytos kitokios sąlygos pardavėjui. Iš 2005 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties teksto matyti, kad notarė, tvirtindama sandorį, nenurodė jokių apribojimų ar sąlygų pardavėjui sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. N. Z. bei A. N. Z. turėjo pagrindą pasitikėti valstybės įgaliotu asmeniu, tvirtinusiu sandorį, t. y. notaru, bei VĮ Registrų centro išrašu kaip oficialiu dokumentu. Demokratinėje visuomenėje ginami asmenų teisėti lūkesčiai, kad įgalioti vykdyti pareigas, susijusias su turto perleidimu, asmenys šias pareigas atliks tinkamai.
Antra. Pauliano ieškiniu gali būti ginčijamas tik toks skolininko sandoris, kurio pastarasis sudaryti neprivalėjo. Iš bylos dokumentų (preliminariosios sutarties, 2004 04 09 ir 2003 12 11 mokėjimo pavedimų) matyti, kad atsakovas V. K. buvo įsipareigojęs sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, preliminarioji sutartis buvo tinkamai įforminta, vykdytina ir realiai vykdoma. Atsakovui V. K. nesudarius turto pirkimo-pardavimo sutarties, N. Z. bei A. N. Z. būtų įgiję teisę reikalauti įforminti sandorį notarine tvarka Civilinio kodekso 1.93 str. 4 d. pagrindu. Todėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas buvo atsakovo V. K. pareiga.
Trečia. Civilinio kodekso 6.67 str. numato baigtinį sąrašą atvejų, kuomet preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Kadangi civilinėje teisėje įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija, plečiamai šis sąrašas negali būti aiškinamas. Tuo tarpu ieškovė nenurodė nė vieno iš CK 6.67 str. numatytų pagrindų, kuriems esant sandorio šalys laikomos nesąžiningomis (Civilinio proceso kodekso 182 str. 4 p.). Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Šio reikalavimo ieškovė neįvykdė.
Ketvirta. Pauliano ieškiniu ginčijamas sandoris, dėl kurio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Civilinio kodekso 6.66 str. 1 d.). Tai reiškia, kad gali būti ginčijamas tik toks sandoris, kuris sumažina skolininko turtą, suvaržo teises į jį, arba kai sandoriu skolininkas prisiima papildomus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, pvz., įkeičia turtą, pasiima paskolą, t.t. Ieškovė negali ginčyti atlygintino sandorio, kurio pagrindu atsakovas V. K. gavo pajamų. Sudarydamas sandorį, atsakovas nesuvaržė savo turtinės padėties, priešingai, gavo pajamų, kurių dalis buvo skirta atsiskaityti su ieškove pagal teismo sprendimą. Tai patvirtina faktas, jog atsakovei p. A.N. Z. suteiktos AB Sampo banko kredito lėšos -100.000,00 Lt- buvo pervestos į antstolio S.Užkuraičio sąskaitą ieškovės pateiktam vykdomajam dokumentui vykdyti (mokėjimo nurodymo kopija pridedama). Todėl ieškovė negali teigti, jog ginčijamas sandoris pažeidė jos teises. Be to, ginčijamo sandorio bendros sumos - 260.000,00 Lt - visiškai užteko pilnai atsiskaityti su ieškove pagal teismo sprendimą. Sandorio suma atitiko rinkos kainas sandorio sudarymo metu - ši suma yra nurodyta 2003 m. gruodžio 11 d. preliminariojoje sutartyje. Tuo tarpu pagrindinė sutartis privalo būti sudaroma preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis (Civilinio kodekso 6.165 str. 1 d.). Faktas, jog 2005 m. lapkričio 18 d. turto vertės nustatymo pažymoje konstatuota didesnė turto vertė, neįtakoja sandorio kainos teisingumo, kadangi turi būti įvertinta tai, jog atsakovai N. Z. bei A. N. Z. įdėjo nuosavas lėšas į turto pagerinimą, bei nekilnojamojo turto kainų pokyčiai rinkoje nuo 2003 m. iki 2005 m. Aplinkybė, jog atsakovas V. K. pilnai neatsiskaitė su ieškove, yra tik jų tarpusavio reikalas ir negali įtakoti sąžiningų trečiųjų asmenų teisių.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį prašė patenkinti jame nurodytais pagrindais. Be to jis pareiškė nuomonę, kad atsakovas V. K. ginčijamą sandorį sudarė siekdamas vieno tikslo - išvengti atsiskaitymo su ieškove, o tai, kad namas buvo parduotas už kainą, kuri yra žymiai mažesnė už daikto rinkos kainą, kas akivaizdžiai prieštarauja gerai moralei.
Atsakovai V. K. , A. N. Z. ir N. Z. , trečiojo asmens AB SAMPO bankas atstovė nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo Kauno m. 3-ojo notarų biuro notarė Valda Vainauskienė teismui pateiktu pareiškimu (b.l.22, t. II) prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių bei jų atstovų paaiškinimais, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais procesiniais dokumentais, rašytiniais įrodymais nustatytos tokios reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės:
Atsakovas V. K. 2003 m. gruodžio 11 d. sudaryta preliminaria sutartimi susitarė, kad už 260000 Lt parduos atsakovei A. N. Z. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį (padovanotą) gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune. Ši sutartis buvo tikslinama , padidinant sumokėto avanso sumas ir pakeičiant pardavimo datą (b.l.55-59, t.I).
Atsakovui V. K. leidus, atsakovai A. N. Z. ir N. Z. po preliminarios sutarties sudarymo apsigyveno šiame name, ką be jų pačių paaiškinimo patvirtina ir jų gyvenamosios vietos deklaravimas (b.l. 63, t. I), jį toliau įrenginėjo, sudarė sutartis dėl namo apsaugos, telefono ryšio paslaugų teikimo į namą (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 60-62, t. I), 2003 metų pabaigoje ir 2004 m. pradžioje pardavė savo turėtas gyvenamas patalpas, skolinosi pinigų namui įsigyti ir įsirengti ( b.l.64-68, t. I).
Santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje Kauno miesto apylinkės teismas 2005 05 02 sprendimu (b.l.7-9, t. I) bei Kauno apygardos teismas 2005 11 03 nutartimi (b.l.10-12, t. I) nutraukė santuoką sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo V. K. , padalijo jų santuokoje įgytą turtą , priteisė atsakovui V. K. namą (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat priteisė iš atsakovo V. K. ieškovei J. K. 108920 Lt piniginę kompensaciją, pripažino, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra asmeninė atsakovo V. K. nuosavybė.
2005 11 08 sudaryta pirkimo – pradavimo sutartimi bei perdavimo aktu (b.l.34-41, t. I) atsakovas V. K. už 260000 Lt žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavė ir perdavė atsakovams A. N. Z. ir N. Z. .
2005 m. pabaigoje turto vertintojas UAB „Ober – Haus“ Nekilnojamas turtas nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė yra 310000 Lt, o žemės sklypo – 120000 t.( b.l. 143-184, t. I).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, dėl ko ir atmestinas. Taip nuspręsdamas, teismas sutinka su atsakovų ir trečiųjų asmenų byloje pareikšta nuomone bei argumentais apie ieškinio nepagrįstumą.
Ieškovė ieškinį pareiškė remdamasi CK 1.138 str. ir CK 6.66 straipsniuose nurodytais pagrindais, būtent šiais pagrindais pareikštus reikalavimus po pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu teismas 2006 09 14 nutartimi ir nutarė nagrinėti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 str. yra bendro pobūdžio norma, numatanti, kad įstatymų nustatyta tvarka civilines teises gina teismas, kartu nustatanti ir teisių gynimo būdus. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydama, kad ši sutartis pažeidžia jos teises, kartu nurodydama ir konkretų teisinį tokio reikalavimo pagrindą - CK 6.66 str. Teismas pripažįsta, jog ieškovė, kaip ir kiekvienas asmuo, turi teisę kreiptis teismą, kad būtų apginta pažeidžiama jos teisė (CPK 5 str.), o teismas, nustatęs, kad kreiptasi dėl pažeistos teisės gynimo pagrįstai, privalo pažeistą asmens teisę apginti.
Teismas pripažįsta , kad šioje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti. Taip teismas vertina dėl tokių priežasčių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str. 1 d. numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jei šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tapo nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui.
Ieškovė, remdamasi būtent šiomis įstatyminėmis nuostatomis, įrodinėja, kad atsakovas V. K. neprivalėjo ir negalėjo parduoti jam priklausančio turto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nes šis sandoris pažeidžia jos kaip atsakovo V. K. kreditoriaus teises. Ieškovė taip vertina, nes atsakovas V. K. , parduodamas namą iš grynais gautų iš pirkėjų 160000 Lt jai nesumokėjo Kauno apygardos teismo 2005 11 03 nutartimi priteistos 108920 Lt piniginės kompensacijos, iš likusios dalies - 100000 Lt pirkėjų sumokėtos už namą iš banko kaip pirkėjų gautos paskolos sumos - antstolis jos naudai išieškojo tik dalį skolos, taip pat surašė aktą, kad likusios skolos dalies išieškoti galimybės nėra. Todėl dėl sudaryto namo pardavimo sandorio skolininkas – atsakovas V. K. – tapo nemokus.
Teismas pripažįsta, kad tokie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti. Iš atsakovų paaiškinimų, tarp atsakovų V. K. bei A. N. Z. sudarytos preliminarios sutarties ( b.l. 55-59, t. I) matyti, kad 2003 m. gruodžio 11 d. sudaryta preliminaria sutartimi šie atsakovai susitarė, jog atsakovas V. K. už 260000 Lt parduos atsakovei A. N. Z. jam priklausantį žemės sklypą su namu, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Kad šios preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovė būtų įgijusi nuosavybės teises į numatytus parduoti daiktus, ji įrodymų nepateikė. Vėliau preliminarios sutarties ji taip pat neginčijo. Todėl teismas, įvertindamas aplinkybę, kad preliminaria sutartimi buvo susitarta dėl atsakovui V. K. dovanoto, t.y. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo ateityje, ieškovei nenuginčijus tokios sutarties, pripažįsta, jog atsakovas V. K. privalėjo atsakovei A. N. Z. parduoti už 260000 Lt žemės sklypą ir namą. Jam to nepadarius, atsakovė A. N. Z. būtų įgijusi teisę reikalauti įforminti sandorį notarine tvarka Civilinio kodekso 1.93 str. 4 d. pagrindu.
Atsakovas V. K. priklausiusius jam ir po santuokos nutraukimo bei turto padalijimo klausimų išsprendimo teismuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, esančius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą 2005 11 08 pardavė atsakovams. Šio turto pardavimo kaina buvo ta pati, kokią šalys aptarė preliminarioje sutartyje – 260000 Lt. Todėl teismas pripažįsta, kad šis atsakovas įvykdė preliminaria sutartimi prisiimtą prievolę kitiems atsakovams.
Iš pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovų paaiškinimų matyti, jog atsakovas V. K. gavo iš atsakovų A. N. Z. ir N. Z. 260000 Lt už parduotą turtą. Ši suma žymai viršija atsakovo V. K. privalomą sumokėti ieškovei 108920 Lt sumą. Todėl negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad būtent dėl ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas tapo nemokus. Sudarydamas sandorį jis gavo pinigų sumą, kurios pakako jo prievolei ieškovei įvykdyti.
Teismas nesutinka su ieškovės teiginiais , kad ginčijamu sandoriu turtą įgiję atsakovai A. N. Z. ir N. Z. buvo nesąžiningi. Ieškovė ieškinyje nenurodė CK 6.67 str. numatytų aplinkybių, kurioms esant preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, ir nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ji tik teigė, kad atsakovai A. N. Z. ir N. Z. buvo nesąžiningi, nes neįsitikino, ar atsakovui V. K. parduodant namą nebus pažeisti jos kaip pardavėjo kreditorės interesai. Su tokiais teiginiais negalima sutikti, nes pirkėjai atsakovai A. N. Z. ir N. Z. namą pirko įsitikinę, kad tai yra pardavėjo asmeninė nuosavybė, kas buvo nurodyta ir nekilnojamo turto registro išduotose pažymose, o apie pardavėjo skolas kitiems asmenims nebuvo žinoma. Jie name , esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, prieš sudarant sandorį buvo apsigyvenę, namą įrenginėjo, ieškovė jiems jokių pretenzijų nereiškė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai A. N. Z. ir N. Z. turėjo žinoti apie atsakovo V. K. skolas. Visiškai pagrįsta nagrinėjant šią bylą trečiojo asmens AB SAMPO bankas pareikšta nuomonė, kad įstatymuose nenumatyta pareiga asmeniui ypatingais būdais rinkti informaciją apie kitą sandorio šalį, įtarinėti ir tikrinti jo veiksmus. Teismas pripažįsta, kad net jei atsakovai A. N. Z. ir N. Z. būtų žinoję apie pardavėjo 108920 Lt skolą ieškovei, sudarydami sandorį pagal kurį jie sumokėjo, o pardavėjas gavo 260000 Lt, t.y. žymiai daugiau nei pardavėjo skola, jie negali būti pripažinti nesąžininga sandorio šalimi.
Ieškovė ieškinyje, o taip pat ir patikslintame ieškinyje yra pareiškusi nuomonę, kad sandorio šalies – atsakovų A. N. Z. bei N. Z. – negalima laikyti sąžiningais dar ir dėl to, kad jų su atsakovu V. K. sudaryto sandorio tariamumą patvirtina sandorio kaina. Ji yra 260000 Lt, kai tuo tarpu turto vertės ataskaitoje, kuria rėmėsi Kauno apygardos teismas, spręsdamas tarp šalių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nustatyta, kad turto rinkos vertė yra 780000 Lt.
Teismas nesutinka su tokia ieškovės nuomone ir pripažįsta, jog ieškovė neįrodė, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, rinkos vertė jo pardavimo metu 2005 m. lapkričio 8 d. buvo 780000 Lt. Ieškovės šioje byloje pateiktoje „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, J. ir V. K. bendrasantuokinio turto 766/1000 dalies vertinimo ataskaitoje“ (priedas prie bylos I tomo) nurodytais duomenimis teismas nesivadovauja, nes paminėtos ataskaitos nelaiko tinkamu įrodymu. Ši ataskaita atlikta UAB „Bizantika“ 2005 metais, kai dar 2004 metais šios įmonės kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę įmonei vertinti turtą bei verslą, galiojimas buvo panaikintas (b.l.83, t. I). Tai, kad ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita rėmėsi Kauno apygardos teismas, priimdamas procesinį sprendimą - 205 11 03 nutartį - kitoje civilinėje byloje ( Nr. 2A-899-378/2005 pagal V. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo), neįpareigoja teismo, nagrinėjant šią bylą ( Nr. 2-269-260/2007 pagal ieškovės J. K. atsakovams V. K. , A. N. Z. ir N. Z. ) pripažinti nustatytu faktą, kad namo vertė yra 780000 Lt. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Kadangi abiejose paminėtose bylose dalyvauja ne tie patys asmenys (asmenų ratas – platesnis), teismas aplinkybes pripažįsta nustatytomis remiantis nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais. Tretysis asmuo AB SAMPO bankas byloje pateikė to paties turto vertinimo ataskaitą, atliktą 2005 m. pabaigoje, kuria turto vertintojas UAB „Ober – Haus“ Nekilnojamas turtas nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė yra 310000 Lt, o žemės sklypo – 120000 t.( b.l. 143-184, t. I). Šio byloje pateikto įrodymo duomenų ieškovė nenuginčijo ir nepaneigė kitais įrodymais. VĮ Registrų centras pateiktus duomenis ( b.l. 15-17, t. I; taip pat b.l. 33-36, t. II) apie turto vertę, teismas vertina, kaip kad yra priimta teisminėje praktikoje ( žr.b.l. 11, t. I – Kauno apygardos teismo 2005 11 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-899-378-2005), tik kaip informacinio pobūdžio, kurie negali būti prilyginti turto vertinimo ataskaitos konkretiems, realiems duomenims.
Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, jog yra CK 6.66 str. 1 d. numatyti pagrindai, leidžiantys jai nuginčyti 2005 11 08 tarp pardavėjo V. K. ir pirkėjų A. N. Z. bei N. Z. sudarytą žemės sklypo ir namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo – pardavimo sutartį, o taip pat pripažįsta, kad paminėto sandorio šalis – pirkėjai A. N. Z. ir N. Z. yra sąžiningi to turto įgijėjai. Todėl nėra įstatyminių pagrindų ieškinį tenkinti, jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus ieškinį naikintinos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre apie draudimą atsakovams A. N. Z. ir N. Z. perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), Kaunas (CPK 150 str. 2 d. 4 p.).
Atmetus ieškinį iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 92,10 Lt. pašto išlaidos, ir nesumokėta dalis žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas teismo 2006 04 19 nutartimi ( b.l. 26, t. I), nustačius tik preliminarią ieškinio sumą. Priteisdamas žyminį mokestį teismas patikslina, kad ieškinio suma yra 260000 Lt., t.y. ginčijamo sandorio metu šalių nustatyta daikto paradavimo kaina, dėl ko ieškovė turėtų sumokėti iš viso 6200 Lt žyminį mokestį. 200 Lt tokio mokesčio ji yra sumokėjusi paduodama ieškinį (b.l. 6, t. I) , todėl iš jos priteistinas 6000 Lt žyminis mokestis. (CPK 80,88 ir 96 str. str).
Iš ieškovės, atmetus ieškinį, taip pat priteistinos atsakovų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Įrodymus apie turėtas tokias išlaidas pateikė tik atsakovė A. N. Z. (b.l.32, t. II), todėl jai priteistina 1500 Lt tokių išlaidų (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-821-260/2006) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre apie draudimą atsakovams A. N. Z. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir N. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į jiems priklausantį nekilnojamąjį daktą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius adresu : (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Priteisti iš ieškovės J. K. ( a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) žyminį mokestį ir 92,10 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Priteisti iš ieškovės J. K. ( a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) advokato atstovavimo išlaidas atsakovei A. N. Z. ( a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litus) advokato agalbai apmokėti turėtų išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.