Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5727-776/2015, kuria nutarta priteisti laikinąjį materialinį išlaikymą vaikams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) A. Z. prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Tvirtinama, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apribotas disponavimas jo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) A. Z. atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas).

Apelianto skundo turinys patvirtina, kad apeliantas nesuformulavo argumentų, patvirtinančių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą.

Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę ir iš apelianto priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.), ir netaikė laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, arešto (CPK 145 str. 1 d. 3 p.). Dėl minėtų priežasčių teismas plačiau neanalizuoja apelianto skundo teiginių dėl pritaikyto arešto pasekmių.

Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą laikinąja apsaugos priemone gali būti ir laikino išlaikymo priteisimas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą.

Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko (vaikų) poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taigi atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl jo gaunamų pajamų, prisidėjimo prie vaikų išlaikymo, nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes ir siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas kasmėnesinis išlaikymas vaikams po 100 Eur šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pakankamas laikinai užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius, kol teismas išsiaiškins būtiną išlaikymą vaikams dydį.

Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus.

Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Pagal LR CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. Kadangi apeliantas prie skundo nepridėjo dokumentų, patvirtinančių, kad žyminis mokestis už atskirojo skundo padavimą buvo sumokėtas, iš jo priteistinas 28 Eur žyminis mokestis už skundo padavimą (CPK 80 str. 2 d.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 28 Eur žyminį mokestį už atskirojo skundo padavimą valstybei.