- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- e2-45-577/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01991-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- Bankrutuojančios UAB „Vilniaus statybos trestas“
- Atsakovas
- UAB Medicinos bankui
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo Bankrutuojančios UAB „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovui UAB Medicinos bankui, trečiasis asmuo antstolė N. Š., dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas ieškiniu bei jo atstovas bylos nagrinėjimo metu, palaikydamas procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė priteisti iš atsakovo: 72 096,89 Eur žalos atlyginimo bei 6 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pasak atstovo, prašoma priteisti žala ieškovui atsirado dėl atsakovo neteisėto neveikimo, o būtent dėl to, kad dar 2013-12-24 pateiktam 2013-12-23 antstolės N. Š. patvarkymui dėl 372 658,67 Lt UAB „Vilniaus statybos trestas“ priklausančių piniginių lėšų arešto, antstolei nurodant laikyti šią sumą sąskaitoje ir uždraudžiant ja disponuoti, atsakovas, neįvykdęs antstolės nurodymo, 2013-12-27 atliko mokėjimo pavedimus, išmokėjo lėšas grynaisiais pinigais ir nuskaičiavo banko komisinius, bendrai 248 936,13 Lt sumai. Ieškovo atstovo tvirtinimu, yra visos civilinės atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, numatytos CK 6.246-249 str., ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas, palaikydamas savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, kaip visiškai nepagrįstą. Atsakovo atstovo tvirtinimu, antstolės patvarkymas dėl lėšų arešto buvo banko įregistruotas ir nustatyti jame nurodyti ribojimai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; ieškovas neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei prašomos priteisti žalos dydžio, nei kitų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.
Trečiasis asmuo antstolė N. Š. į posėdį neatvyko; apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2733-603/2013 pagal UAB „Conresta“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus statybos trestas“, siekdamas užtikrinti ieškovo UAB „Conresta” interesus, taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo UAB „Vilniaus statybos trestas” pinigines lėšas ir kitą turtą 353 997,43 Lt sumai; nutarties vykdymas buvo pavestas antstolei N. Š.. Ieškovas UAB „Vilniaus statybos trestas“ 2013-12-23 su atsakovu pasirašė banko sąskaitos sutartį, kurios pagrindu buvo ieškovui buvo atidaryta sąskaita litais ir užsienio valiuta Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-12-23 sąskaitos tvarkymo internetu sutarties pagrindu ieškovui buvo suteikta teisė tvarkyti savo sąskaitą naudojantis internetine bankine sistema. Antstolė N. Š. 2013-12-24 13.25 val. atsakovo Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje pateikė popierinės formos 2013-12-23 Patvarkymą Nr. 2-3825-603/2013 sustabdyti lėšų išmokėjimą. 2013-12-27 7.57 val. tas pats patvarkymas buvo antstolės pateiktas atsakovo centrinėje būstinėje (Pamėnkalnio g. 40, Vilnius). 2013-12-27 11.04.46 val. į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įskaityti 250 000 Lt, kuriuos pervedė UAB „Kaminkelio projektai“. Nuo 2013-12-27 11.06.03 val. iki 2013-12-27 11.17.21 val. iš ieškovo sąskaitos buvo nurašyti 248 790,33 Lt, kurie buvo pervesti tuo metu buvusiems atsakovo kreditoriams; lėšos buvo nurašytos ieškovui pateikus mokėjimo nurodymus naudojantis internetine bankine sistema (IBS), viena suma buvo išmokėta grynais pinigais. 2013-12-27 11.33.46 val. atsakovo informacinėje sistemoje buvo padaryta žyma apie patvarkymo dėl lėšų arešto vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2014-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1754-258/2014 ieškovui iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 72 096,89 Eur žalos; reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas, esant pateiktam antstolės N. Š. patvarkymui dėl 372 658,67 Lt ieškovui priklausančių piniginių lėšų arešto, nurodant laikyti šią sumą sąskaitoje ir uždraudžiant ja disponuoti, šio nurodymo neįvykdė, iki 2013-12-27 atliko mokėjimo pavedimus, išmokėjo lėšas grynaisiais pinigais, nuskaičiavo banko komisinius, t.y. savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą 72 096,89 Eur (248 936,13 Lt) sumai. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, tvirtino, esą ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktinės aplinkybes bei atsižvelgdamas į antstolio patvarkymo vykdymo metu galiojusių CPK normų ir kitų teisės normų, reglamentuojančių disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą bankuose, turinį, neturi pagrindo sutikti su ieškovo reikalavimais žemiau nurodytais motyvais:
1. Tiek sutartinei, tiek deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, priežastinis ryšys tarp jų ir prašomos priteisti žalos atsiradimo ir atsakovo kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovo keliamas klausimas dėl deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo. Sprendžiant, ar yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, atsakovo antstolio nurodymo dėl piniginių lėšų apribojimo įvykdymo tinkamumas analizuotinas CPK 689 str., reglamentuojančio disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą bankuose ir išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių bankuose, nuostatų kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ginčo laikotarpiu aktuali CPK 689 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi Patvarkymo surašymo, jo pateikimo atsakovui ir įvykdymo metu, numatė, jog bankai, gavę iš Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos antstolio nurodymą, tą pačią dieną privalo jį įvykdyti ir visą reikalaujamą informaciją apie disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą arba pinigines lėšas bankuose elektroninių ryšių priemonėmis pateikti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai.
3. Byloje nustatyta, kad aptariamu laikotarpiu Piniginių lėšų apribojimo sistema iki 2015-08-01 nefunkcionavo; antstoliai piniginių lėšų apribojimo nurodymus bankams galėjo teikti popierine forma ir elektronine forma. Elektronine forma piniginių lėšų apribojimo nurodymai būdavo pateikiami per tuo metu naudojamą bankuose LITAS sistemą. Elektronine forma pateikti piniginių lėšų apribojimo nurodymai buvo vykdomi automatiškai, išvengiant jų registracijos bankų raštinėse ir perdavimo atsakingiems darbuotojams. Tuo tarpu Piniginių lėšų apribojimo nurodymai popierine forma buvo antstolių pateikiami bankų buveinės adresu, kur jie būdavo registruojami raštinėje ir perduodami vykdyti atsakingiems darbuotojams.
4. Atsakovo UAB Medicinos banko valdybos 2009-04-14 nutarimu (protokolo Nr. 01-53/09) patvirtinta Lėšų nurašymo iš kliento sąskaitos tvarka buvo sureglamentuotos Antstolio patvarkymų ir kitų valstybės institucijų nurodymų dėl lėšų nurašymo, jų arešto, kitų disponavimo apribojimų vykdymo taisyklės. Tvarkos 1.8. p. nustatyta, kad antstolio patvarkymai ir valstybės institucijų nurodymai gaunami elektronine arba popierine forma. Iš atsakovo patvirtintos Tvarkos 1.9 p. ir 1.10 p. turinio matyti, kad atsakovas taikė skirtingas administravimo procedūras elektronine ir popierine forma pateiktiems nurodymams dėl piniginių lėšų apribojimo. Taip Tvarkos 1.9 p. numatyta, jog per automatines mokėjimo sistemas gauti nurodymai ir patvarkymai registruojami automatiškai. Jei nurodymo gavimo metu kliento banko sąskaitose yra pakankamai lėšų ir nėra kitų apribojimų sąskaitai, nurodymai vykdomi automatiškai nurašant lėšas iš kliento sąskaitų. Jų vykdymą prižiūri AAD darbuotojas (apskaitos ir ataskaitų departamento darbuotojas), atsakingas už mokėjimo sistemą LITAS. Tuo tarpu Tvarkos 1.10 p. detaliai nustatyta, kaip turi būti registruojami ir perduodami tolimesniam vykdymui Popierine forma gaunami antstolių patvarkymai, nurodymai ir kiti dokumentai.
5. Kaip minėta, antstolės patvarkymas dėl lėšų apribojimo buvo bankui pateiktas popierine forma: pirmą kartą 2013-12-24 (nedarbo, šventinę dieną) 13.25 val. atsakovo Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje; antrą kartą – 2013-12-27 (darbo dieną) 7.57 val. atsakovo centrinėje būstinėje Pamėnkalnio g. 40, Vilnius. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nustatytas terminas, per kurį antstolio nurodymai privalo būti įvykdyti, todėl, sprendžiant ginčą, svarbu nustatyti, visgi kurią dieną, ar 2013-12-24, ar 2013-12-27 turi būti laikoma, kad antstolio patvarkymas įteiktas atsakovui tinkamai. Nors ieškovas apeliuoja į tai, kad antstolės gruodžio 24 d. teiktame patvarkyme bankui jokios žymos ar pastabų dėl jo negalimumo įvykdyti, išskyrus žymą, kad gauta 2013-12-24 13.25 val., nėra, ir todėl, pasak ieškovo, nėra pagrindo spręsti, kad patvarkymas bankui gruodžio 24 buvo pateiktas netinkamai, tačiau teismas su tokiais ieškovo teiginiais sutikti negali.
6. Aukščiau teismo paminėtoje Lėšų nurašymo iš kliento sąskaitos tvarkoje buvo nustatyta, kad aptariamas antstolio patvarkymas (nurodymas) galėjo būti pateiktas banko centrinėje būstinėje arba banko filiale (Tvarkos 1.10.1.; 1.10.2 p.). Iš atsakovo Akropolio Klientų Aptarnavimo poskyrio nuostatų matyti, kad atsakovo centrinė buveinė ir banko filialas įregistruoti tuo pačiu adresu Pamėnkalnio g. 40, Vilnius (nuostatų 1.4.; 1.5 p.). Šių nuostatų 1.6 p. nurodoma, jog Akropolio klientų aptarnavimo skyrius yra filialo poskyris; iš nuostatų 2.3 p. įvardintų Akropolio Klientų Aptarnavimo poskyrio vykdymo funkcijų matyti, kad atsakovo Akropolio Klientų Aptarnavimo poskyrio darbuotojai nėra įgalioti vykdyti antstolių patvarkymų ir/ar nurodymų, taip pat gauti ir priimti korespondenciją. Byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo atstovo teiginius, kad poskyrio darbuotoja, kuriai gruodžio 24 d. buvo pateiktas antstolės patvarkymas, paaiškino antstolei dėl banke esančią tokio pobūdžio dokumentų popierine forma teikimo ir registravimo tvarką, t.y., kad atsakovas lėšų disponavimo banko sąskaitose apribojimus objektyviai gali pritaikyti tik darbo dienomis ir tik pateikus patvarkymą dėl lėšų disponavimo apribojimo atsakovo centrinėje būstinėje. Aplinkybė, kad antstolė su tuo pačiu patvarkymu kreipėsi į atsakovo centrinę būstinę darbo dieną, tik patvirtina, kad pati antstolė pripažino pirmiau teikto patvarkymo (gruodžio 24 d. ne darbo dieną atsakovo poskyryje) netinkamo pateikimo faktą. Beje, pažymėtina ir tai, kad pačiame antstolės patvarkyme yra nurodytas banko centrinės būstinės adresas, kas suponuoja išvadą, jog ir antstolei buvo žinoma, kad tokio pobūdžio antstolio nurodymai popierine forma teiktini banko centrinėje būstinėje. Pastebėtina, jog atsakovas, kaip kredito įstaiga, pats pasirenka savo funkcijų įgyvendinimo mechanizmus; nagrinėjamu atveju atsakovas vidiniu dokumentu yra nustatęs Antstolio patvarkymų ir kitų valstybės institucijų nurodymų dėl lėšų nurašymo, jų arešto, kitų disponavimo apribojimų vykdymo taisykles. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovui įstatymu nustatyti įpareigojimai dėl antstolių nurodymų vykdymo (pvz. informacijos apie pinigines lėšas teikimas, jų disponavimo apribojimų užtikrinimas, išieškojimas ir t.t.), nereiškia, jog antstolio patvarkymo dėl tam tikrų veiksmų užtikrinimo pateikimas nesilaikant atsakovo nustatytos tvarkos gali sukelti atsakovui neigiamas pasekmes dėl jo netinkamo vykdymo. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą, spręstina, kad antstolės 2013-12-23 patvarkymas dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo buvo pateiktas atsakovui vykdymui tinkamai 2013-12-27 7.57 val., t.y. darbo dieną atsakovo centrinėje būstinėje, ir būtent šis momentas analizuotinas atliekant atsakovo veiksmų (neveikimo) teisinį įvertinimą CPK 689 str., CK 6.246 str. (kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti) nuostatų kontekste.
7. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių teisės aktų) nuostatoms. Neveikimas – asmens nevykdymas nustatytos pareigos ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar kitaip būti aktyviam. Sprendžiant dėl pareigos vykdymo svarbu nustatyti, kaip teisės aktais reglamentuota pareiga konkrečiai buvo vykdoma, o nustačius, kad nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma netinkamai – kaip tai lėmė asmens patirtą žalą, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėto neveikimo ir asmens patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013 ir kt.).
8. Ieškovo tvirtinimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė laiku ir tinkamai neįvykdžius antstolio nurodymo. Ieškovas apeliuoja į tai, jog atsakovas, gavęs antstolio nurodymą, privalėjo jį įvykdyti nedelsiant, ir būtent dėl atsakovo delsimo įvykdyti antstolio patvarkymą iš ieškovo sąskaitos buvo nurašytos piniginės lėšos. Tačiau ir su šiais ieškovo argumentais teismas sutikti negali. Byloje nustatyta, jog antstolei pateikus atsakovui nurodymą (popierine forma) dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo 2013-12-27 7.57 val., jis buvo nedelsiant užregistruotas ir perduotas eilės tvarka vykdyti atsakovo atsakingam darbuotojui, kuris įvykdė antstolio nurodymą 2013-12-27 11.33.46 val., t.y. mažiau nei per keturias valandas nuo jo gavimo atsakovo buveinėje. Iš aukščiau aptartos banke patvirtintos Lėšų nurašymo tvarkos 1.10 p. matyti, kad popierine forma gaunami antstolių patvarkymai, nurodymai ir kiti dokumentai turėjo būti pirmiausia užregistruojami, tada priskiriami konkrečiai adresatų grupei ir tik vėliau rankiniu būdu AAD darbuotojo (apskaitos ir ataskaitų departamento darbuotojo) įvykdomi. Ieškovo tvirtinimu, antstolio patvarkymas dėl lėšų mokėjimo sustabdymo turėjo būti įvykdytas nedelsiant nuo jo gavimo, nes toks nurodymas buvo pačiame patvarkyme. Tačiau automatiškas ribojimų registravimas įmanomas teikiant antstolio nurodymus elektroniniu būdu, kuomet elektroninėje sistemoje daromi žymėjimai automatiškai. Akivaizdu, jog gavus atitinkamą dokumentą popierine forma, turi būti susipažinta su juo turiniu, galiausia turi būti nustatyta, ko gi reikalaujama antstolio nurodyme, ar lėšų mokėjimo sustabdymo, ar atvirkščiai, jau uždėtų apribojimų panaikinimo, ar kt., ir tik tada jis gali būti tinkamai įvykdytas; natūralu, jog tokiu atveju įvykdymo trukmę lemia objektyvūs – registracijos laiko, gaunamų dokumentų kiekio, žmogiškasis faktoriai. Vėlgi, vertinant, ar bankas, kaip specifine veikla užsiimantis savo srities profesionalas, turintis pareigą elgtis itin apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, nagrinėjamu atveju pažeidė jam keliamus atidumo ir rūpestingumo standartus, užtikrinant jam įstatymo nustatytų įpareigojimų (antstolio nurodymų) tinkamą įvykdymą, atsižvelgtina būtent į įstatymo, t.y. CPK 689 str. 3 d., nustatytą antstolių nurodymų įvykdymų terminą, kuriame nurodoma, kad bankai, gavę aptariamą antstolio nurodymą, privalo jį įvykdyti tą pačią dieną. Nagrinėjamu atveju Patvarkymo įvykdymas netruko ilgiau nei nustatyta CPK 689 straipsnio 3 dalyje; šia įstatymine nuostata nustatytas terminas pažeistas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad bankas užtikrino abu įstatyme nustatytus antstolių nurodymų pateikimo būdus, ir popierine, ir elektronine forma, kuomet informacinių technologijų pagalba gauta informacija apdorojama bei atitinkami sprendimai įgyvendinami sparčiau nei naudojant tradicinę (popierinę) komunikavimo formą. Tai, kad aptariamu atveju buvo pasirinktas antstolio nurodymo pateikimo būdas, kuris objektyviai reikalauja daugiau laiko sąnaudų jo įvykdymui, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas neužtikrino tinkamo antstolio patvarkymo vykdymo, ir negali sąlygoti neigiamų pasekmių atsakovui atsiradimą. Kaip minėta, nors antstolio nurodymas atsakovui buvo pateiktas popierine forma, tačiau jis buvo įvykdytas ne per ilgesnį laiko tarpą, nei numatyta įstatyme. Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių, aptartų teisinių normų, reglamentuojančių atsakovo antstolio nurodymų įvykdymo tvarką ir terminus, kontekste spręsti dėl atsakovo neveikimo ar veiksmų vykdant antstolio nurodymą netinkamumo, t. y. banko neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo.
9. Pastebėtina ir tai, jog ir kituose norminiuose aktuose yra nustatyta, kokiais terminais turi būti atliekami tam tikri veiksmai, susiję su nustatytų ribojimų užtikrinimu, pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 „Dėl turto arešto aktų registro nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi ginčo Patvarkymo surašymo, pateikimo atsakovui ir jo įvykdymo metu) patvirtintuose Turto arešto aktų registro nuostatuose yra nustatytas turto arešto akto įregistravimo registre terminas ir nurodoma, kad aktai įrašomi į registrą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo jų gavimo (nuostatų 25 p.). Taigi, paties įstatymo leidėjo yra atsižvelgta į tai, kad bet kokio veiksmo atlikimas reikalauja tam tikrų laiko sąnaudų, ir nustatomi maksimalūs įvykdymo terminai; paminėtu atveju – ne daugiau kaip 8 darbo valandos, o aptariamu atveju – tą pačią dieną.
10. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog ieškovo teiginiai dėl atsakovo suinteresuotumo dėl patvarkymo neįvykdymo ar dėl antstolio nurodymo neįvykdymo tyčia, dėl UAB „VST valda“ akcininkų susitienamumo bei jų galimos įtakos atsakovo veiksmams vykdant antstolio nurodymą yra deklaratyvaus pobūdžio; ieškovas tokiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl jie irgi atmestini. Taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys realios faktinės padėties ieškovo argumentai dėl patvarkymo registravimo į atsakovo duomenų valdymo sistemą. Esant aukščiau padarytoms teismo išvadoms, laikytini nepagrįstais ir ieškovo motyvai dėl atsakovo atsiskaitymo tvarkos eiliškumo pažeidimo.
Taigi, esant aukščiau išdėstytam, darytina išvada, kad teismas nagrinėjamo ginčo kontekste neturi pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą). Teismui nenustačius vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo spręsti ir dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu. Tiek ieškovo, tiek atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio, žalos, kaltės tampa teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako (CPK 185 straipsnis, CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).
Reziumuojant konstatuotina, jog ieškovo reikalavimai atsakovui dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti, todėl atmestini. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat atmestini jo reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Teismui atmetus ieškovo reikalavimus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 1 960,20 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su jam teikta teisine pagalba. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo reikalavimai atmesti, įvertinęs advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 6.1 p., 6.2 p., 6.3 p. 6.4 p. bei atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, jog yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti visa apimtimi. Taigi, iš ieškovo atsakovui priteistina 1 960,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, nukreipiant jų išieškojimą į ieškovo bankrutavusios UAB „Vilniaus statybos trestas“ administravimui skirtas lėšas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo bankrutavusios UAB „Vilniaus statybos trestas“, j.a.k. 302416573, atsakovui UAB Medicinos bankui, j.a.k. 112027077, 1 960,20 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt eurų 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, nukreipiant jų išieškojimą į ieškovo bankrutavusios UAB „Vilniaus statybos trestas“ administravimui skirtas lėšas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.