Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei N. K. dėl skolos už buto nuomą priteisimo, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis išimtinai ieškovės pozicija, deklaratyviai ir selektyviai įvertindamas CK 6.611 straipsnį ir bylos aplinkybes, neatsižvelgdamas, kad apeliantė sutinka su skola ir ją sumokės, nes apeliantei buvo padidinta pensija. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal atsakovės gaunamas pajamas yra neįmanomas atsiskaitymas su ieškove, jokių skaičiavimų neatliko bei neįvertino pajamų tendencijos keistis.

Teismas neatsižvelgė, kad iškeldinimas iš būsto yra pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė ir neproporcinga šioje situacijoje. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog bet kuris asmuo, iškilus tokio dydžio apribojimo pavojui, iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme.

Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė šiame bute gyvena nuo 1982 metų ir ją su gyvenamaja vieta sieja ilgalaikis ryšys. Atsakovė nėra asociali, ji prižiūri būstą, atliko remontą - pritaikė vonios patalpas pagal savo neįgalumo poreikius ir dėl to turėjo imti paskolą iš banko. Šalyje kilus ekonominei krizei, sumažėjus galimybei papildomai susirasti darbą ir nedidėjant pensijai susidarė nurodytas įsiskolinimas, kurio atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo pilnai padengti, tačiau įsiskolinimą pripažįsta jį visiškai padengs ateityje.

Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teisingai konstatavo, kad atsakovės galimybės ateityje vykdyti savo įsipareigojimus yra neįmanomos. Teismui priteisus 2361,18 Eur įsiskolinimą už nuomą, jo išieškojimas užtruks daugybę metų, tuo pačiu einamųjų mokesčių atsakovė ir toliau nepajėgs mokėti.

Atsakovės argumentai, kad ji nėra asociali ir atsakovę su gyvenamąja vieta sieja ilgalaikis ryšys, neįrodo teismo sprendimo nepagrįstumo ir negali būti pripažįstami svarbiomis priežastimis, dėl kurių nuomos mokestis galėtų būti nemokamas ilgą laikotarpį.

Teismas teisingai nusprendė, kad kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms tai gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 192/2014).

Atsakovė, nemokėdama nuomos mokesčio ir neatlaisvindama nuomojamų gyvenamųjų patalpų, pažeidžia ne tik savivaldybės, bet ir jos nuomininkų teises, nes savivaldybė surinkto nuomos mokesčio dalį skiria socialinio būsto remontui, bendrojo naudojimo patalpoms bei inžinerinei įrangai atnaujinti. Tokios teisinės pasekmės kaip nesumokėto nuomos mokesčio priteisimas iš atsakovės ir jos iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų skirtos apsaugoti socialinio būsto eilėje laukiančių asmenų interesus, jų teisę išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2004 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybė ir N. K. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią N. K. buvo išnuomotas butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 7-9). Sutarties 2.2 punktu atsakovė įsipareigojo kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir miesto savivaldybės nustatyta tvarka mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (1 t., b. l. 7). Ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš ieškovei priklausančio buto. Ieškovės teigimu, atsakovė nuolat nemoka buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, taip pažeisdama 2004 m. birželio 29 d. nuomos sutartį, todėl turi būti priteistas įsiskolinimas, buto nuomos sutartis nutraukta ir atsakovė iškeldinta iš ginčo buto.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai skundžiamu 2018 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Apeliaciniu skundu atsakovė N. K. skundžia sprendimo dalį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš nuomojamo buto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė ir neįvertino šių aplinkybių, jog apeliantė su skola sutinka ir dėl padidintos pensijos ją sumokės, apeliantė nuomojamame bute gyvena nuo 1982 metų, todėl ją sieja ilgalaikis ryšys, ji nėra asociali, atliko buto remontą paėmusi paskolą iš banko, o iškeldinimas iš būsto yra pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo dalies, kuria nutraukta 2004 m. birželio 29 d. nuomos sutartis ir atsakovė iškeldinta iš buto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.611 straipsnyje nustatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant ginčus dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 421050/09, 2013 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).

Teisėjų kolegija iš LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-26981-579/2009 iš atsakovės N. K. ieškovės Kauno miesto savivaldybės naudai priteisė 316,94 Eur (1 094,32 Lt) skolą už nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., atsakovė dėl priimto teismo įsakymo prieštaravimų nepateikė. Iš byloje pateiktų nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinių nustatyta, kad atsakovė N. K. nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iš esmės nemoka nuomos mokesčio, išskyrus retas įmokas po 2 Eur ar 5 Eur už nuomą (e. b. l. 15-17). Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad į bylą pateikti UAB „Kauno vandenys“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Kauno švara“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Kauno energija“ raštai patvirtina, jog atsakovė turi įsiskolinimų už suteiktas komunalines paslaugas (e. b. l. 18-23). Dėl susidariusios skolos UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (69,20 Eur) į ginčo butą buvo nutrauktas dujų tiekimas (e. b. l. 23), o dėl susidariusių skolų UAB „Kauno vandenys“ (480,56 Eur) ir AB „Kauno energija“ (3 722,81 Eur) vyksta priverstinis skolos išieškojimas (e. b. l. 20-21). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė aštuonerius metus nemokėdama nuomos ir daugelio kitų mokesčių už komunalines paslaugas, iš esmės pažeidė ir toliau pažeidžia nuomos sutartį, nuomotojo interesus ir toks atsakovės elgesys sudaro pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą nutraukti gyvenamojo būsto nuomos sutartį (CK 6.611 straipsnis).

Vien aplinkybė, kad atsakovė ginčo bute gyvena nuo 1982 metų, nėra pakankamas pagrindas suteikti prioritetą atsakovės teisei į būstą, taip pateisinant ilgalaikį sutartinių įsipareigojimų mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius nevykdymą. Atsakovei nemokant nuomos mokesčio, tačiau ir toliau gyvenant socialiniame būste, yra pažeidžiamos ieškovės kaip buto savininkės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija įvertina apeliantės argumentus, susijusius su jos sveikatos būkle ir turtine padėtimi. Atsakovės N. K. teigimu, jos sveikata yra prasta, ji yra senyvo amžiaus, todėl negali susirasti papildomo darbo ir padidinti savo pajamų, o pablogėjusią finansinę padėtį, dėl kurios ji negalėjo tinkamai vykdyti nuomos sutarties, lėmė paimta 9 000 Lt (2 606,58 Eur) paskola būsto remontui, kurio metu vonia buvo pritaikyta pagal neįgalumo poreikius. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad paimtą 9 000 Lt banko paskolą savarankiškai mokėjo trumpą laiką, kita dalis iki šiol yra išieškoma priverstinai (2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 41:46-42:48). Teisėjų kolegija iš pateiktos Darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad N. K. nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo darbinga 55 procentais (e. b. l. 37). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, jog nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d., kai atsakovė gavo pirmąją pensijos išmoką (e. b. l. 36), ji būtų pripažinta nedarbinga ir faktiškai bei realiai negalėtų atlikti jokio kito darbo, kas būtų leidę padengti bent dalį turimų įsipareigojimų. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kada buvo paimta paskola, koks jos dydis ir paskirtis (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovės argumentas, jog ji paskolą ėmė tam, kad pritaikytų vonią pagal neįgalumo poreikius, vertinamas kritiškai. Atsakovė galimybę mokėti nuomos mokestį grindžia tuo, kad jai nuo 2017 m. yra padidinta senatvės pensija, t.y., iki 2017 m. ji gaudavo 177,82 Eur, o nuo 2017 m. gauna 190,43 Eur į mėnesį (e. b. l. 51). Teisėjų kolegija iš 2017 m. balandžio 24 d. Pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatė, jog atskaičiavus pagal vykdomuosius dokumentus išskaičiuojamos sumos dydį, atsakovei mokamos pensijos dydis iki 2017 m. buvo 88,91 Eur, o nuo 2017 m. yra 95,22 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 6,31 Eur padidėjęs gaunamos pensijos dydis ir nesumažėjusios einamosios skolos bei mokėtinos sumos nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovės finansinė padėtis žymiai pagerėjo, todėl ji galės susimokėti nuomos ir visus kitus komunalinius mokesčius. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiomis aplinkybėmis atsakovės iškeldinimas iš nuomojamo būsto yra proporcinga priemonė. Nustačius, kad atsakovė iš esmės nesiėmė jokių pastangų pagerinti savo finansinę padėtį, jog galėtų tinkamai vykdyti pareigą mokėti nuomos mokestį už suteiktą būstą, asmens teisė į būstą negali būti ginama besąlygiškai, o turi būti ginamos būsto savininko ir socialinio būsto nuomotojo teisės, taip užtikrinant kitų socialinio būsto reikalaujančių asmenų teises.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė ilgą laiką nemokėdama nuomos ir komunalinių mokesčių pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl nuomos sutartis turi būti nutraukta ir atsakovė iškeldinta iš nuomojamo gyvenamojo būsto (CK 6.611 straipsnis). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo padarytas teisines išvadas, skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, valstybės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - VGTPT) suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovės nepriteistinos, nes atsakovė VGTPT Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu yra 100 procentų atleista nuo šių išlaidų mokėjimo (CPK 96 ir 99 straipsniai, e. b. l. 34-35).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.