- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-29
- Bylos Nr.
- I-4545-484/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07422-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Ina Kirkutienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- B. L.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjai B. L., jos atstovui advokatui D. T., atsakovo atstovams A. K. ir M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. L. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja B. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas, atsakovas) 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 9.4-2436 (9.21.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Departamentą B. L. 2013 m. spalio 14 d. prašymą „Dėl Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų galimų veiksmų įvertinimo“ išnagrinėti iš naujo (b. l. 1-6).
Skunde nurodė, kad 2012-01-17 kilo gaisras jos sūnui V. L. priklausančiame sodo namelyje, esančiame sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kuriuo ji naudojosi pagal įgaliojimą. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Panevėžio APGV) pareigūnas dėl kilusio gaisro 2012-01-17 surašė aktą, kuriame konstatavo, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis režimas pastato elektros instaliacijoje. Su Panevėžio APGV pareigūno padaryta išvada ji nesutiko, buvo įsitikinusi, kad sodo namelis padegtas tyčia. Dėl minėto įvykio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariate (toliau – Panevėžio rajono PK) atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-2-00098-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu gautoje Departamento Gaisrinių tyrimų centro 2013-01-29 specialisto išvadoje Nr. 35-3(SI) buvo konstatuota, kad gaisras kilo dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio.
Pareiškėjos teigimu, dėl neteisingos Panevėžio APGV gaisro kilimo išvados, užtruko ikiteisminio tyrimo pradžia, nes remiantis minėta išvada ir Panevėžio APGV viršininko pavaduotojo, vykdančio viršininko funkcijas, pateikta 2012-02-02 Nr. V4-210 pažyma dėl kilusio gaisro, Panevėžio rajono PK 2012-02-13 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tik apskundus šį nutarimą teismui, ikiteisminis tyrimas Nr. 50-2-00098-12 dėl gaisro sodo namelyje buvo pradėtas. Asmenys, galimai įvykdę minėtą nusikalstamą veiką, iki šiol nenustatyti, ikiteisminis tyrimas sustabdytas, draudimo bendrovė atlygino tik dalį patirtos turtinės žalos.
Nurodė ir tai, kad dėl Panevėžio APGV pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų įvertinimo 2013-10-14 kreipėsi į Departamentą, kurio prašė, nustačius pažeidimus, imtis atitinkamų priemonių. Departamentas 2013-11-05 sprendime Nr. 9.4-2436 (9.21.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atkreipė dėmesį, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nevykdo ikiteisminio tyrimo minimoje baudžiamojoje byloje ir visais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nedisponuoja ir negali jų vertinti, paminėjo, jog Panevėžio APGV pareigūno nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis režimas pastato elektros instaliacijoje pateisintina, kaip viena iš galimų gaisro kilimo versijų. Departamentas taip pat pranešė, kad nuo nagrinėtinos pareigūnų veikos praėjo daugiau kaip vieneri metai, todėl vadovaujantis Tarnybinių patikrinimo atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (Žin., 2003, Nr. 84-3861, 2013, Nr. 91-4553) 9 ir 33 p. nuostatomis, pateikta informacija apie Panevėžio APGV pareigūnų galimą pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą padarytą priešingais teisei kaltais veiksmais ar neveikimu, nevertintina.
Pareiškėja pažymėjo, kad į atsakovą kreipėsi ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ar jų veiksmų vertinimo, taip pat ne dėl to, jog konkretiems pareigūnams būtų skiriamos tarnybinės nuobaudos, o siekė gauti teisės aktais ir faktiniais duomenimis pagrįstą informaciją dėl gaisro priežasties nustatymo teisėtumo. Iš pateikto Departamento 2013-11-05 atsakymo Nr. 9.4-2436 (9.21.) pareiškėjai nėra aišku, ar Panevėžio APGV pareigūnai tinkamai ir kvalifikuotai atliko jiems priskirtas funkcijas, ar nustatant gaisro kilimo priežastį buvo vadovaujamasi taisyklėmis, teisiniu reglamentavimu, ar jie, teikdami ikiteisminio tyrimo institucijai pažymą ir išvadą dėl gaisro priežasties veikė pagal kompetenciją. Teigia, kad ginčijamas Departamento atsakymas yra formalus, neišsamus, nepagrįstas teisės aktų normomis, todėl priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatyme keliamus reikalavimus.
Pareiškėja nurodo, kad gaisro kilimo metu elektros energijos tiekimas pastate buvo atjungtas, todėl nesutinka su skundžiamame rašte išdėstyta Departamento nuomone, jog gaisro metu elektros energijos tiekimas pastate nebuvo atjungtas. Mano, kad Departamentas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad Panevėžio APGV pareigūno nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis - avarinis režimas pastato elektros instaliacijoje, pateisintina. Pareiškėja taip pat nesutinka su ginčijamo sprendimo argumentu, jog Departamentui nepavesta tirti tyčinio padegimo atvejų, t. y. svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtent Panevėžio APGV pareigūnai įvykio vietoje atliko veiksmus ir padarė nepagrįstas išvadas, nustatydami kilusio gaisro priežastį.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2012-01-17 apie 20 val. 02 min. kilo gaisras (duomenys neskelbtini). Panevėžio APGV pareigūnai 2012-01-17 atliko gaisro neatidėliotinos informacijos patikrinimą (atliko gaisravietės apžiūrą apklausė galimai apie minėtą gaisrą ką nors žinančius asmenis) ir įvertinus aplinkybių visumą nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo režimas pastato elektros instaliacijoje. Panevėžio rajono PK 2012-01-30 raštu Nr. 50-76-S-330 kreipėsi į Panevėžio APGV, prašydamas medžiagos papildymui pateikti pažymą, nurodant gaisro kilimo priežastį. Panevėžio APGV 2012-02-02 raštu Nr. V4-210 nurodė labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį – avarinis darbo režimas pastato elektros instaliacijoje.
Atsakovas nurodė ir tai, kad pareiškėja 2012-02-29 kreipėsi į Departamentą su prašymu atlikti gaisro tyrimą ir nustatyti tikslią gaisro kilimo priežastį. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nustatė, kad 2012-01-20 ji kreipėsi į Panevėžio rajono PK su pareiškimu dėl galimo tyčinio padegimo ir Panevėžio rajono PK pareigūnai 2012-02-13 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, kad Departamentas 2012-03-19 rašte Nr. 9.4-692(9.21) pareiškėjai nurodė teisiniu reguliavimu nustatytą kompetencijų paskirstymą tiriant nusikalstamas veikas, t. y., kad Departamentui nepavesta tirti svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu atvejų, todėl Panevėžio rajono PK pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl galimo tyčinio padegimo, Departamentas neturi ir negali vertinti kito ikiteisminio tyrimo subjekto ar ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktų pagrįstumo, kas yra Baudžiamojo proceso kodekso reguliavimo srityje.
Paaiškino, kad pareiškėja 2013-10-14 Departamentui pateikė dar vieną prašymą, kuriame
nurodė gaisro ikiteisminio tyrimo eigą ir prašė įvertinti pateiktą informaciją, o nustačius pažeidimus, imtis priemonių ir priėmus atitinkamą sprendimą ją informuoti raštu teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Departamentas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2013-11-05 raštu Nr. 9.4-2436(9.21) pareiškėją informavo, kad valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nevykdo minėto gaisro ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00098-12, visais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nedisponuoja ir negali jų vertinti. Atsižvelgdamas į pareiškėjos prašyme nurodytą Lietuvos teismo ekspertizės centro objektų tyrimo išvados citatą „pateiktuose laidų atkarpose yra gaisro šilumos poveikio ir elektroterminio kaitimo požymių. Elektroterminis kaitimas šiose laidų atkarpose vyko gaisrui būdingoje aplinkoje (gaisro metu)“, padarė išvadą, kad gaisro metu elektros energijos tiekimas pastate nebuvo atjungtas, todėl išsakė nuomonę, jog Panevėžio APGV pareigūno nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis režimas pastato elektros instaliacijoje pateisintina, kaip viena iš galimų gaisro kilimo versijų. Atkreipė dėmesį, kad Panevėžio APGV pareigūnai atlikę neatidėliotiną informacijos apie gaisrą patikrinimą nurodė labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį, o tiksli (konkreti) gaisro kilimo priežastis nustatoma tik esant akivaizdiems ir neginčijamiems gaisro kilimo faktą ir būdą patvirtinantiems duomenims, kurie pasitvirtina atlikus ikiteisminį tyrimą ir įvertinus visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Pabrėžė, kad Departamento 2013-11-05 sprendimas Nr. 9.4-2436(9.21.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nėra minėto ikiteisminio tyrimo duomenų dalis, sąlygojanti jo eigą ir rezultatą.
Atsižvelgdamas į tai, kad nuo nagrinėtinos pareigūnų veikos praėjo daugiau kaip vieneri metai, Departamentas, vadovaudamasis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 9 ir 33 p. nuostatomis, pareiškėjos pateiktos informacijos apie Panevėžio APGV pareigūnų galimą pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais veiksmais ar neveikimu, ir pareiškėjai nurodė šios administracinės procedūros apskundimo tvarką. Šiuo aspektu pastebėjo, kad pareiškėja taip pat nesiekė, jog jos skundas būtų nagrinėjamas taikant vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veiksmų procedūras, o kėlė klausimus, susijusius su gaisro priežastimi, o tai yra ikiteisminio tyrimo Nr. 50-2-00098-12 duomenų dalis. Dėl to teigia, kad skundžiamas Departamento 201311-05 sprendimas Nr. 9.4-2436(9.21.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ jokių teisinių pasekmių jai nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.) (b. l. 18-21).
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad gaisro vietos aprašymas neatitiko faktinės situacijos. Dėl neteisingai nurodytos gaisro kilimo priežasties buvo pavėluotai pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl iki šiol nenustatyti ir nepatraukti atsakomybėn gaisrą sukėlę asmenys.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė pareiškėjos skundą, prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad dėl gaisro pareiškėja patyrė 128 000 litų nuostolių, o draudimas atlygino tik dalį - 60 000 litų. Nepavykus nustatyti kaltų asmenų, pareiškėja gali ateityje reikšti ieškinį pareigūnams, kurie neteisingai įvardijo gaisro priežastį ir tai sąlygojo, kad užsitęsė ikiteisminio tyrimo pradžia, nebuvo detaliai apžiūrėta gaisravietė, pasunkėjo galimybė rasti kaltus asmenis. Pabrėžė, kad tik pareiškėjos iniciatyva buvo nustatyta tikroji gaisro priežastis. Mano, kad Departamentas privalo visapusiškai ištirti gaisro priežasties nustatymo teisėtumą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja 2012-02-29 kreipėsi į Departamentą dėl gaisro kilimo priežasties nustatymo. Jau tada jai buvo paaiškinta, kad Departamentas neatlieka ikiteisminio tyrimo veiksmų, kai nustatoma, jog tai buvo tyčinis padegimas, todėl jokios su gaisru susijusios medžiagos neturi ir negali vertinti. Pareiškėja 2013-10-14 dar kartą kreipėsi į Departamentą dėl Panevėžio APGV pareigūnų veiksmų teisėtumo įvertinimo. Šiame prašyme pareiškėja informavo Departamentą apie ikiteisminio tyrimo eigą. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino pareiškėjos prašyme nurodomą Lietuvos teismo ekspertizės centro objektų tyrimo išvados citatą, kad „ pateiktuose laidų atkarpose yra gaisro šilumos poveikio ir elektroterminio kaitimo požymių. Elektroterminis kaitimas šiose laidų atkarpose vyko gaisrui būdingoje aplinkoje“ ir padarė išvadą, kad gaisro metu elektros energijos tiekimas pastate nebuvo atjungtas. Mano, kad ginčijamas Departamento raštas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja Departamento veiksmus, susijusius su jos prašymo nagrinėjimu, yra apskundusi Seimo kontrolieriaus įstaigai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2012-01-17 apie 20 val. 02 min. kilo gaisras sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (baudž. byla Nr. 50-2-00098-12, I t., b. l. 3).
Panevėžio APGV pareigūnai 2012-01-17 atliko gaisro neatidėliotinos informacijos patikrinimą, kurį įformino 2012-01-18 tarnybiniame pranešime, ir įvertinę aplinkybių visumą Akte dėl kilusio gaisro nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo režimas pastato elektros instaliacijoje (b. l. 29-30, 33-34; baudž. byla Nr. 50-2-00098-12, I t., b. l. 30, 31).
Panevėžio rajono PK 2012-01-20 buvo gautas B. L. pareiškimas dėl gaisro, kuriame ji nurodė, kad sodo namelį galėjo padegti kaimynai, su kuriais ji konfliktuoja.
Panevėžio rajono PK 2012-01-30 raštu Nr. 50-76-S-330 kreipėsi į Panevėžio APGV, prašydamas medžiagos Nr. 50-76-AP-36 papildymui pateikti pažymą, kokia yra sodo namelio, degusio (duomenys neskelbtini) gaisro priežastis (b. l. 44, baudž. byla Nr. 50-2-00098-12, I t., b. l. 28).
Panevėžio APGV 2012-02-02 pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. V4-210 Panevėžio rajono PK nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo režimas pastato elektros instaliacijoje (b. l. 27; baudž. byla Nr. 50-2-00098-12, I t., b. l. 29).
Panevėžio rajono PK 2012-02-13 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 76-AT-00048-18 dėl pareiškėjos sūnui priklausančio sodo namelio padegimo (b. l. 25; baudž. byla Nr. 50-2-00098-12, I t., b. l. 76).
Pareiškėja 2012-02-20 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą su skundu, kuriame prašė panaikinti Panevėžio rajono PK 2012-02-13 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 76-AT-00048-18. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2012-03-01 priėmė nutarimą atmesti B. L. skundą (baudž. byla Nr. 50-2-00098-12, I t., b. l. 83). Šį nutarimą pareiškėja ginčijo Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris 2012-03-30 nutartimi taip pat atmetė pareiškėjos skundą (baudž. byla Nr. 50-2-00098-12, I t., b. l. 88-89). Išnagrinėjus pareiškėjos skundą apeliacine tvarka, Panevėžio apygardos teismas 2012-05-03 nutartimi tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-03-30 nutartį ir priėmė naują sprendimą: panaikinti Panevėžio rajono PK tyrėjo 2012-02-13 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 76-AT-00048-18 ir 2012-03-01 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą atmesti pareiškėjos skundą ir skundo tyrimo medžiagą perdavė Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai (baudž. byla Nr. 50-2-00098-12, I t., b. l. 93-93a).
Pareiškėja 2012-02-29 kreipėsi į Departamentą su prašymu, kuriame nurodė, kad gaisras galėjo kilti tik dėl tyčinės veikos (padegimo), todėl prašė iškviesti nepriklausomą ekspertą iš Departamento Gaisrinių tyrimų centro, iškelti baudžiamą bylą dėl tyčinio padegimo ir nustatyti gaisro kilimo priežastį (b. l. 22).
Departamentas, atsakydamas į pareiškėjos 2012-02-29 prašymą, 2012-03-19 rašte Nr. 9.4-692(9.21) išaiškino pareiškėjai, kad pagal galiojančią tvarką Departamento Gaisrinių tyrimų centre atliekamos teismo ekspertizės, paskirtos teismo ar teisėjo nutartimi. Esant būtinybei ir galimybei, remdamiesi Centro ir kviečiančios specialistus institucijos susitarimu, centre dirbantys specialistai gali atlikti objektų tyrimą ir pateikti specialisto išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Kitų fizinių ar juridinių asmenų prašymu ir centro vadovybės sutikimu gali būti atliekamos ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, už kurių atlikimą turi būti apmokama įstatymų nustatyta tvarka. Departamentas taip pat nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-08 įsakymu Nr. I-109 pakeistų Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms (Žin., 2008, Nr. 94-3712) 10. 7 punktu, Departamentui nepavesta tirti tyčinio padegimo atvejų, t. y. svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu (b. l. 23-24).
Panevėžio rajono PK 2012-05-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00098-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., dėl turto sugadinimo. Pareiškėja pripažinta nukentėjusiąja ir civiliniu ieškovu (baudž. byla Nr. 50-2-00098-12, I t., b. l. 40).
Departamento Gaisrinių tyrimų centras pagal Panevėžio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus 2013-01-09 užduotį atlikti objektų tyrimą Nr. 50-76-3-S-133 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-2-00098-12 atliko tyrimą ir 2013-01-29 specialisto išvadoje Nr. 35-3(SI) nurodė, kad: 1) gaisro židinio zona yra sodo namelio pirmame aukšte, patalpose Nr. 2, Nr. 3; 2) gaisras kilo dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio (baudž. byla Nr. 50-2-00098-12, I t., b. l. 111-116).
Pareiškėja 2013-10-14 kreipėsi į Departamentą su prašymu dėl Panevėžio PGV pareigūnų, vykdžiusių 2012-01-17 gaisro (duomenys neskelbtini) aplinkybių tyrimą, veiksmų įvertinimo (b. l. 54-56).
Departamentas 2013-11-05 sprendimu Nr. 9.4-2436(9.21) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjos prašymo netenkino (b. l. 42-43).
Panevėžio apygardos Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014-06-02 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 50-2-00098-12 sustabdytas. Nutarime ikiteisminio tyrimo sustabdymo pagrindu nurodoma tai, kad ikiteisminio tyrimo visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas (baudž. byla Nr. 50-2-00098-12, II t., b. l. 25).
Byloje kilo ginčas dėl administracinės procedūros sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjos 2013-10-14 prašymą dėl Panevėžio PGV pareigūnų, vykdžiusių 2012-01-17 gaisro (duomenys neskelbtini) aplinkybių tyrimą, veiksmų įvertinimo, teisėtumo.
Pareiškėja 2013-10-14 prašyme Departamentui nurodė apie gaisro jos sūnui priklausančiame sodo namelyje kilimo aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo eigą. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta Departamento Gaisrinių tyrimų centro 2013-01-29 specialisto išvada Nr. 35-3 (SI), kurioje nurodyta, kad gaisras kilo dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio. Tačiau Panevėžio APGV pareigūnas D. S. 2012-01-17 surašė aktą dėl kilusio gaisro, kurio 8 p. konstatavo, jog gaisro kilimo priežastis: labiausiai tikėtina – avarinis režimas pastato elektros instaliacijoje. Remiantis šia išvada ikiteisminis tyrimas byloje iš pradžių buvo nutrauktas. Pareiškėjos teigimu, dėl Panevėžio APGV pareigūno galimų neteisėtų veiksmų į įvykio vietą nebuvo iškviesti policijos tyrėjai nusikalstamos veikos pirminiams pėdsakams fiksuoti. Nuo įvykio (2012-01-17) iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2012-05-07) praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl neišnaudotos visos įstatymų numatytos galimybės ir priemonės įvykdytai nusikalstamai veikai atskleisti. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašė Departamentą: 1) įvertinti pateiktą informaciją, nustačius pažeidimus, imtis priemonių; 2 ) apie priimtą sprendimą atsakymą pateikti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Pažymėtina, kad Viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Pareiškėja 2013-10-14 prašymu informavo Departamentą dėl Panevėžio APGV pareigūnų galimai padarytos teisei priešingos veikos. Departamentas pateiktą informaciją priėmė, įvertino ir pareiškėjai 2013-11-05 sprendimu Nr. 9.4-2436(9.21.) pranešė, kad neatliks galimai priešingų teisei Panevėžio APGV pareigūnų veiksmų tyrimo. Atsakovas atsisakymą atlikti tyrimą dėl Panevėžio APGV pareigūnų veiksmų teisėtumo grindė dviem argumentais: pirma, Departamentui nepavesta tirti tyčinio padegimo atvejų, antra, praėjo daugiau nei vieneri metai nuo Panevėžio APGV pareigūnų prašomų įvertinti veiksmų atlikimo, todėl tarnybinės atsakomybės klausimas negali būti vertinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, prokuroras turi nuspręsti, kuriai ikiteisminio tyrimo įstaigai pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus (164, 169 str.). Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras ikiteisminį tyrimą dėl gaisro, kilusio 2012-01-17 pareiškėjos sūnui priklausančiame sodo namelyje, pavedė atlikti Panevėžio rajono PK. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai sprendime informavo, jog nevykdo ikiteisminio tyrimo pareiškėjos nurodytoje baudžiamojoje byloje. Be to, Departamentas sprendime pareiškėjai priminė, kad ji dėl gaisro priežasties nustatymo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo į Departamentą kreipėsi dar 2012-02-29. Departamentas, įvertinęs tai, kad dėl tyčinio padegimo pareiškėja pareiškimu kreipėsi į Panevėžio rajono PK, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-08 įsakymu Nr. I-109 pakeistų Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms (Žin., 2008, Nr. 94-3712) 10.7 punktu, nustatančiu, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavedamos tirti BK 187 straipsnio 3 dalyje, 188 straipsnyje ir 271 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, jei naikinama ar niokojama gaisru, 2012-03-19 sprendime Nr. 9.4-692(9.21.) nurodė, kad jam nepavesta tirti tyčinio padegimo atvejų, t. y. svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Byloje duomenų, kad šį atsakymą pareiškėja ginčijo teismui, nėra.
Kaip matyti iš 2013-10-14 prašymo Departamentui turinio, pareiškėja Panevėžio APGV pareigūnų veiksmų galimą neteisėtumą kildina iš gaisro kilimo priežasties nustatymo aplinkybių. Vadinasi, Departamentas, vertindamas Panevėžio APGV pareigūnų veiksmus, turėtų vertinti gaisro kilimo priežasties nustatymo teisėtumą. Gaisro kilimo priežasties nustatymas yra baudžiamosios bylos Nr. 50-2-00098-12, kurią tiria Panevėžio rajono PK, nagrinėjimo dalykas, todėl Departamentas, neatlikdamas ikiteisminio tyrimo šioje baudžiamoje byloje, pagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjos pateiktą informaciją dėl galimai neteisėtų Panevėžio APGV pareigūnų veiksmų (aktus), susijusių su gaisro priežasties nustatymu.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Departamentas išanalizavo pareiškėjos 2013-10-14 prašyme pacituotą Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadą „<...> pateiktuose laidų atkarpose yra gaisro šilumos poveikio ir elektroterminio kaitimo požymių. Elektroterminis kaitimas šiose laidų atkarpose vyko gaisrui būdingoje aplinkoje (gaisro metu) <...>“ ir sprendime pateikė nuomonę, kad Panevėžio APGV pareigūno 2012-01-18 tarnybiniame pranešime dėl gaisro neatidėliotinos informacijos patikrinimo ir 2012-02-02 pažymoje dėl gaisro nurodyta labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis režimas pastato elektros instaliacijoje pateisintina, kaip viena iš galimų gaisro kilimo versijų. Kaip matyti, Departamentas šiuo aspektu nepriėmė jokio konkretaus sprendimo dėl Panevėžio APGV pareigūnų veiksmų teisėtumo, o pareiškė savo nuomonę, atsižvelgdamas tik į vieną ikiteisminio tyrimo metu atliktų ekspertizės išvadų, kadangi, kaip pats pažymėjo sprendime, šio ikiteisminio tyrimo medžiaga nedisponavo. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada yra laikytina viena iš rašytinių įrodymų, surinktų baudžiamojoje byloje ir turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais.
Pažymėtina, kad tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros pradėjimas yra pareigūno, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, vadovo diskrecijos teisė. Asmens skundas, kuriame informuojama apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali būti vada tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti. Departamento atsakymas, kuriame informuojama pareiškėja, kad dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas nebus atliekamas, nes praėjo Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkoje nustatytas 1 metų terminas nuo galimo nusižengimo padarymo, šiuo atveju neturi jokios įtakos pareiškėjos teisių ar pareigų apimčiai.
Teismo vertinimu, Departamentas ginčijamame administracinės procedūros sprendime neturėjo pareigos pasisakyti ir dėl Panevėžio APGV pareigūnų kompetencijos nustatyti gaisro kilimo priežastį ir teikti ikiteisminio tyrimo institucijai pažymą dėl kilusio gaisro, kadangi pareiškėja 2013-10-14 prašyme Departamentui dėl to jokių abejonių nekėlė.
Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamentas jam priskirtos kompetencijos ribose laiku ir tinkamai priėmė administracinės procedūros sprendimą, sprendime atsakė į visus pareiškėjos iškeltus klausimus, pateikė motyvą, teisės normomis pagrįstą atsakymą į prašymą. Toks sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Panaikinti Departamento sprendimą ir įpareigoti jį iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013-10-14 prašymą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
B. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.