- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-98-366-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Valdas Petras Meidus, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- G. D.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
- Kategorijos
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.18.8Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.1.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-134/2013
Teisėja Jolanta Raščiuvienė Teisminio sprendimo Nr. 1-06-1-04028-2009-3
2013 m. birželio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kurio G. D. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 80 MGL (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų) dydžio bauda;
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų įrašymas į PVM deklaracijas ir šių deklaracijų pateikimas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcija (toliau – VMI) – 40 MGL (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų apie įmonės apmokestinamąjį pelną įrašymas į 2006 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją ir šios deklaracijos pateikimas Kauno apskrities VMI) – 40 MGL (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų į metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas įrašymas ir jų pateikimas Kauno apskrities VMI) – 40 MGL (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų apie įmonės turto panaudojimą įrašymas į metines finansines ataskaitas ir jų pateikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui) – 40 MGL (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1–2 punktais G. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 60 MGL (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. D. nuteistas už tai, kad jis būdamas individualios G. D. įmonės (į.k. (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini)) savininku, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už G. D. įmonės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31, (duomenys neskelbtini)., tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, apgaulingai tvarkydamas bendrovės buhalterinę apskaitą, per S. S., R. Z., A. V. 2007 m. sausio – 2008 m. gruodžio mėn. išmokėjo papildomą (neoficialų) darbo užmokestį ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nefiksavo sumokėto 100 600,38 Lt darbo užmokesčio 27-iems bendrovės darbuotojams, šių ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitos registrus ir nesumokėjo 41 080,61 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 292,11 Lt įmokų garantiniam fondui bei 49 632,12 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų; o būtent:
D. A. 2006 m. sausio – vasario mėnesiais, nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 2179,05 Lt neoficialaus atlyginimo, o 2008 m. lapkričio –gruodžio be apskaitos dokumentų sumokėjo 773,68 Lt neoficialaus atlyginimo;
R. A. (D.) 2007 m. balandžio – gegužės mėnesiais, nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 606,68 Lt neoficialaus atlyginimo;
J. A. 2007 m. kovo – birželio, rugpjūčio, spalio mėnesiais, nenustatytomis dienomis be apskaitos dokumentų sumokėjo 1516,42 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, o 2008 m. balandžio mėnesį, nenustatytą dieną be apskaitos dokumentų sumokėjo 770,60 Lt neoficialaus atlyginimo;
V. J. 2006 m. sausio – balandžio mėn., 2006 m. gegužės – gruodžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 5474,37 Lt, o 2007 m. sausio –balandžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 1176,32 Lt neoficialaus atlyginimo;
L. G. 2006 m. sausio – liepos mėn., 2006 m. spalio – gruodžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 3807,74 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. sausio – kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 1708,06 Lt neoficialaus atlyginimo, 2008 m. sausio, balandžio mėn., nenustatytomis dienomis be apskaitos dokumentų sumokėjo 133,04 Lt neoficialaus atlyginimo;
E. J. 2006 m. vasario – liepos mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 14 064,60 Lt neoficialaus atlyginimo;
A. T. 2006 m. sausio – birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 910,10 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. vasario – birželio, rugpjūčio, lapkričio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 1807,01 Lt neoficialaus atlyginimo, 2008 m. sausio, balandžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 600,40 Lt;
V. T. 2006 m. sausio – rugpjūčio, lapkričio, gruodžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 2688 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. sausio – kovo mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 834,88 Lt neoficialaus atlyginimo;
V. V. 2006 m. sausio – gruodžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 5347,86 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. sausio – balandžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 2194,31 Lt neoficialaus atlyginimo;
T. Š. 2006 m. rugsėjo – gruodžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 4143,64 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. sausio – birželio, rugsėjo – gruodžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 7447,59 Lt neoficialaus atlyginimo, 2008 m. vasario-balandžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 1227,60 Lt;
A. B. 2006 m. sausio – birželio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 3885,39 Lt neoficialaus atlyginimo;
L. A. 2006 m. sausio – rugpjūčio, lapkričio, gruodžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 1575 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. sausio – gegužės, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 1672,68 Lt neoficialaus atlyginimo, 2008 m. sausio mėn., nenustatytą dieną, be apskaitos dokumentų sumokėjo 24,20 Lt,
D. D. 2006 m. sausio – liepos, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 1775 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. sausio – balandžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 581,35 Lt neoficialaus atlyginimo;
A. D. 2006 m. sausio – balandžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 2184,40 Lt neoficialaus atlyginimo;
O. J. 2006 m. sausio – liepos mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 2764,90 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. kovo – birželio, rugpjūčio –gruodžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 1422,71 Lt neoficialaus atlyginimo, 2008 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 504,80 Lt neoficialaus atlyginimo;
M. V. 2006 m. sausio – gruodžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 6419,01 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. sausio – rugsėjo mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 4876,14 Lt neoficialaus atlyginimo, 2008 m. sausio – balandžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 2630,58 Lt neoficialaus atlyginimo;
Z. Š. (K.) 2006 m. kovo mėn., nenustatytą dieną, be apskaitos dokumentų sumokėjo 283,52 Lt neoficialaus darbo užmokesčio;
J. B. 2006 m. gruodžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 404,60 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. sausio – rugpjūčio, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 6467,31 Lt neoficialaus atlyginimo, 2008 m. sausio – gegužės mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 3683,45 Lt neoficialaus atlyginimo;
R. O. (I.) 2007 m. sausio-vasario mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 409,92 Lt neoficialaus atlyginimo;
D. S. 2007 m. balandžio mėn., nenustatytą dieną, be apskaitos dokumentų sumokėjo 604,96 Lt neoficialaus atlyginimo;
E. Č. 2007 m. balandžio birželio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 210,80 Lt neoficialaus darbo užmokesčio;
A. O. 2007 m. rugpjūčio, spalio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 123,56 Lt neoficialaus atlyginimo, 2008 m. sausio, kovo mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 540,72 Lt neoficialaus atlyginimo;
B. P. 2007 m. sausio – vasario mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 577,50 Lt neoficialaus atlyginimo;
V. Š. 2007 m. gegužės – birželio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 506,40 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, 2008 m. kovo – liepos mėn., nenustatytomis dienomis sumokėjo 809,57 Lt neoficialaus darbo užmokesčio;
D. V. 2007 m. vasario – balandžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 1822,43 Lt neoficialaus darbo užmokesčio;
R. Z. 2008 m. kovo, balandžio mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 494,72 Lt neoficialaus darbo užmokesčio;
T. B. 2008 m. sausio-gegužės mėn., nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų sumokėjo 3932,81 Lt neoficialaus darbo užmokesčio;
pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalies „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 6 punktą „Asmenų kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardai arba pirmosios vardo raidės, pavardės, parašai, pareigos“, savo individualios įmonės buhalterinėje apskaitoje panaudojo UAB „S.“ vardu įformintus juridinės galios neturinčius žinomai suklastotus apskaitos dokumentus: šešiolika PVM sąskaitų faktūrų ir keturiasdešimt vieną kasos pajamų orderių kvitą dėl prekių pirkimo už 896 414,61 Lt iš šios įmonės bei apmokėjimo už jas, iš viso 900 215,21 Lt, duomenys dėl šių realiai neįvykusių ūkinių operacijų buvo įtraukti į apskaitos registrus, o būtent panaudojo šias PVM sąskaitas faktūras:
Eil. Nr. Data PVM sąskaita faktūra serija Nr. Suma (Lt) PVM suma (Lt) Prekės pavadinimas 1. 2006.02.01 (duomenys neskelbtini) 47706,51 8587,17 (duomenys neskelbtini) 2. 2006.03.01 (duomenys neskelbtini) 28396,25 5111,33 (duomenys neskelbtini) 3. 2006.04.02 (duomenys neskelbtini) 81538,00 14676,84 (duomenys neskelbtini) 4. 2006.05.02 (duomenys neskelbtini) 87019,40 15663,48 (duomenys neskelbtini) 5. 2006.06.01 (duomenys neskelbtini) 86101,90 15498,34 (duomenys neskelbtini) 6. 2006.07.03 (duomenys neskelbtini) 108030,65 19445.52 (duomenys neskelbtini) 7. 2006.07.10 (duomenys neskelbtini) 4350,00 783,00 (duomenys neskelbtini) 8. 2006.08.01 (duomenys neskelbtini) 102475,75 18445,64 (duomenys neskelbtini) 9. 2006.08.01 (duomenys neskelbtini) 5595,00 1007,10 (duomenys neskelbtini) 10. 2006.09.01 (duomenys neskelbtini) 75730,65 13631,52 (duomenys neskelbtini) 11. 2006.09.01 (duomenys neskelbtini) 2458,75 442,58 (duomenys neskelbtini) 12. 2006.10.02 (duomenys neskelbtini) 165865,80 29855,84 (duomenys neskelbtini) 13. 2006.10.03 (duomenys neskelbtini) 13563,25 2441,39 (duomenys neskelbtini) 14. 2006.11.02 (duomenys neskelbtini) 73447,50 13220,55 (duomenys neskelbtini) 15. 2006.11.03 (duomenys neskelbtini) 4692,50 844,65 (duomenys neskelbtini) 16. 2006.12.07 (duomenys neskelbtini) 9442,70 1699,69 (duomenys neskelbtini) 17. Viso: 896414,61 161354,64
bei šiuos kasos pajamų orderius dėl tariamo atsiskaitymo su UAB „S.“: (duomenys neskelbtini).
Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti G. D. įmonės 2006 – 2008 metų veiklos.
Be to, G. D. laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 25 d. apgaule (duomenys neskelbtini)mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės valstybei, įsigydamas prekes be dokumentų ir už jas nesumokėdamas PVM, į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras dėl nurodytų prekių įgijimo iš UAB „S.“ (nors UAB „S.“ minėtų prekių nepardavė ir šiam G. D. įmonė pinigų, tarp jų pirkimo PVM, nesumokėjo) ir, nenustatytam asmeniui suklastojus PVM sąskaitose faktūrose R. R. parašus, pagal minėtas suklastotas PVM sąskaitas faktūras tariamai sumokėtą pardavimo PVM įtraukdamas į įmonės PVM deklaracijas, taip įrašydamas žinomai neteisingus duomenis į deklaracijas, jas pateikė Kauno apskrities VMI, tokiu būdu apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei – 161 354,64 Lt ir pateikė neteisingus duomenis VMI, o būtent:
1. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2006-02-01 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2006-02-01 UAB „S.“ pagal šią sąskaitą pardavė G. D. individualiai įmonei prekes už 47 706,51 Lt, bei 8587,17 Lt PVM, nors UAB „S.“ šių prekių nepardavė ir pinigų negavo, po ko į 2006 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 8587 Lt ir 2006-03-22 pateikdamas šią deklaraciją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei - 8587 Lt mokesčių sumokėjimo;
2. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2006-03-01 PVM sąskaitą –faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2006-03-01 UAB „S.“ pagal šią sąskaitą pardavė G. D. individualiai įmonei prekes už 28396,25 Lt bei 5111,33 Lt PVM, nors UAB „S.“ šių prekių nepardavė ir pinigų negavo, po ko į 2006 m. kovo mėnesio PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 5111,33Lt ir 2006-05-25 pateikdamas šią deklaraciją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei - 5111,33 Lt mokesčių sumokėjimo;
3. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2006-04-02 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)apie tai, kad 2006-04-02 UAB „S.“ pagal šią sąskaitą pardavė G. D. individualiai įmonei prekes už 81538 Lt, bei 14676,84 Lt PVM, nors UAB „S.“ šių prekių nepardavė ir pinigų negavo, po ko į 2006 m. balandžio mėnesio PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 14 676,84 Lt ir 2006-05-25 pateikdamas šią deklaraciją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei - 14 677 Lt mokesčių sumokėjimo;
4. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2006-05-02 PVM sąskaitą –faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)apie tai, kad 2006-05-02 UAB „S.“ pagal šią sąskaitą pardavė G. D. individualiai įmonei prekes už 87 019,4 Lt, bei 15663,48 Lt PVM, nors UAB „S.“ šių prekių nepardavė ir pinigų negavo, po ko į 2006 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 15663,48 Lt ir 2006-05-25 pateikdamas šią deklaraciją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei - 15 663 Lt mokesčių sumokėjimo;
5. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2006-06-01 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2006-06-01 UAB „S.“ pagal šią sąskaitą pardavė G. D. individualiai įmonei prekes už 86 101,9 Lt, bei 15 498,34 Lt PVM, nors UAB „S.“ šių prekių nepardavė ir pinigų negavo, po ko į 2006 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 15498,34 Lt ir 2006-09-22 pateikdamas šią deklaraciją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei – 15 498 Lt mokesčių sumokėjimo;
6. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2006-07-03 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)apie tai, kad 2006-06-01 UAB „S.“ pagal šią sąskaitą pardavė G. D. individualiai įmonei prekes už 108030,65 Lt, bei 19445,52 Lt PVM, o pagal 2006-07-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)prekių už 4350 Lt, (duomenys neskelbtini) Lt, nors UAB „S.“ šių prekių nepardavė ir pinigų negavo, po ko į 2006 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 20 229 Lt ir 2006-08-24 pateikdamas šią deklaraciją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei – 20 229 Lt mokesčių sumokėjimo;
7. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2006-08-01 PVM sąskaitas– faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2006-08-01 UAB „S.“ pagal šią sąskaitą pardavė G. D. individualiai įmonei prekes už 102 475,75 Lt, bei 18 445,64 Lt PVM, o pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)prekių už 5595 Lt, PVM 1007, Lt, nors UAB „S.“ šių prekių nepardavė ir pinigų negavo, po ko į 2006 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 19 453 Lt ir 2006-09-22 pateikdamas šią deklaraciją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei – 19 453 Lt mokesčių sumokėjimo;
8. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2006-09-01 PVM sąskaitas – faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2006-09-01 UAB „S.“ pagal šią sąskaitą pardavė G. D. individualiai įmonei prekes už 75 730,65 Lt, bei 13 631,52 Lt PVM, o pagal PVM sąskaitą –faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)prekių už 2458,75 Lt, (duomenys neskelbtini)58 Lt, nors UAB „S.“ šių prekių nepardavė ir pinigų negavo, po ko į 2006 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 14 074 Lt ir 2006-10-24 pateikdamas šią deklaraciją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei – 14 074 Lt mokesčių sumokėjimo;
9. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2006-10-02 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2006-10-02 UAB „S.“ pagal šią sąskaitą pardavė G. D. individualiai įmonei prekes už 165 865,8 Lt, bei 29855,84 Lt PVM, o pagal 2006-10-03 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)prekių už 13 563,25 Lt, PVM 2441,39 Lt, nors UAB „S.“ šių prekių nepardavė ir pinigų negavo, po ko į 2006 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 32 297 Lt ir 2006-11-27 pateikdamas šią deklaraciją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei - 32 297 Lt mokesčių sumokėjimo;
10. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2006-11-02 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2006-11-02 UAB „S.“ pagal šią sąskaitą pardavė G. D. individualiai įmonei prekes už 73447,5 Lt, bei 13 220,55 Lt PVM, o pagal 2006-11-03 PVM sąskaitą –faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)prekių už 4692,5 Lt, (duomenys neskelbtini)65 Lt, nors UAB „S.“ šių prekių nepardavė ir pinigų negavo, po ko į 2006 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 14 065 Lt ir 2006-12-20 pateikdamas šią deklaraciją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei- 14 065 Lt mokesčių sumokėjimo;
11. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2006-12-07 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2006-12-07 UAB „S.“ pagal šią sąskaitą pardavė G. D. individualiai įmonei prekes už 9442,7 Lt, bei 1699,69 Lt PVM, nors UAB „S.“ šių prekių nepardavė ir pinigų negavo, po ko į 2006 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 1700 Lt ir 2007-01-25 pateikdamas šią deklaraciją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei- 1700 Lt mokesčių sumokėjimo, tokiu būdu viso apgaule išvengė 161 354 Lt didelės vertės prievolės valstybei ir tyčia pateikė neteisingus duomenis apie pajamas pelną ir turtą valstybinei mokesčių inspekcijai.
Be to, G. D., būdamas individualios G. D. įmonės savininkas, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 11 straipsnio 4 dalį, siekdamas išvengti 134 462 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, 2007 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini)mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2006 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąjį pelną, t. y nurodė, kad jo įmonė 2006 m. turėjo 160 855 Lt apmokestinamojo pelno, nors iš tikrųjų turėjo – 1 057 270 Lt pelno, ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Kauno apskrities VMI.
Be to, G. D., būdamas individualios G. D. įmonės savininkas, (duomenys neskelbtini)mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) 5 straipsnio „Pajamų mokesčio dalykas“ ir 6 straipsnio „Pajamų mokesčio objektas“ 3 dalies reikalavimus:
2007 m. vasario 20 d., siekdamas išvengti 21 883,32 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, įrašė į 2006 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą - nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas, t.y. per 2007 metus išmokėjus 318 056,36 Lt išmokų, pateiktoje 2006 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2006 metais jo individuali įmonė sumokėjo 270 149,18 Lt išmokų ir šią deklaraciją 2007 m. vasario 20 d., pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Europos pr. 105, Kaune.
2008 m. vasario 12 d. siekdamas išvengti 13 944,80 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo įrašė į 2007 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą - nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas, t.y. per 2007 metus išmokėjus 500 250,57 Lt išmokų, pateiktoje 2007 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2007 metais jo individuali įmonė sumokėjo 463 683,54 Lt išmokų ir šią deklaraciją 2007 m. vasario 15d., pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Europos pr. 105, Kaune.
2009 m. vasario 15 d. siekdamas išvengti 5252,49 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo įrašė į 2008 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą - nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas, t.y. per 2008 metus išmokėjus 402 504,67 Lt išmokų, pateiktoje 2008 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2008 metais jo individuali įmonė sumokėjo 386 378,50 Lt išmokų ir šią deklaraciją 2009 m. balandžio 10 d., pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Europos pr. 105, Kaune.
Be to, G. D., būdamas individualios G. D. įmonės savininkas, (duomenys neskelbtini)mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 (toliau – Socialinio draudimo įstatymas) 14 straipsnio 2 dalį:
2007 m. sausio 9 d. siekdamas išvengti 24 428,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo įrašė į 2006 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą - įmonės darbuotojams sumokėtą darbo apmokėjimo sumą, t.y. per 2006 metus išmokėjus 314 691,18 Lt išmokų, pateiktoje 2006 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje nurodė, kad 2006 metais jo individuali įmonė sumokėjo 266 784 Lt išmokų ir šią deklaraciją 2007 m. sausio 12 d., pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune,
2008 m. sausio 10 d. siekdamas išvengti 17 694,75 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo įrašė į 2007 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą - įmonės darbuotojams sumokėtą darbo apmokėjimo sumą, t.y. per 2007 metus išmokėjus 513 728,75 Lt išmokų, pateiktoje 2007 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje nurodė, kad 2007 metais jo individuali įmonė sumokėjo 495 034 Lt išmokų ir šią deklaraciją 2008 m. sausio 14 d., pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune,
2009 m. sausio 13 d. siekdamas išvengti 7489,15 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo įrašė į 2008 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą- įmonės apskaičiuotą socialinio draudimo įmokų sumą t.y. per 2008 metus nuo sumokėto darbo užmokesčio apskaičiavus 142 473,74 Lt įmokų, pateiktoje 2008 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje nurodė, kad 2008 metais jo individuali įmonė apskaičiavo 134 984,59 Lt įmokų ir šią deklaraciją 2009 m. sausio 15d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. D. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia nesuprantantis, už ką nuteistas, nes nepadarė jam inkriminuojamų veikų, byloje nustatyta, kad darbuotojams neoficialius atlyginimus mokėjo ne jis, o S. S., su kuriuo jis nebuvo susitaręs daryti nusikaltimų. Apelianto teigimu, jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes netenkino jo prašymo išreikalauti dokumentų – 2006 m. prekių kortelių, kurios, kaip matyti iš specialisto A. N. paaiškinimų, būtų turėję įtakos specialisto išvadoms ir jo kaltės nustatymui. Teismas peržengė kaltinimo ribas, kaltinime neteisingai nurodytą V. T. darbo laiką jo įmonėje laikydamas rašybos klaida ir jį ištaisydamas, nors tai yra kaltinimo pakeitimas.
Apeliantas nurodo, kad teismas netyrė, kokios pareigybės buvo G. D. individualioje įmonėje ir kokie darbuotojai buvo atsakingi už atskiras veiklos sritis. Byloje nėra įrodymų, kad jis būtų taręsis su darbuotojais daryti nusikaltimus ar davęs jiems neteisėtus nurodymus. Byloje nustatyta, kad darbuotojams oficialius ir neoficialius atlyginimus mokėjo S. S., kuris nepripažintas jo bendrininku. Sužinojęs apie S. S. daromus pažeidimus, jis 2008-09-29 jį atleido iš darbo, todėl S. S., žinodamas apie jo individualioje įmonėje daromus nusikaltimus, būtų apie tai pranešęs teisėsaugos institucijoms, tačiau to nepadarė. Jo įmonėje pažeidimai padaryti tik S. S. darbo laikotarpiu. Teismas neskyrė reikiamo dėmesio S. S. nelegalios veikos ištyrimui ir padarė neteisingą išvadą, kad G. D. parodymų apie tai, kad S. S., įkūręs savo bendrovę, naudojosi G. D. įmonės patalpomis, darbuotojais ir galbūt jiems už šį darbą mokėjo papildomus atlyginimus, nepatvirtina jokie įrodymai. S. S. 2007-06-29 įregistravo savo UAB ,,M.“, kuri vykdė tokią pat veiklą kaip ir apelianto įmonė. Apeliantas teigia neduodavęs S. S. pinigų neoficialių atlyginimų mokėjimui, visos jo įmonės gautos pajamos fiksuotos buhalterinėje apklausoje, o tai reiškia, kad S. S. neoficialius atlyginimus mokėjo iš savo lėšų.
Apeliantas teigia esąs nepagrįstai nuteistas dėl sandorių su UAB ,,S.“. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis savo įmonės buhalterinėje apskaitoje panaudojo UAB ,,S.“ įformintus juridinės galios neturinčius žinomai suklastotus apskaitos dokumentus ir apskaitė realiai neįvykusias ūkines operacijas. Visi sandoriai buvo realiai įvykę, o jis neprivalėjo tikrinti, ar UAB ,,S.“ veikla įteisinta. Apibendrindamas apeliantas teigia nepadaręs nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nes įstatymų nuostatas pažeidinėjo S. S., kurio veiklos jis negalėjo nuolat kontroliuoti.
2012 m. birželio 1 d. Panevėžio apygardos teismas G. D. apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2012-12-18 priimdamas nutartį, patenkino G. D. kasacinį skundą, panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama prokurorui, kadangi surašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).
BPK 219 str. reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Kaltinamasis aktas neatitinka minėtoje teisės normoje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kai kaltinamajame akte nenurodytos ar neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, sprendžiama, kad jis neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, G. D. buvo nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. Minėta teisės norma numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Nagrinėjamu atveju G. D. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn būtent už apgaule išvengtą didelės vertės turtinę prievolę. Kaltinamajame akte, taip pat ir skundžiamame nuosprendyje nustatyta, jog G. D. nusikalstama veika pasireiškė tuo, jog jis laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 25 d. apgaule, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės valstybei, įsigydamas prekes be dokumentų ir už jas nesumokėdamas PVM, į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras dėl nurodytų prekių įgijimo iš UAB „S.“ (nors UAB „S.“ minėtų prekių nepardavė ir šiam G. D. įmonė pinigų, tarp jų pirkimo PVM, nesumokėjo) ir, nenustatytam asmeniui suklastojus PVM sąskaitose faktūrose R. R. parašus, pagal minėtas suklastotas PVM sąskaitas faktūras tariamai sumokėtą pardavimo PVM įtraukdamas į įmonės PVM deklaracijas, taip įrašydamas žinomai neteisingus duomenis į deklaracijas, jas pateikė Kauno apskrities VMI, taip išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei – 161 354,64 Lt. Taigi iš šio kaltinimo matyti, kad G. D. įsigijo prekes, už kurias nesumokėjo PVM, tačiau kaltinime nėra pateikta duomenų apie tai, kad G. D. realiai būtų įsigijęs prekes, todėl visiškai neaišku, kodėl jam atsirado turtinė prievolė sumokėti PVM. Jei minėtose PVM sąskaitose faktūrose buvo įformintos fiktyvios ūkinės operacijos, jų pateikimas mokesčių inspekcijai gali būti laikomas siekimu apgaule įgyti turtinę teisę, o ne siekis apgaule išvengti turtinės prievolės, kaip kad ir nurodė kasacinės instancijos teismas. Be to, nei skundžiamame nuosprendyje nei kaltinamajame akte, nėra nurodyta kokios prekės ir už kokią sumą buvo įgytos, t. y. kaltinimas nėra tikslus. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teisme prokuroras parodė, kad G. D. prekes gavo, bet jos pateiktos buvo ne UAB „S.“. Taigi šiuo atveju visiškai neaišku kokios prekės ir iš kur buvo gautos, ar jos yra tapačios prekės kaip nurodyta UAB „S.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, nurodytose kaltinime. Taip pat pažymėtina, jog aptariamo straipsnio prasme, turtinės prievolės išvengimas privalo būti susijęs su didelės vertės turtinės žalos padarymu. Nagrinėjamu atveju, nors ir pagal specialisto išvadą apskaičiuota, kad buvo išvengta 161 334,64 Lt dydžio prievolė, tačiau civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo nepareikštas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamajame akte, taip pat ir skundžiamoje teismo nutartyje konstatuojant G. D. nusikalstamą veiką pagal BK 222 str. 1 d., nustatyta, kad G. D. savo individualios įmonės buhalterinėje apskaitoje panaudojo UAB „S.“ vardu įformintus juridinės galios neturinčius žinomai suklastotus apskaitos dokumentus (16 PVM sąskaitų faktūrų ir 41 kasos pajamų orderių kvitą) dėl prekių pirkimo už 896414,61 Lt iš UAB „S.“ bei apmokėjimo už jas, iš viso 900215,21 Lt. Duomenys apie šias realiai neįvykusias ūkines operacijas buvo įtraukti į apskaitos registrus, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti G. D. įmonės 2006-2008 m. veiklos. Taigi G. D. inkriminuojant nusikalstamą veiką, pagal minėtą straipsnį, konstatuota, jog buvo panaudoti UAB „S.“ vardu įforminti dokumentai – 16 PVM sąskaitų faktūrų apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, įtraukiant jas į apskaitos registrus. Tuo tarpu kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje, kaip jau minėta, išdėstant tų pačių suklastotų dokumentų pagrindu sukčiavimo veikos požymius nurodoma, jog G. D. įsigydamas prekes be dokumentų, už jas nesumokėjo PVM. Taigi dėl tų pačių veiksmų yra nurodomos skirtingos aplinkybės ir padariniai. Vienu atveju nurodyta, jog ūkinės operacijos dėl prekių įsigijimo neįvyko ir dėl šių neįvykusių ūkinių operacijų duomenys apie UAB „S.“ vardu įformintus juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus apskaitos dokumentus buvo įtraukti į apskaitos registrus, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos. Kitu atveju, dėl tų pačių suklastotų sąskaitų faktūrų, aprašant nusikalstamos veikos – sukčiavimo požymius, nurodoma, jog G. D. įsigijo prekes be dokumentų, t. y. ūkinės operacijos realiai įvyko tik už jas nebuvo sumokėtas PVM, dėl ko buvo išvengta didelė turtinė prievolė valstybei. Taigi kaltinamajame akte yra nurodytos iš esmės prieštaringos aplinkybės. Visa tai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą apie kaltinamojo akto prieštaringumą bei ydingumą. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. skirtingoms kaltinime nurodytoms aplinkybėms ir faktinėms veikos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaltinamojo akto atitiktį BPK 219 str. reikalavimams ir imtis atitinkamų veiksmų, tačiau tai nebuvo padaryta. Tokiu būdu kaltinamojo akto pažeidimai, susiję su nusikalstamos veikos aprašymo netikslumais, sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, tuo pačiu buvo suvaržyta G. D. teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nebuvo užtikrinta teisė tinkamai pasirengti gynybai.
Kaltinamajame akte, atskleidžiant nusikalstamą veiką, susijusią su apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterine apskaita (2007 m. sausio – 2008 m. gruodžio mėn. G. D. per S. S., R. Z. ir A. V. išmokėjo papildomą (neoficialų) darbo užmokestį ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nefiksavo sumokėto 100 600,38 Lt darbo užmokesčio 27-iems bendrovės darbuotojams, šių ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitos registrus ir nesumokėjo 41 080,61 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 292,11 Lt įmokų garantiniam fondui bei 49 632,12 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų) taipogi nebuvo detaliai nurodytas nusikaltimo padarymo būdas bei konkretaus asmens, dalyvavusio nusikaltimo padaryme, veiksmai realizuojant G. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Pažymėtina, kad kaltinant asmenį atlikus minėtus veiksmus, būtina kaltinamajame akte išsamiai išdėstyti visus šio nusikaltimo sudėties požymius pagrindžiančius faktus. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaltinamajame akte nėra nurodyta kuo pasireiškė G. D. inkriminuojamo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo per S. S., R. Z. ir A. V. veikos padarymo būdas – kokiais konkrečiais veiksmais tai buvo atliekama. Pagal kaltinime pateiktą formuluotę taip pat yra neaišku ar S. S., R. Z. ir A. V. veikė nesuprasdami, jog vykdydami G. D. nurodymus daro nusikalstamą veiką, ar jie veikė savarankiškai, suprasdami daromą veiką, ar bendrininkaudami. Kasacinės instancijos teismo nutartyje pabrėžiama, kad skundžiamame nuosprendyje, o tuo pačiu ir kaltinamajame akte, pateikiama formuluotė „... per S. S., R. Z., A. V....“ reiškia, jog G. D. buhalterinę apskaitą apgaulingai tvarkė per asmenis, kurie nesuprato, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, tačiau baudžiamojo proceso metu surinkti įrodymai pagrindžia kitokias bylos aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad avansus ir kitokias išmokas mokėjo S. S. ir kiti paminėti asmenys, tuo tarpu G. D., kol dirbo S. S., įmonėje pasirodydavo retkarčiais (5-6 kartus per metus), tiesiogiai darbo užmokesčio nemokėdavo, viską spręsdavo S. S., jo nurodymu buvo vedamas neoficialių išmokų atlyginimų žiniaraštis. Pažymėtina, jog apylinkės teismas spręsdamas G. D. kaltės klausimą nagrinėjamu atveju, visiškai neanalizavo S. S. veikos (jis asmeniškai neoficialiai mokėdavo atlyginimus, atleidus jį iš darbo baigėsi toks piniginių lėšų mokėjimas), šios aplinkybės taip pat nėra detaliai atskleistos kaltinamajame akte, kaip jau minėta, nurodant nusikaltimo padarymo mechanizmą. Taigi faktiškai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neatitinka skundžiamame nuosprendyje ir kaltinamajame akte išdėstytų nusikalstamos veikos aplinkybių. Aptarti duomenys patvirtina, kad baudžiamosios teisės požiūriu liko neįvertinti kitų asmenų, susijusių su G. D. inkriminuota nusikalstama veika, veiksmai, siekiant tinkamai kvalifikavus nusikalstamą veiką įgyventi baudžiamojo proceso paskirtį – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 str. 1 d.). Taigi paminėti kaltinamojo akto trūkumai, kurie sutrukdė išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą, turi būti ištaisyti, siekiant išvengti baudžiamojo proceso pažeidimo, susijusio su G. D. teisėmis, numatytomis BPK 44 str. 7 d.
Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. D. pareikštas kaltinimas dėl BK 182 str. 1 d. yra ydingas, nes jame iš esmės netiksliai atskleistas nusikalstamos veikos turinys, kaltinimas dėl BK 222 str. taipogi yra neaiškus, netikslus, dėl ko buvo pažeista G. D. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinama bei nebuvo užtikrinta tinkama teisė pasirengti gynybai. Be to, pažymėtina, jog kaltinimas pagal BK 222 str. 1 d. suponuoja ir kaltinimus G. D. pagal BK 220 str. 1 d. Bylos perdavimas prokurorui duoda pagrindą manyti, jog kaltinimai bus konkretesni, patikslinti, taps labiau pagrįsti ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, priimtas esant baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimams, paviršutiniškam neišsamiam bylos tyrimui ikiteisminio tyrimo stadijoje, aukščiau nurodytiems kaltinamojo akto surašymo trūkumams, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 256 str. reikalavimų ir nuteistosios teisės į gynybą, šiuo atveju neturi procesinės galimybės G. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių papildyti naujomis, t. y. ištaisyti kaltinamojo akto trūkumų, nepateikus prokurorui prašymo BPK 256 str. 1 d. numatyta tvarka. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, jog konstatuoti kaltinamojo akto trūkumai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui.
Priėmus sprendimą bylą grąžinti prokurorui dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, kuris sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, kiti nuteistojo G. D. apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo kaltės įrodinėjimu, nenagrinėtini, siekiant nesudaryti išankstinės apeliacinės instancijos teismo nuomonės, kuria remtis galėtų apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., 326 str. 1 d. 5 p.,
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti Panevėžio apygardos prokuratūrai.