- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- eI-4222-816/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02381-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panevėžio melioracija“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybai (toliau – Konkurencijos taryba) dėl dalies nutarimo panaikinimo (pakeitimo),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Panevėžio melioracija“ skundu, kurį patikslino (elektroninės administracinės bylos, 4 tomas, e. b. l. 1–8), prašo panaikinti (pakeisti) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2.2 punktą, sumažinant UAB „Panevėžio melioracija“ skirtą baudą iki 132 506 eurų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai ir nesąžiningai skirdama baudą pareiškėjai rėmėsi pareiškėjos 2018 m. bendrosiomis pajamomis. Pabrėžia, kad dar Konkurencijos tarybos tyrimo metu pripažino padarytą pažeidimą, to pareiškėja neginčija ir šiuo skundu. Vis dėlto, pareiškėja yra įsitikinusi, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai ir nesąžiningai paskyrė pareiškėjai ženkliai didesnę baudą vien dėl to, kad dėl pačios Konkurencijos tarybos veiksmų ir sprendimų Nutarimas buvo priimtas tik 2019 m. Viena iš nepagrįstai ilgos tyrimo trukmės priežasčių buvo tai, kad iš pradžių kvalifikuodama pareiškėjos pažeidimą Konkurencijos taryba padarė akivaizdžią vieno tęstinio pažeidimo teisinio kvalifikavimo klaidą, kurią taisydama nepagrįstai pailgino tyrimo trukmę.
Pabrėžė, kad nuo 2017 m. pradžioje įvykusios Specialiųjų tyrimo tarnybos (toliau – STT) apklausos buvęs pareiškėjos direktorius aiškino, kad pareiškėja ir UAB „Pasvalio melioracija“ bei UAB „Biržų ranga“ padėdavo viena kitai laimėti konkursus gatvių ir kelių remonto bei melioracijos darbams, kai to reikėdavo, atitinkamose savivaldybėse, kuriose įmonės veikė. Todėl 2018 m. pranešimas pareiškėjai sukėlė nuostabą, nes jame pateiktas teisinis susitarimo, kuriame dalyvavo pareiškėja, kvalifikavimas neatitiko paties susitarimo su UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Biržų ranga“ tikslų ir faktinio konteksto. 2018 m. pranešime susitarimas buvo teisiškai kvalifikuotas ne kaip vienas susitarimas, tačiau kaip trys atskiri susitarimai (pažeidimai). 2019 m. pranešime ir Nutarime Konkurencijos taryba teisinį kvalifikavimą pakeitė, nors jokių naujų aplinkybių nenustatė.
Pareiškėja taip pat teigia, kad atsakovė nepagrįstai ir nemotyvuotai priėmė sprendimą atlikti papildomą tyrimą. Vertindama 2019 m. pranešimo ir Papildomo tyrimo medžiagą pareiškėja nurodo, kad papildomo tyrimo metu nebuvo rinkti jokie nauji faktiniai duomenys ar nustatinėjamos naujos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos ar kitų ūkio subjektų dalyvavimu nagrinėjamame pažeidime, išskyrus pareiškėjos paaiškinimuose pateiktą esminių faktinių aplinkybių pripažinimą.
Be to, Konkurencijos taryba daugiau nei du mėnesius (iki 2019 m. sausio 29 d.) sprendė atlikti papildomą tyrimą, taip nepagrįstai ir nemotyvuotai vilkindama procesą.
Žemesnės instancijos teismas
Konkurencijos taryba privalėjo atsižvelgti į tai, kad tik dėl jos padarytų klaidų ir priimtų sprendimų Nutarimo priėmimas persikėlė į 2019 m. Vadovaudamasi gero administravimo, objektyvumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, Konkurencijos taryba privalėjo užtikrinti, kad skiriant pareiškėjai baudą pareiškėja neatsidurtų blogesnėje padėtyje nei būtų buvusi, jei Konkurencijos taryba būtų iš karto tinkamai kvalifikavusi pareiškėjos susitarimą su UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Biržų ranga“. Nustatydama galutinį baudos pareiškėjai dydį Konkurencijos taryba privalėjo remtis ne pareiškėjos 2018 m. bendrosiomis pajamomis, bet 2017 m. bendrosiomis pajamomis. Tokiu atveju maksimali pareiškėjai skirtina bauda būtų buvusi 132 506 eurų vietoje Nutarimu skirtos 209 800 eurų baudos.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagrįstai galutinį Nutarimą visų ūkio subjektų atžvilgiu priėmė 2019 m. ir pareiškėjos finansines galimybes sumokėti baudą už konkurenciją ribojantį susitarimą skaičiavo pagal paskutinių metų iki nutarimo priėmimo duomenis. Vadovaujantis LVAT praktika (LVAT 2011 m. birželio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A444-1433/2011, UAB „Elektromarktas“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą), ginčijamą Nutarimą priėmus 2019 m., Konkurencijos taryba pareiškėjai ir kitiems draudžiamo susitarimo dalyviams maksimalų baudos dydį nustatė įvertinusi jų gautas bendrąsias metines pajamas paskutiniais ūkiniais metais iki baudos skyrimo momento, t. y. 2018 m. Kadangi pareiškėjai, kaip ir kitiems draudžiamo susitarimo dalyviams, pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnį ir Aprašą apskaičiuota bauda viršijo 10 procentų bendrųjų metinių pajamų 2018 m. ribą , Konkurencijos taryba nepažeisdama teisės aktuose ir teismų praktikoje nustatytų reikalavimų, ūkio subjektams skiriamą baudą sumažino iki maksimalaus leistino lygio.
Paaiškina, kad tik kai neturima duomenų apie praėjusių metų iki nutarimo priėmimo bendrąsias metines pajamas arba tie duomenys yra nepatikimi, gali būti remiamasi kitų artimiausių sprendimo priėmimo dienai vienerių ūkinių metų laikotarpiu, nes būtent jie tokiu išimtiniu atveju geriausiai parodys ūkio subjekto finansinius pajėgumus baudos skyrimo momentu (kitų duomenų, kurie galėtų parodyti finansinius pajėgumus, tiesiog nėra). Aplinkybių, kad duomenys apie 2018 m. bendrąsias metines pajamas yra nepatikimi ir todėl reikėtų vadovautis kitų metų, t. y. 2017 m., duomenimis, Konkurencijos taryba nenustatė. Tai, kad pareiškėja per 2018 m. padidino savo bendrąsias metines pajamas, lyginant su 2017 m., nesudaro pagrindo abejoti duomenų apie 2018 m. bendrąsias metines pajamas patikimumu. Pajamų padidėjimas rodo, kad pareiškėja rinkoje veikia efektyviai ir yra ekonomiškai pajėgi sumokėti jai paskirtą baudą.
Dėl papildomo tyrimo pažymi, kad tyrimas iki papildomo tyrimo buvo baigtas 2018 m. spalio 31 d., savaime nereiškia, kad ir galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas galėjo ar turėjo būti priimtas 2018 m., o pareiškėjai maksimalus leistinas baudos dydis skaičiuojamas nuo 2017 m. bendrųjų metinių pajamų: ūkio subjektų paaiškinimai dėl tyrimo išvadų buvo gauti tik 2018 m. lapkričio 19–27 d. ir nebuvo priimtas sprendimas dėl ūkio subjektų išklausymo posėdžio datos. Be to, Konkurencijos įstatymas nenumato, per kokį laiką nuo tyrimo baigimo momento, ypač, kai šiuo konkrečiu atveju kilo poreikis atlikti papildomą tyrimą, Konkurencijos taryba privalo priimti galutinį nutarimą. Taigi, pareiškėja tik subjektyviai teigia, kad nesant papildomo tyrimo Konkurencijos taryba Nutarimą būtų priėmusi iki 2018 m. pabaigos ir dėl to būtų remiamasi pareiškėjos 2017 m. bendrosiomis metinėmis pajamomis, kurios yra mažesnės nei 2018 m.
Be to, nuspręsdama atlikti papildomą tyrimą Konkurencijos taryba veikė išimtinai pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris suteikia Konkurencijos tarybai teisę atlikti tokius veiksmus. Papildomo tyrimo metu Konkurencijos taryba turi teisę tiek atlikti papildomus Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus, kurių metu būtų gaunama nauja reikalinga informacija, tiek remdamasi jau surinktais duomenimis, nustatyti tam tikras vertinimui reikšmingas aplinkybes, tiek pakeisti ūkio subjektų veiksmų teisinį vertinimą. Net jei ir nebūtų priimtas sprendimas dėl papildomo tyrimo atlikimo, tai savaime nereiškia, kad Konkurencijos taryba galutinį nutarimą būtų priėmusi 2018 m.
Nagrinėjamu atveju dviejų ūkio subjektų, įgyvendinant savo teisę į gynybą, pripažinimas apie bendrą tikslą pasidalinti visų trijų savivaldybių viešaisiais pirkimais, paskatino Konkurencijos tarybą iš naujo įvertinti byloje esančius duomenis kartu su gautais ūkio subjektų pripažinimais, ir nustatyti, ar ūkio subjektų teiginiai dėl vieno susitarimo buvimo yra pagrįsti, ar tai yra tik ūkio subjektų gynybinė pozicija, kadangi UAB „Panevėžio melioracija“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ buvo tikslinga įrodinėti vieno tęstinio susitarimo buvimą – bendrovių veiksmai pagal 2018 m. tyrimo išvadas buvo kvalifikuoti kaip trys atskiri pažeidimai, dėl ko joms grėsė potencialiai didesnė bauda nei perkvalifikavus veiksmus į vieną tęstinį susitarimą. Tuo tarpu UAB „Biržų ranga“ savo paaiškinimuose dėl 2018 m. tyrimo išvadų pripažino veiksmų derinimą tik Pasvalio rajono savivaldybės viešuosiuose pirkimuose, o UAB „Jadrana“ apskritai neigė bet kokį veiksmų derinimą ir tik išklausymo posėdžio metu pripažino tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes dėl veiksmų derinimo viešuosiuose pirkimuose (bet ne teisinį jų vertinimą). Iki ūkio subjektų pripažinimo ir gautų paaiškinimų apie tai, kaip veikė draudžiamo susitarimo sistema, nebuvo pagrindo daryti išvados dėl vieno tęstinio susitarimo buvimo, kurio tikslas – pasidalinti visų trijų savivaldybių viešaisiais pirkimais. Gavusi ūkio subjektų pripažinimus ir paaiškinimus apie susitarimo veikimą Konkurencijos taryba iš naujo įvertino turimus duomenis ir nustatė, kad ūkio subjektai savo veiksmais siekė vieno tikslo, todėl jų veiksmus galima kvalifikuoti kaip vieną tęstinį konkurenciją ribojantį susitarimą.
Dėl to, kad Konkurencijos taryba daugiau nei 2 mėnesius sprendė dėl papildomo tyrimo atlikimo ir taip vilkino procedūrą, pažymi, kad Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustato, per kiek laiko nuo tyrimo baigimo Konkurencijos taryba privalo priimti nutarimą atlikti papildomą tyrimą. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju atskirai sprendžiama, kada toks nutarimas gali ir turi būti priimtas. 2018 m. lapkričio 19–27 d. gavusi įtariamų ūkio subjektų paaiškinimus dėl 2018 m. tyrimo išvadų Konkurencijos taryba turėjo pareigą juos įvertinti ir nuspręsti, kokius veiksmus toliau atlikti – skirti procedūros dalyvių išklausymo posėdį ar atlikti papildomą tyrimą, jeigu kyla poreikis įvertinti tam tikras aplinkybes. Konkurencijos tarybos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į klausimo kompleksiškumą ir sudėtingumą, 2 mėnesių terminas sprendimui dėl tolimesnių veiksmų priimti buvo pagrįstas, todėl negali būti vertinamas kaip neteisėtas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad Konkurencijos įstatymas nereglamentuoja terminų per kiek laiko atsakovė turi atlikti tyrimą, paskirti posėdį, priimti nutarimą. Todėl atsakovė yra patogioje padėtyje, nes gali organizuotis laiką kaip nori. Pareiškėja šiuo atveju neturi jokių gynybinių įrankių įstatymo prasme sakyti, kad atsakovė pažeidė Konkurencijos įstatymą. Nurodo, kad nesiremia formaliu Konkurencijos įstatymo pažeidimu, o esminiu, pagrindiniu konkurencijos įstatymo, VAĮ principų pažeidimu. Atsakovė savo poziciją grindžia formaliu požiūriu, kad viską atliko kas numatyta įstatymu. Pabrėžė, kad Konkurencijos taryba pati suklydo kvalifikuodama pažeidimą. Pats pažeidimas yra elementarus pasidalinimas rinka. Vienas susitarimas įgyvendinti ribojimą skirtingose savivaldybėse. Mano, kad atsakovė savo darbą turėjo organizuoti geriau ir po gautų ūkinių vienetų rašytinių paaiškinimų protingas terminas per savaitę surengti posėdį ir per tris surašyti sprendimą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atliko viską kaip reikalaujama teisės aktai ir standartai viešo administravimo srityje. Bauda paskirta vadovaujantis Konkurencijos įstatymu ir Aprašo nuostatomis. Pabrėžė, kad pareiškėjų atstovų nurodytu protingu terminu nutarimui priimti nesutinka, nes pagal darbo reglamentą posėdis turi būti surengtas per dvi savaites, o nutarimą surašyti per dvi savaites neįmanoma, atsižvelgiant į tai, kad nutarimas didelės apimties, bylą sudaro 80 tomų, o be to UAB „Biržų ranga“ ir UAB „Jadrana“ nepripažino pažeidimo, todėl šiuo atveju buvo būtinas ir papildomas tyrimas. Papildomas tyrimas buvo atliktas dėl to, kad ūkio subjektai tyrimo metu teikė bendrus paaiškinimus, tačiau atsakovei nepakako duomenų konstatuoti bendrą veikimą. Gauti ūkio subjektų prisipažinimai tapo įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) rezoliucinės dalies 2 punkto dalies, kuria už nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą UAB „Panevėžio melioracija“ skirta 209 800 eurų piniginė bauda, kaip ekonominė sankcija pagal specialų įstatymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis pareiškėjos ir atsakovės atstovės paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimas“ pripažino, kad UAB „Pasvalio melioracija“, UAB „Jadrana“, UAB „Biržų ranga“ ir UAB ‚Panevėžio melioracija“, dalyvaudamos Pasvalio rajono, Panevėžio rajono ir Biržų rajono savivaldybių 2012-2017 m. organizuotose viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto ir melioracijos darbams pirkti, derino tarpusavyje veiksmus ir komercinius pasiūlymus, įskaitant kainą, bei pasidalinimo atitinkamų savivaldybių viešaisiais pirkimais. Tokiu būdu ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas (1 tomas, b. l. 70–135).
Pareiškėjai ekonominė sankcija paskirta remiantis jos 2018 metų bendrosiomis pajamomis (2330624 Eur, 14 nutarimo punktas), sumažinus iki įstatymo numatytos maksimalios 10 proc. galimos maksimalios baudos bei 10 proc. dydžiu sumažinus galutinę baudą iki 209 800 eur atsižvelgus į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o būtent tai, kad pareiškėjas tyrimo metu pripažino esmines tyrimo metu nustatytas pažeidimo aplinkybes.
Pareiškėja UAB „Panevėžio melioracija“ pripažįsta konstatuotą pažeidimą ir jo neginčija.
Skunde UAB „Panevėžio melioracija“ nesutinka su jai paskirtos baudos dydžiu iš esmės pagrindiniu nurodydama tą aspektą, kad Konkurencijos taryba, apskaičiuodama pareiškėjai baudą, nepagrįstai rėmėsi netinkamų ūkinių metų bendrosiomis pajamomis.
Konkurencijos 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba tyrimą turi baigti ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams.
Konkurencijos įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui, Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų. Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baigus tyrimą procedūros dalyviams taip pat sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieš Konkurencijos tarybai priimant sprendimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė, baigusi Tyrimą, 2018 m. spalio 31 pranešimu informavo pareiškėją apie Tyrimo baigimą ir įteikė Pranešimą. Minėtame rašte buvo pateikta informacija pareiškėjai ir apie galimybę pateikti paaiškinimus raštu, susipažinti su Tyrimo medžiaga bei nurodyta Konkurencijos tarybos posėdžio data. 2018 m. lapkričio 19-27 d. pareiškėja ir kiti susitarime dalyvavę ūkio subjektai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Tyrimo išvadų. Atsižvelgusi į įtariamų ūkio subjektų 2018 m. paaiškinimus, Konkurencijos taryba 2019 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 1S-6 (2019) nusprendė atlikti papildomą Tyrimą (4 tomas. el. byla. b. l. 46–47). 2019 m. sausio 29 d. nutarime nuodyta, kad UAB ,,Panevėžio melioracija“ ir UAB ,,Pasvalio melioracija“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nesutinka su Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Bendrovių teigimu, Pranešime nagrinėjamų susitarimų bendras tikslas buvo pasidalinti konkursais bei apriboti tarpusavio konkurenciją sudarant sąlygas kelių ir gatvių remonto bei melioracijos paslaugų konkursus laimėti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai įmonei. Atsižvelgiant į tai, pranešime nagrinėjami bendrovių veiksmai turėtų būti vertinami kaip vienas tęstinis pažeidimas, o ne trys atskiri susitarimai, nepriklausomai nuo to, kad viena ar kelios šių veiksmų dalys taip pat galėtų būti pripažintos atskiru susitarimu. Atsižvelgus į Tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir tiriamųjų ūkio subjektų pateiktus paaiškinimus bei siekiant tinkamai kvalifikuoti visų ūkio subjektų, dalyvavusių draudžiamame susitarime (-uose), veiksmus, nagrinėjamu atveju KT buvo būtina papildomai vertinti, ar tiriamųjų ūkio subjektų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis pažeidimas, dėl ko galėjo būti reikalinga gauti ir įvertinti papildomų Tyrimui reikšmingą informaciją bei, esant poreikiui, atlikti kitus Tyrimo veiksmus.
Papildomas tyrimas baigtas 2019 m. kovo 14 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą. Konkurencijos taryba 2019 m. kovo 27 d. ir balandžio 3 d. raštu gavo įtariamų ūkio subjektų paaiškinimus. Pareiškėja ir kiti susitarime dalyvavę ūkio subjektai buvo išklausyti 2019 m. gegužės 8 d. vykusiame Konkurencijos tarybos posėdyje.
Atsakant į pareiškėjos argumentus dėl nepagrįsto tyrimo papildymo po tyrimo pabaigos neatliekant jokių veiksmų, teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali. Iš nutarimo papildyti tyrimą matyti, jog atliktas papildomas tyrimas siekiu tęsti turimos informacijos analizę bei surinkti papildomų duomenų, taip pat įvertinti ūkio subjektų pateiktas pastabas dėl pirminių tyrimo išvadų, o rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė papildomo tyrimo metu ne tik tęsė turimos informacijos analizę, bet ir perkvalifikavo ūkio subjektų veiksmus iš kelių teisės pažeidimų į vieną tęstinį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nepagrindė, kad atsakovė Konkurencijos taryba, tik 2018 metų lapkričio mėnesio pabaigoje gavusi įmonių paaiškinimus, per protingą terminą galėjo įgyvendinti jų teisę būti išklausytiems, suorganizuoti posėdį ir surašyti didelės apimties tyrimo medžiagą įvertinantį nutarimą iki 2018 m. gruodžio 31 d. Kaip žinoma, Konkurencijos įstatymas nenumato konkrečių terminų surengti posėdį Konkurencijos taryboje ir termino paskelbti nutarimą, tačiau tai turi atitikti „protingo termino“ sąvoką. Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas nebūtų veikęs per protingus terminus ar nepateisinamai ilgai delsęs ir būtent dėl to tik 2019 m. viduryje buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Tyrimą nutarta papildyti motyvuotai. Tai, kad pareiškėja nesutinka su tyrimo papildymo motyvais, neduoda pagrindo priešingai išvadai. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad įstatymas maksimalią galimos paskirtos baudos ribą sieja su bendrosiomis įmonės pajamomis už pilnus ūkinius metus iki nutarimo priėmimo, o ne iki tyrimo užbaigimo (Konkurencijos įstatymo 36 str. 8 d.). Tokia teisės aiškinimo praktika patvirtinta ir teismų praktikoje ir ji atitinka baudų individualizavimo principą, kad įmonėms paskirtos baudos būtų ne tik nubaudžiančios, bet ir atgrasančios ir finansiškai įmanomos (pakeliamos) sumokėti.
Tad byloje nenustatyta procedūros trūkumų ar nepateisinamų ilgų periodų, dėl ko būtų pagrindo pagal teismų praktiką mažinti paskirtą baudą ir Konkurencijos taryba pagrįstai, apskaičiuodama pareiškėjai skirtiną baudą, rėmėsi 2018 metų, o ne 2017 metų pareiškėjos bendrosiomis pajamomis.
Taip pat nesutiktina su pareiškėjo nurodoma kaip akivaizdžia atsakovo pareigūnų klaida netinkamo pirminio ūkio subjektų veikos kvalifikavimo, kadangi pirminis tyrimo išvadų padarymas, jų pateikimas ūkio subjektams įvertinti ir pastabų dėl jų teikimas tik patvirtina, kad pirminės išvados gali būti koreguojamos, patikslintos ir tai niekaip neduoda pagrindo išvadai apie akivaizdžią tyrimo klaidą, galinčią sudaryti pagrindą mažinti paskirtą ekonominę sankciją. Priešingai, ši procedūra sudaro sąlygas maksimaliai būti išklausytiems ūkio subjektams Konkurencijos tarybos vykdomo tyrimo metu (tiek raštu teikiant pastabas, tiek vėliau posėdžio metu teikiant savo argumentus). Konkurencijos taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo laikytis Konkurencijos įstatyme įtvirtintos tyrimo eigos ir procedūros. Kiti neesminiai ir išvestiniai argumentai nedaro įtakos administracinės nuobaudos pareiškėjai paskyrimui, individualizavimui ir skundžiamos nutarimo dalies skundžiamu pagrindu teisėtumui ir/ar pagrįstumui.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nenustačius pritaikytos ekonominės sankcijos apskaičiavimo ir baudos, kaip administracinės nuobaudos, individualizavimo netinkamumo pareiškėjos nurodytais aspektais, - nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos nutarimo dalies dėl ekonominės sankcijos pareiškėjai sumažinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos UAB „Panevėžio melioracija“ skundą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.