Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-41-123/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-19
Bylos Nr.
2A-41-123/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė, Virginija Nijolė
Atsakovas
L. L.
Ieškovas
A. K.

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-41-123/2009

Teisėjas E. Mickevičius Procesinio sprendimo kategorijos71; 121.21 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. kovo 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos V. N. Griškevičienės, kolegijos teisėjų R. Zubernienės, A. Padvelskio, sekretoriaujant K. Vitkienei, dalyvaujant ieškovo atstovams V. G., adv. V. Januškevičiui, atsakovei L. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį L. L. dėl skolos priteisimo ir A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 31 000 Lt skolos ir 5 proc. metines palūkanas. Nurodė, kad paskolino atsakovei 31 000 Lt žemės pirkimui. Pinigus atsakovė turėjo grąžinti iki 2006-03-01, tačiau skolos negrąžino, todėl prašo priteisti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-05-30 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę ne paskoliniai santykiai, o jungtinė veikla, abi šalys pirko žemės sklypą, tikėjosi ją parduoti ir gautą pelną pasidalyti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus, nenustatė tiesos, pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus bei padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, o ne paskoliniai santykiai, todėl teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas šiais motyvais.

Byloje nustatyta, kad abi šalys susitarė pirkti žemės sklypą, jį atidalyti, parduoti ir pasidalyti gautą pelną. Kad už žemės sklypą mokėjo abi šalys atskirai, patvirtino ir byloje apklausta žemės sklypo pardavėjo liudytoja V. V.. Tokius šalių paaiškinimus patvirtino ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, t. y. 2005-06-29 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, pakvitavimas (b. l. 18, 35, 48–49), tolesnė veikla bei liudytojas D. M..

Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir tikslus. Tarp šalių kilo ginčas kaip teisiškai kvalifikuoti sutartį, nes nuo to, kokie materialiniai įstatymai taikomi sutartiniams santykiams priklauso teisių ir pareigų turinys.

Sutarčių aiškinimo taisyklės reikalauja sutartinius santykius aiškintis laikantis sąžiningumo principo ir siekti nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas buvęs įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus negu nebuvus. Tai, kad abi šalys susitarė pirkti žemės sklypą vienos atsakovės vardu dar neįrodo, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, nes konkliudentiniai šalių veiksmai įrodo priešingai. Pirmosios instancijos teismas šalių tarpusavio faktinių santykių turinį aiškino teisingai taikydamas jungtinės veiklos sutartį kvalifikuojančius kriterijus, nes abi šalys veikė bendram tikslui – kartu ieškojo žemės sklypo, siekė jo padalijimo, turėjo tikslą jį parduoti ir gautą pelną pasidalyti, į tai buvo nukreipta abiejų šalių suderinta valia, nes, manant priešingai, būtų logiškai nepaaiškinama, koks būtų tikslas į sutartį įrašyti 4 punktą, taip pat šalių susitarimą dalyti pelną, kartu ieškoti žemės pardavėjo, atskirai mokėti pinigus.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir kvalifikavo šalių santykius, o apeliacinio skundo motyvai nėra pakankamas pagrindas, paneigianti tarp šalių faktiškai susiklosčiusius civilinius teisinius santykius (CK 6.969 str.). Teisės taikymas yra teismo prerogatyva ir teismas tai atlieka pagal nustatytas faktines aplinkybes, todėl laikyti, kad teismas pažeidė rungimosi principą ar nutolo nuo bylos nagrinėjimo dalyko yra nepagrįsta.

Esant šioms aplinkybėms, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisRimvida Zubernienė