- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-31
- Bylos Nr.
- N-444-1794-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys, Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 13 d. nutarties T. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (toliau – Institucija) 2007 m. kovo 20 d. nutarimu T. A. paskirta administracinė nuobauda - 200 Lt bauda, už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 192 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Nuobauda paskirta už tai, kad T. A. 2007 m. kovo 19 d. savo močiutės A. G. sodyboje, esančioje Gedimino kaime, Utenos seniūnijoje, Utenos rajone, kūreno laužą 8 metrų atstumu nuo ūkinio pastato ir tuo pažeidė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 19 punkto reikalavimus.
II.
T. A. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti minėtu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą ir sumažinti paskirtos baudos dydį.
Nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, savo kaltę suprato ir pasižada ateityje pažeidimų nedaryti. Jo materialinė padėtis sunki, jis niekur nedirba, augina mažametį vaiką, praeityje nėra baustas administracine tvarka. Teigė, kad jam paskirta 200 Lt bauda yra per didelė, nes ATPK 192 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 25Lt iki 250 Lt., tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą pirmosios instancijos teismui Institucija prašė skundą atmesti, 2007 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad T. A. dėl padaryto teisės pažeidimo nesigailėjo, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Todėl 200 Lt bauda jam paskirta pagrįstai ir teisėtai.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 13 d. nutartimi T. A. skundą patenkino - pakeitė Institucijos 2007 m. kovo 20 d. nutarimu T. A. paskirtą 200 Lt baudą 100 Lt bauda.
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis ATPK 30² straipsniu, skiriamos baudos dydis turi būti nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. T. A. atsakomybę lengvina jo nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Institucija, skirdama T. A. beveik maksimalią ATPK 192 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, nesilaikė ATPK 30² straipsnio nuostatų.
IV.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – T. A. skundą atmesti.
Nurodo, kad sumažinus pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neatžvelgė į tai, kad T. A. ATPK 192 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarė tyčia, didžiulį laužą vėjuotą dieną (vėjo kryptis būtent į pastatų pusę) kūreno net keturis kartus mažesniu nei leistinas atstumu nuo medinio ūkinio pastato. Tokius savo neteisėtus veiksmus T. A. kartojo net tris kartus. Pareigūnams įpareigojus užgesinti laužą, T. A. to nepadarė. Be to, T. A. net tris kartus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečerei teikė melagingus duomenis apie neva išlaikomus atstumus nuo statinių, atvykus pareigūnams elgėsi įžūliai, vengė nurodyti savo asmens duomenis, atsisakė rašyti paaiškinimą protokole ir neatvyko į bylos nagrinėjimą Institucijoje. Tai, apelianto nuomone, laikytina pareiškėjo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, kurias pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, tačiau to nepadarė. Be to, pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas tik nuoširdus gailėjimasis, tuo tarpu pareiškejo elgesyje nuoširdaus gailėjimosi požymių tikrai nebuvo. Nors pareiškėjas prašė teismo jam paskirtą administracinę nuobaudą sumažinti iki ATPK 192 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto vidurkio (137, 50 Lt), teismas ją sumažino iki 100 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
ATPK 30² straipsnyje nustatyta, kad administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių sąrašas pareiktas ATPK 32 straipsnyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis principu nulla poena sine lege (lot. nėra bausmės be įstatymo), įstatymuose pateiktas atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai. ATPK 32 straipsnyje ar kituose įstatymuose nenurodytos aplinkybės gali būti pripažintos aplinkybėmis, atskleidžiančiomis padaryto pažeidimo pobūdį ar apibūdinančiomis pažeidėjo asmenybę (ATPK 30 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymas nenumato galimybės administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiai institucijai pripažinti tokias aplinkybes atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, negali būti vertinamos kaip pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes jos ATPK 32 straipsnyje nėra įvardytos. Pastebėtina, kad kai kurios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (pareiškėjas atsisakė pateikti paaiškinimą, neatvyko į bylos nagrinėjimą Institucijoje) susijusios su pareiškėjo procesinių teisių realizavimu, ir jokiais atvejais negali būti vertinamos jo nenaudai kaip įžūlus elgesys, neigiamai apibūdinantis pareiškėjo asmenybę.
ATPK 192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą baudžiama bauda nuo 25 Lt iki 250 Lt (sankcijos vidurkis – 137,5 Lt). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucija, paskirdama pareiškėjui 200 Lt administracinę baudą nesant byloje pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nesilaikė ATPK 30² straipsnio nuostatų, nes, pagal šio straipsnio reikalavimus, nesant byloje atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių, pažeidimą padariusiam asmeniui negali būti skiriama bauda, didesnė už atsakomybę už atitinkamą pažeidimą numatančio ATPK straipsnio sankcijos vidurkį.
Sumažindamas pareiškėjui paskirtą administracinę baudą iki 100 Lt pirmosios instancijos teismas vadovavosi tuo, kad byloje yra nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo gailėjimosi nuoširdumą teismo posėdžio metu įvertino pirmosios instancijos teismas. Įvertinusi byloje surinktus duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas, priešingai nei teigia apeliantas, šios aplinkybės buvimo nepaneigia – jame užfiksuota, kad pareiškėjas nurodė, jog gailisi dėl padaryto pažeidimo (b.l. 18). Beje, šią aplinkybę pareiškėjas nurodė jau skunde pirmosios instancijos teismui (b.l. 2).
Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda gerokai viršija ATPK 192 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos minimumą, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, tinkamai įvertino pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo manyti, kad sušvelninus pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi administracinė nuobauda pareiškėjui sumažinta vadovaujantis bendrosiomis ATPK įtvirtintomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas dėl konkretaus baudos dydžio bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublijkos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.