Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. spalio 6 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus AB DnB NORD banko pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010 m. spalio 6 d. nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko R. V. skolą: 122 356,40 eurų, negrąžinto kredito, 7 027,62 eurų nesumokėtų palūkanų, 224,59 eurų delspinigių, iš viso: 129 608,61 eurų, 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5,9 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (122 356,40 eurų), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-10-04, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus, asmeninės nuosavybės teise priklausančius R. V.: 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini)), 77,37 kv.m ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad R. V., užtikrindamas iki 2029-08-16 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-12 įregistruotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (dabar - (duomenys neskelbtini)). To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-27 įregistruotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, kuriuo R. V. įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 77,37 kv.m ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistas nekilnojamasis turtas kreditoriaus prašymu buvo areštuotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-08-04 nutartimi. Kadangi skolininkas per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžino kreditoriui skolos, teismas tenkino kreditoriaus pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priimta nutartis atitinka hipotekos instituto esmę ir principus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius AB DnB NORD bankas ir skolininkas R. V. 2008-06-10 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2008-13 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią kreditorius suteikė skolininkui R. V. 122 356,40 eurų kreditą iki 2029-08-16 (b. l. 63-71). Skolininkas, užtikrindamas kredito grąžinimą, įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal 2008-06-10 hipotekos lakštą (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), 2008-06-25 hipotekos lakštą (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (b. l. 1-5, 26-30). Kadangi skolininkas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui, kreditorius 2010-04-26 registruotais laiškais išsiuntė pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą skolininkui R. V., kuriuose nurodė, kad nesumokėjus bankui pradelsto kredito, palūkanų ir delspinigių kreditorius, praėjus 10 dienų terminui nuo rašto išsiuntimo dienos, vienašališkai nutraukia Kreditavimo sutartį (b. l. 72-74). Skolininkas kreditoriui skolos nesumokėjo, todėl bankas nutraukė Kreditavimo sutartį ir kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti skolininkui R. V. priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-08-04 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Nutartis skolininkui R. V. buvo įteikta 2010-08-07 (b. l. 90). Nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi skolininkas kreditoriui per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui įteikimo dienos negrąžino skolos, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių, kreditorius 2010-10-04 kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo (b. l. 91). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010-10-06 nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko R. V. skolą: 122 356,40 eurų negrąžinto kredito, 7 027,62 eurų nesumokėtų palūkanų, 224,59 eurų delspinigių, iš viso: 129 608,61 eurų 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5,9 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (122 356,40 eurų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-10-04, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus, asmeninės nuosavybės teise priklausančius R. V.

Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su hipotekos teisėjos 2010-10-06 nutartimi, kadangi jis įsipareigojimus kreditoriui vykdė ir tebevykdo iki šiol, kreditorius dėl priverstinio išieškojimo iš skolininkui hipoteka įkeisto turto galėjo kreiptis tik tuomet, kai skolininkas neįvykdė savo prievolės, nustatytos hipotekos lakšte, kad teismas, priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, privalėjo įsitikinti, kad kreditorius tikrai turi teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto skolininko turto, patikrinti, ar egzistuoja aplinkybės, leidžiančios teismui priimti nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko. Nurodo, kad yra kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl kreditoriaus atlikto vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškinį patenkinus, kreditorius nebetektų galimybės priverstinai patenkinti savo reikalavimą iš skolininko hipoteka įkeisto turto. Šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-10-06 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei panaikinti šią nutartį.

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. CPK 542 str. 1 d. nustatyta, kad prašymus ir pareiškimus dėl iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka nagrinėja hipotekos teisėjas, išskyrus atvejus, kai CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose numatyta kitaip. Tai reiškia, kad esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai taikytinos specialiosios teisės normos. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 d. yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.).

Kreditorius nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė (Kreditavimo sutartis Nr. K-2418-2008-13 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)) buvo nevykdoma, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą, todėl darytina išvada, kad kreditorius, vienašališkai nutraukęs sutartį, turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo. Šiuo atveju hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos laikymąsi itin svarbu užtikrinti tokiais atvejais, koks yra nagrinėjamoje byloje, kai sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes, pvz. visos kredito sumos su priklausančiomis mokėti palūkanomis grąžinimą prieš sutartyje nustatytą terminą ir išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą ne ginčo tvarka. CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Taigi įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Byloje nustatyta, kad kreditorius 2010-04-26 registruotais laiškais išsiuntė pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą skolininkui R. V., kuriame nurodė, kad nesumokėjus bankui pradelsto kredito, palūkanų ir delspinigių kreditorius, praėjus 10 dienų terminui nuo rašto išsiuntimo dienos, vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį. Kreditorius siuntė pranešimus paskutiniais jam žinomais skolininko gyvenamosios vietos adresais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), pranešimas kreditoriui įteiktas pasirašytinai. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai sutarties šaliai apie vienašališką sutarties nutraukimą. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkas sumokėjo skolą kreditoriui. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepažeidžia apelianto (skolininko) interesų, atitinka hipotekos instituto esmę ir principus.

Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pagal skolininko R. V. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui. Šioje civilinėje byloje 2010-12-13 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės- sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmai, susiję su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-06 nutarties vykdymu. Kaip jau buvo minėta, pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija – procesinių veiksmų, susijusių su hipotekos procedūra, teisėtumo užtikrinimas. Hipotekos teisėjas, siekdamas užtikrinti tvarkomų teisinių santykių teisėtumą, neviršydamas įstatymu jam suteiktos diskrecijos ribų, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar galimas išieškojimas iš įkeisto turto, ar nėra nustatytų apribojimų disponuoti turtu, ar nebus pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Pažymėtina, kad ši hipotekos teisėjo pareiga nereiškia įpareigojimo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su hipoteka suvaržytu turtu, tačiau reiškia būtinybę išnaudoti prieinamas teisines priemones atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti, t. y. visų pirma surinkti viešųjų registrų duomenis, taip pat patikrinti turimą (iš kreditoriaus, skolininkų ar kitokiais būdais gautą) informaciją, susijusią su įkeistu turtu, ir pan. Esant galiojančiai teismo nutarčiai, kuria uždraustas nuosavybės teisių į hipoteka suvaržytą skolininkų turtą perleidimas, hipotekos teisėjas negali priimti nutarties priverstinai parduoti šį turtą iš varžytynių, nes tokia nutartis pažeistų CPK 18 str. įtvirtintą teismo sprendimų (nutarčių) visuotinio privalomumo principą, be to, sudarytų prielaidas pažeisti trečiųjų asmenų, galinčių įsigyti parduodamą turtą varžytynėse, teises ir teisėtus interesus. Hipotekos teisėjas, spręsdamas kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiškimu dėl skolos išieškojimo klausimą (CPK 558 str. 2 d.), turi išsiaiškinti yra ar ne priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl kitoje byloje pareikštų reikalavimų, taip pat ar galioja teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, užkertančios kelią išieškojimui iš hipoteka suvaržyto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2011). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta 2010-10-06, o ieškinys dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pagal skolininko R. V. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme gautas 2010-11-02. Šioje byloje teismas 2010-12-16 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Taigi hipotekos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu minėta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negaliojo, be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmai, susiję būtent su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-06 nutarties vykdymu. Kadangi nagrinėjamoje byloje dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įkeisto turto pardavimas iš varžytynių yra negalimas, jo procedūros yra sustabdomos, tačiau tai nėra pagrindas pirmosios instancijos nutartį panaikinti.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš skolininko R. V. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB “Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš skolininko R. V. 7,05 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.