Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A.Cininas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

R. B. 2012-04-11 apie 15.00 val., viešoje vietoje - netoli Vydūno g. 18 namo, Vilniuje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams dėl menkavertės priežasties, t.y. atsisakius dukrai D. B. lipti į jo automobilį ir pasikalbėti, išlipęs iš automobilio priėjo prie pastarosios iš nugaros ir delnu trenkė dukrai D. B. į galvos viršutinę sritį, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, po ko pastarajai pabėgus važiavo paskui nukentėjusiąją automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavęs ant šaligatvio atsitrenkė į D. B., ko pasekmėje D. B. nukrito ant minėto automobilio variklio dangčio, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą bei tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis R. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad D. B. yra jo dukra. 2012 m. balandžio 11 d. apie 11 val. jis nuvažiavo į Pilaitės mikrorajoną, kur tuo metu gyveno jo dukra su draugu R.. Tuo metu dukra D. B. su juo nenorėjo bendrauti, buvo susipykę, o jis norėjo pasiteirauti kaip sekasi ar gali kuo padėti. Prie Vydūno g. 16 namo laiptinės pamatė dukrą su R. ir nuleidęs automobilio langą norėjo kažko D. B. paklausti, tačiau ji pažiūrėjo į R. ir nuėjo į priešingą pusę. Ji pradėjo važiuoti paskui ją. Po to ją pamatė stovinčią prie vyrų ir tuomet išlipęs iš automobilio priėjo prie jos ir tų vyrų. D. B. sakė visiems, kad jis ne jos tėvas, o jis jiems tvirtino, kad jos tėvas ir norėjo parodyti asmens dokumentą. Dukra stovėjo tarp tų vyrų, jis dukrą norėjo prisitraukti arčiau ir tiesė ranką link jos, bet tuo metu ji spruko ir tik delnu palietė jos galvą, bet smūgio nebuvo. D. B. nuo jo pabėgo. Viskas vyko prie Vydūno g. 16 namo, Vilniuje. Po to jis atsisėdo į automobilį ir važiavo paskui ją lėtai. D. B. įėjo į namo kiemą, jis važiavo paskui ją lėtai, su ja kalbėjo per atidarytą langą ir vis prašė palaukti. Jis tai sustodavo, tai vėl pavažiuodavo į priekį, o vienu momentu nepastebėjo, o gal iš susijaudinimo sumaišė pedalus (vietoj stabdžių paspaudė greičio pedalą) ir automobilis pradėjo judėti link D. B., o kadangi ji stovėjo netoli, jis nespėjo sustabdyti automobilio ir automobilio priekis prisilietė prie D. B. klubo ir dukra praradusi pusiausvyrą suklupo. Jis išsigando, nes galvojo, kad rimtai galėjo sužaloti dukrą, o to tikrai nenorėjo. Jis tą dieną norėjo tik pasikalbėti ir tikrai nepagalvojo, kad įvyks konfliktas. Jis buvo supykęs ant dukros, kai ji tiems vyrams sakė, kad jis ne jos tėvas. Jis tik norėjo jai padėti ir paprašyti, kad bendrautų, nes buvo nutrūkęs jų bendravimas. Kai dukra atsistojo, jis suprato, kad nieko rimto jai nebuvo, nes nubėgo kartu su draugu. Daugiau jos nesivijo. Jis serga artritine podagra ir cukriniu debetu, 2012 m. lapkričio 27 d. jam buvo atlikta operacija. Šiuo metu su dukra susitaikė, jos atsiprašė. Dabar gyvena kartu. Jis jos tikrai nenorėjo sužaloti, jis viešosios tvarkos pažeisti nenorėjo, paprasčiausiai aiškinosi asmeninius santykius. Dėl savo poelgio gailisi ir pažada daugiau to nebus (b.l. 26, 27).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2012-04-11 apie 15 val. išėjusi iš savo namų, adresu Vidūno g. 16, prie laiptinės, išgirdo, kad ją kažkas šaukia vardu. Atsisukusi pamatė tėvą R. B.. Tėvas jai pasakė, kad ji ateitų pas jį, bet ji atsisakė ir pradėjo bėgti. Tą dieną tėvai norėjo ją parsivežti namo, tačiau ji nesutiko ir tarp jos ir tėvo įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu ji įžeidė tėvą, pavartodama jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Tėtis tą dieną buvo piktas, nes jo nenorėjo klausyti ir negalėjo susikalbėti. Ji stengėsi nuo jo pabėgti. Vydūno-Tolminkiemio gatvių sankryžoje tėvas paprašė dviejų vyrų ją sulaikyti, kurie ją nusivijo ir pagavo prie Vydūnų g. 18 namo, prie parduotuvės „Arvi“. Nepažįstami vyriškiai jai liepė išsiaiškinti su tėvu, o ji pasakė, kad neturi ką su tėvu aiškintis. Tuo metu prie jos priėjo tėvas iš nugaros ir dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė jai į galvos viršų, bet smūgis buvo nestiprus. Nepažįstami vyrai liepė tėvui nustoti ją mušti, nes kitaip jie panaudos smurtą prieš jį. Nepažįstami vyrai ją paleido ir pradėjo aiškinti su tėvu, o ji nubėgo. Po to tėtis ją vijosi automobiliu, važiavo negreitai. Viešojo transporto stotelėje „Tolminkemis“ tėvas prie jos privažiavo automobiliu ir išlipęs iš automobilio ėjo link jos ir prašė važiuoti namo. Ji atsisakė, po to pradėjo bėgti, bėgo prie Tolminkiemio g. 15 namo, šaligatviu. Atsisukusi atgal pamatė važiuojantį tėvo automobilį. Tėvas užvažiavo ant šaligatvio, ji nespėjo pasitraukti ir tėtis važiuodamas automobiliu nestipriai atsitrenkė jai į nugarą, ji ant nugaros užkrito ant automobilio kapoto, nuslydusi suklupo ant šaligatvio, krisdama susižalojo kelius ir praradusi pusiausvyrą nukrito ant žemės ant nugaros, dėl ko pajuto fizinį skausmą šone. Tėvas išvažiavo. Ji buvo gavusi nukreipimą atlikti kūno tyrimą, tačiau ten paskambinusi sužinojo, kad ilgos eilės ir ją užregistravo po savaitės, bet numatytą dieną ji nebuvo ten nuvykusi. Dėl sužalojimų į medicinines įstaigas ji nesikreipė ir nežada kreiptis. Visas konfliktas įvyko dėl to, jog ji nenorėjo važiuoti namo ir nenorėjo bendrauti su tėvu. Nuo 2011 m. spalio su tėvais negyvena, tačiau tėvai nepaliko jos ramybėje ir nurodinėjo ką jai daryti. Tuo metu tėvas pyko, nes ji atsisakė su tėvais bendrauti. Mama ir tėtis stengėsi ją susigrąžinti ir kad sugrįžtų gyventi pas juos, o tuo metu ji gyveno su draugu R. B.. Tarp jos ir tėvų santykiai buvo įtemti. Tuo metu tėvai norėjo su ja bendrauti, o ji ne, todėl nuo jų slapstėsi. R. B. jos atsiprašė ir jam atleido. Jai nepadaryta nei turtinė, nei moralinė žala (b.l. 12 -13, 16).

Liudytojas R. B. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir D. B. (b.l. 18-19).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. B. kaltę. Kaltinamasis savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. padarė nesunkų nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad jo atžvilgiu galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą ir R. B. paskirti laisvės apribojimą.

Kaltinamasis neprieštaravo prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 51).

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę - kaltinamasis neteistas (b.l. 31), baustas administracine tvarka (b.l. 34-35), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 38), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 39), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b.l. 40), dirba (b.l. 32). R. B. skiriamas laisvės apribojimas.

R. B. 2012 m. spalio 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista, iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Pripažinti R. B. kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu;

Įpareigoti visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

1. Kaltinamasis nesutikdamas su laisvės apribojimo paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę negu paskirtoji teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise pareikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.