Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2008-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-61-783/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Data
2008-10-23
Bylos Nr.
1-61-783/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Civilinis ieškovas
S. K.
Nukentėjusysis
S. K., V. K.
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Jonas Stankevičius, Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-61-783/2008Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.6.4.; 1.1.8.8.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.6.; 2.3.6.4.5. (S)
2008 m. spalio 23 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:prokurorams Jurgiui Kiaušui, Gražinai Petrulytei, Augenijui Gelčiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K.,nukentėjusiosios S. K. atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiajam V. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Stankevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas pagal 2000-10-16 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271str. 2 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams be baudos, su turto už 500 litų konfiskavimu, išnykęs)

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. 2007 m. liepos 20 d. apie 23 val. 40 min. Kupiškio rajone, kelio kelio Skapiškio geležinkelio stoties gyvenvietė - Pandėlys 3-iame kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET redakcija, galiojusi iki 2008-09-01) 68 punkte nurodytą reikalavimą, vairuodamas automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tuo sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą juostą bei susidūrė su priešinga krytimi važiavusiu mopedu „APRILIA SR 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET redakcija, galiojusi iki 2008-09-01) 53, 172 punktuose nurodytus reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio metu patirtų sužalojimų G. K. žuvo.

Kaltinamasis V. S. kaltu vairavęs transporto priemonę neblaivus ir sužalojęs motorolerį vairavusį G. K. prisipažino, parodė, jog 2007-07-20 vakare vartojo alkoholį pas draugus, šventė išleistuvės, išgėręs skambino draugui, tačiau šis atsisakė jį parvežti, todėl prieš išvažiuodamas atsigulė pamiegoti. Po kokių dviejų valandų prabudo ir nusprendė važiuoti. Teigia, jog vairuodamas automobilį VW GOLF važiavo tiesiai, iki Skapiškio geležinkelio stoties kaimo, kol buvo vidurio linija, važiavo savo puse, nuo Skapiškio geležinkelio stoties kaimo, kai važiuojamojoje dalyje nebebuvo vidurio linijos, galėjo važiuoti ir vidurio linija. Atvažiuojančio priešpriešiais motorolerio nematė, pajuto tik smūgį. Teigia, jog prieš kontaktą su motorolerio vairuotoju nemanevravo, jo manymu, važiavo tiesiai, automobilio greitis buvo apie 90-100 km/h. Po smūgio buvo šoko būsenoje, iš automobilio jį ištraukė tik atvykę policijos pareigūnais.

Nors kaltinamasis V. S. nepripažino padaręs pažeidimus, dėl kurių mirtinai buvo sužalotas visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji S. K. parodė, jog prieš eismo įvykį 2007-07-20 buvo (duomenys neskelbtini) kaime, į šį kaimą motoroleriu apie 22.30 val. buvo atvažiavęs ir jų sūnus G., pavalgęs šašlykų, į namus (duomenys neskelbtini) kaime išvažiavo taip pat motoroleriu. Po kokių 40 minučių namo išvažiavo ir jie, i už kokių trijų kilometrų pamatė automobilių šviesas, pamatė, jog eismo įvykis, ir netrukus suprato, jog į eismo įvykį papuolė jų sūnus. Nurodo, jog sūnaus motoroleris buvo tvarkingas, jam neseniai atlikta techninė apžiūra ir sūnus išvažiavo į namus įsijungęs šviesas. Dėl sūnaus mirties patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Turtinę žalą atlygino draudimas, neturtinę žalą vertina 100000 litų, ją prašo priteisti iš kaltinamojo. Kadangi kaltinamasis 10 000 Lt pervedė, ieškinį mažina iki 90 000 litų. Neturtinę žalą sudaro patirti emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, sūnaus netektį skausmingai pergyvena, ją ir sūnų siejo tamprus ryšys, šios traumos neišgydys nei pinigai, nei laikas.

Nukentėjusysis V. K. parodė, jog 2007-07-20 vakarojo pas žmonos brolį, kvietė vakaroti ir sūnų, šis buvo atsisakęs, tačiau po kurio laiko atvažiavo motoroleriu, pavalgė šašlykų ir motoroleriu išvyko namo. Teigia, jog matė, kad sūnus motoroleriu važiavo įsijungęs šviesas. Po kurio laiko išvažiavo namo ir jie, ir važiuodami namo pamatė policijos švyturėlius. Sustojo įvykio vietoje, netrukus suprato, kad jų sūnus pateko į eismo įvykį. Dėl sūnaus žūties ir jis, ir sutuoktinė, ir jų dukra labai pergyvena, pasekmės jaučiasi iki šiol.

Liudytojas V. Š. parodė, jog datos nebepamena, budėjo ugniagesių komandoje. Apie 24 valandą girdėjo netoliese važinėjančius motorolerius. Po kurio laiko išgirdo trenksmą, supratę, kad kažkas įvyko, su L. D. nuvyko garso pusėn ir pamatė, jog įvyko eismo įvykis.

Liudytojas L. D. parodė, jog sėdėdamas su V. Š. girdėjo, jog nuo (duomenys neskelbtini) važiavo motoroleris. Ar motoroleris buvo įsijungęs šviesas, iš tos vietos nematė. Po kurio laiko suprato, jo įvyko eismo įvykis, kartu su V. Š. nuvykę į eismo įvykio vietą rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį, jame sėdintį V. S., kitoje pusėje kelio rado sužeistą vaikinuką.

Liudytoja J. G. parodė, jog 2007 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, apie 23 val., prieš eismo įvykį, kurio metu žuvo G. K., jį matė važiuojantį iš Kreipšių kaimo. Ji pati grįžinėjo iš degalinės, esančios Rokiškio kelyje, ir matė, kaip G. K. išsukinėjo iš kiemo, kur dažnai lankydavosi jis pats, lankosi ir jų tėvai. G. K. pažinojo, jis dažnai lankydavosi degalinėje, kur ji dirbdavo. Tą vakarą G. K. važiavo įsijungęs šviesas.

Liudytojas T. Ž. parodė, jog datos nebepamena, važiuodamas keliu tarp Skapiškio miestelio ir Skapiškio geležinkelio stoties kaimo, pamatė susirinkusius žmones, sustojo. Išlipęs pamatė ant kelio išsibarsčiusias plastmases, priėjęs L. D. sakė, jog yra sužalotas vaikinas. Iškvietė policijos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą. Jis ir pats matė tą vaikiną, šis dar buvo gyvas, tačiau atvykusi policija neleido jo vežti, nes matėsi, jog vaikino būklė yra sunki.

Liudytojas T. S. parodė, jog apie eismo įvykį, kuriame dalyvavo brolis V. S., sužinojo iškart po eismo įvykio, apie jį pranešė sesuo. Teigia, jog nuvykęs į eismo įvykį matė vaikščiojantį brolį, šis aiškino, kad prieš eismo įvykį buvo du motoroleriai, matė, jog brolis po eismo įvykio buvo išgėręs.

Liudytojas J. G. parodė, jog apie eismo įvykį buvo pranešta, jog yra sužalotas motociklininkas. Nuvykę įvykio vietoje rado automobilį VW GOLF, sumaitotą motorolerį ir sužalotą vaikiną. Pats jis su V. S. lyg tai nebendravo, jis tik subraižė eismo įvykio planą, apžiūrėjo transporto priemones. V. S. buvo išvežtas, nes bijojo, jog ten buvę kaimo žmonės jį gali sužaloti.

Liudytojas A. S. parodė, jog jis ikiteisminio tyrimo metu prokuratūros pavedimu papildomai apžiūrinėjo motorolerį, junginėjo ir šviesų įjungėją-išjungėją, tačiau paliko tokioje pat pozicijoje, kaip ir rado.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 17-24) matyti, jog kelio Skapiškio geležinkelio stoties gyvenvietė-Pandėlys 3 kilometre, kelio dešinėje pusėje (jeigu važiuoti link Skapiškio) rastas automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairėje kelio pusėje - ant žemės guli mopedas APRILIA SR 50 ir G. K. lavonas. Tarp motorolerio ir automobilio yra 75.6 m atstumas, nuo motorolerio ir G. K. kūno – 11,0 m ilgio atstumas į priešingą pusę. Gatvės, kelio elementai – tiesus, horizontalus ruožas, kelio dangos būklė – sausa. Važiuojamosios kelio dangos plotis – 4, 3 m, kelkraščio plotis – 1,7 m. Stabdymo žymių nefiksuota, ant kelio dangos, 4,0 m atstumu nuo gulinčio G. K. kūno, 0.2 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto kairės pusės automobilio VW GOLF važiavimo kryptimi – išrėžtas asfaltbetonis, įrėžimo ilgis – 0.3 m; 3 m atstumu nuo motorolerio link G. K. kūno, ant važiuojamosios dalies, kairėje važiuojamosios dalies pusėje, žiūrint automobilio VW GOLF judėjimo kryptimi, 0.2 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto, išmušta duobė, nuo jos už 3.0 m link automobilio, kairėje važiuojamosios dalies pusėje automobilio VW GOLF judėjimo kryptimi, 0.8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto yra 2,0 m ilgio vilkimo žymės, kurių gale prasideda automobilio VW GOLF kairės pusės rato slydimo žymė, kuri tęsiasi 40 m važiuojamąją dalimi link dešinės važiuojamosios dalies krašto automobilio judėjimo kryptimi, toliau 8.6 m tęsiasi kelkraščiu ir 27,0 m už kelkraščio esančia pieva. Važiuojamojoje dalyje, kairėje pusėje automobilio VW GOLF judėjimo kryptimi, išsibarsčiusios stiklų ir nuolaužų šukės. Iš transporto priemonės apžiūros protokolų (T. 1, b.l. 26-30, 36-43) matyti, jog automobiliui VW GOLF, v.n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas sudaužytas priekinis stiklas, priekiniai žibintai, priekinis bamperis, deformuotos priekinės kairės pusės durelės, priekinis kairės pusės sparnas, kairys priekinis (kėbulo) statramstis, kairės pusės ratlankis, variklio dangtis; mopedui APRILIA SR 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrų metu užfiksuota, jog šis sugadintas visiškai, sulankstytas mopedo rėmas, sulaužytos visos detalės, sudaužyti apšvietimo ir posūkių žibintai, sugadintos padangos, sudaužyta visa priekinė dalis. Iš techninės apžiūros talono (T. 1, b.l. 40) matyti, jog mopedui APRILIA SR 50 techninė apžiūra atlikta 2007-07-12. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 46-47) matyti, jog G. K. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje ir kairiame petyje, muštinėmis žaizdomis kairiame dilbyje ir dešiniame kelyje, kraujosruvomis kairio raumens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalais, atvirais kairio alkūnkaulio ir kairio stipinkaulio lūžiais, uždarais šlaunikaulių ir kairio blauzdikaulio bei kairio šeivikaulio lūžiais, tai komplikavosi trauminiu šoku. Jo kraujyje alkoholio nerasta. Iš byloje esančio dviračio, mopedo vairuotojo (kopija – T. 1, b.l. 61) matyti, jog G. K. pažymėjimas išduotas 2002-02-12. Iš medicininės apžiūros V. S. neblaivumui nustatyti akto Nr. 13 (T 1, b.l. 91) matyti, jog grafoje „Eisena“ atžymėta, jog V. S. eina netvirtai, pasvyruodamas, plačiai deda kojas; grafoje „Stovėsena“ – svyruoja paprastoje Rombergo pozoje, sudėtingoje – nepastovi; grafoje Elgsena, nuotaika“ – susijaudinęs, dirglus, agresyvus; „Sąmoningumas“ – sąmoningas, nesiorientuoja laike; kraujas paimtas 1.25 val.; išvada – neblaivus. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 92) matyti, jog V. S. kraujyje, paimtame 2007-07-21, 1 val. 25 min. rasta 2,18% (promilių) etilo alkoholio. Iš blaivumo testo šaknelės (T. 1, b.l. 90) matyti, jog kraujo nustatymo prietaisu pučiant orą nustatytas 4,46 promilių girtumas. Iš valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvados (T. 1, b.l. 97-98) matyti, jog įvertinus visus duomenis – blaivumo testo šaknelę, neblaivumo nustatymo aktą, specialisto išvadą dėl kraujyje rasto alkoholio koncentracijos, daroma išvada, jog 2007-07-20 eismo įvykio metu V. S. buvo neblaivus – sunkaus girtumo laipsnio būsenoje, jo alkoholio koncentracija kraujyje viršijo 2,5 proc. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 50-52) matyti, jog ekspertas, atlikęs tyrimą, priėjo išvados, jog susidūrimo eiga buvo tokia - V. S. vairuojamas automobilis „VW Golf“ važiavo keliu Skapiškis-Pandėlys kryptimi nuo Skapiškio link Pandėlio. Ties šio kelio 2,250 km automobilis, važiuodamas priešingos krypties eismo juosta, savo priekinės dalies kaire puse susidūrė su ta eismo juosta atvažiuojančiu motoroleriu. Po smūgio motoroleris ir jo vairuotojas G. K. buvo nublokšti automobilio važiavimo kryptimi į priekį ir į kairę, o automobilis judėjo į priekį ir į dešinę tol, kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane (11-12 metrų atstumu nuo dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto, jeigu važiuotų link Skapiškio). Ekspertai konstatavo, jog jei motoroleris prieš eismo įvykį važiavo su įjungtomis šviesomis, tai V. S. veiksmai – važiuoti priešingos krypties eismo juosta – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. S., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET redakcija, galiojusi iki 2008-09-01) 68 punkte nurodytą reikalavimą, pažeidė KET ((KET redakcija, galiojusi iki 2008-09-01) 53, 172 punktuose nurodytus reikalavimus, - būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairuodamas transporto priemonę pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, pasirinko nesaugų važiavimo greitį, dėl pasirinkto greičio ir neblaivumo nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu motoroleriu, vairuojamu G. K., šiam sukeldamas kūno sužalojimus, dėl kurių G. K. mirė. Tarp šio kaltinamojo veikos ir eismo įvykio, jo metu patirtų sužalojimų, dėl kurių nukentėjusysis mirė, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo V. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 6 d. Iš kaltinimo šalinamas Kelių eismo taisyklių (KET redakcija, galiojusi iki 2008-09-01) 145 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimas – nors prokurorai kaltino V. S. pažeidus ir šį reikalavimą, vis gi pripažįstama, jog KET 145 punkte nurodytas reikalavimas negalėjo būti inkriminuojamas – šiame punkte yra įtvirtinta vairuotojo pareiga prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai yra daryti saugu – yra susijęs su valiniu judėjimo krypties pakeitimu, tai yra vairuotojas supranta, kad keičia važiavimo kryptį, atlieka tam tikrus parengiamuosius veiksmus – įsitikina, jog tai yra saugu, ir tada manevruodamas nekliudo kitiems asmenims, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas daro išvadą, jog šis pažeidimas negali būti inkriminuojamas V. S., kadangi V. S., būdamas neblaivus (sunkus girtumo laipsnis), apskritai nesuvokė, kad keičia automobilio judėjimo kryptį, jokių kliūčių, dėl kurių jis būtų buvęs priverstas tai daryti, pavyzdžiui, priekyje judėjęs automobilis ar atsiradusi kitokio pobūdžio kliūtis, nebuvo, todėl pripažįstama, kad V. S. dėl neblaivumo ir pasirinkto greičio (pats pripažino, jog automobilio greitis buvo 90-100 km/h, o toks greitis, įvertinus jo girtumo būklę, nebuvo saugus) paprasčiausiai nebevaldė automobilio ir arba šis judėjo iš vienos juostos į kitą visos važiuojamosios dalies pločiu, ką netiesiogiai patvirtina ir eismo įvykio užsifiksavę pėdsakai – iki eismo įvykio judėjimas į kairę, į priešingos krypties eismo juostą, po įvykio – judėjimas į dešinę, važiavimas nuo kelio ir sustojimas, arba jis važiavo priešingos krypties eismui skirt juosta ir po kontakto su motoroleriu nusuko į dešinę. Tai, kad V. S. sunkiai sekėsi valdyti transporto priemonę, patvirtina tai, jog jo vairuojamas automobilis po smūgio su G. K. vairuojamu motoroleriu judėjo dar apie 90 m atstumu, važiuojamojoje dalyje ir nuvažiavus nuo važiuojamosios dalies nebuvo užfiksuoti automobilio stabdymo pėdsakai. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo V. S. paaiškinimus, jog jo manymu jis važiavo savo krypties juostoje, gal vidurio keliu, kadangi iš eismo įvykio vietoje užfiksuotų duomenų, automobilio VW GOLF apgadinimų, specialisto išvados (dėl eismo įvykio) matyti, jog V. S. vairuojamas automobilis su motorolerį vairuojančiu G. K. kontaktavo prie pat kairio važiuojamosios dalies krašto (paliktos brėžimo žymės ant asfalto, išmušta duobė, kairės pusės apgadinimai, motorolerio, G. K. radimo vietos, automobilio apgadinimai kairėje pusėje, važiuojamosios dalies plotis – 4.3 m (kadangi šioje vietoje nėra juostos, skiriančios priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, priešingų krypčių eismą skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis, daroma išvada, jog vienos važiuojamosios dalies, skirtos priešingos krypties eismui, plotis yra 2.15)). Taip pat teismas atsargiai vertina kaltinamojo paaiškinimus, jog jis automobilį vairavo tiesiai, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis buvo sunkaus girtumo būsenoje, kaip matyti iš byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto, V. S. sunkiai pavyko susidoroti su pratimais VšĮ Kupiškio ligoninėje dėl eisenos, stovėsenos ((„..eina netvirtai, pasvyruodamas, plačiai deda koja... svyruoja paprastoje Rombergo pozoje, sudėtingoje – nepastovi...“), kas leidžia manyti, kad V. S. vairuodamas priešingos krypties eismui skirta juosta ar net vairuodamas automobilį po visą važiuojamąją dalį galėjo būti įsitikinęs, jog vairuoja tiesiai, todėl į šiuos kaltinamojo paaiškinimus, kad važiavo tiesiai, savo puse ar per vidurį, teismas neatsižvelgia, nebent pripažinti, jog kaltinamasis dėl girtumo apskritai nebesuvokė, kuria juosta važiuoja. Teismas tai pat nevertina kaip objektyvaus įrodymo tos aplinkybės, lyg tai patvirtinančios faktą, jog motorolerio vairuotojas G. K. vairavo motorolerį be šviesų, tai, kad motorolerio apžiūros metu šviesos perjungėjas buvo rastas neutralioje padėtyje (apžiūrint policijos pareigūnams J. G., A. S.), nes šis procesinis veiksmas buvo atliktas ne įvykio vietoje 2008-07-21 (po vidurnakčio), o 2008-07-23 (apžiūrėjo J. G.) ir 2008-02-27 (apžiūrėjo A. S.) – neatmetama galimybė, jog ta šviesų padėtis pasikeitė dėl objektyvių priežasčių – judinant motorolerį įvykio vietoje, jį transportuojant iš įvykio vietos, tuo labiau, jog policijos pareigūnas J. G. apžiūrinėdamas šią transporto priemonę po poros dienų, neatžymėjo šviesos perjungėjo padėtį, todėl teismas negali šiai protokolais remtis kaip įrodymais, patvirtinančiais, jog motorolerio šviesos buvo išjungtos. Teismui nekelia abejonių liudytojos J. G. paaiškinimai, jog ji matė motorolerį betarpiškai prieš patenkant į įvykį, jis važiavo įsijungęs šviesas, tą patvirtino ir abu nukentėjusieji – S. K., V. K., kita vertus, motoroleriui 2007-07-12 buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, ir jis pripažintas techniškai tvarkingu, tuo labiau, jog eismo įvykis buvo 23.40 val., tai yra prieš pat vidurnaktį, tamsiu paros metu, kur aplinkui nėra nei žibintų, nei kitų šviesą skleidžiančių įrenginių, ir sunkiai suvokiama situacija, jog tokiomis sąlygomis G. K. motoroleriu galėjo važiuoti be šviesų, šie paminėti įrodymai (liudytojos, nukentėjusiųjų parodymai, pažymėjimas apie motorolerio techninę būklę) patvirtina aplinkybę, jog motorolerio vairuotojas buvo įjungęs šviesos žibintus, tai, jog kaltinamasis neprisimena, kad motoroleriui buvo įjungti žibintai, gali būti paaiškinama jo paties neblaivumu, šoku po sukeltos eismo įvykio, be to, įvertinus paties V. S. paaiškinimus apie tai, jog jis prieš smūgį nepamena kai kurių aplinkybių, tikėtina, jog kaltinamasis bevairuodamas automobilį paprasčiausiai galėjo užmigti ir prabudęs tik po smūgio ir kontakto su motoroleriu apskritai nematė. Taip pat atmetama kaltinamojo gynėjo versija, jog G. K. vairuojamas motoroleris galėjo būti be šviesą skleidžiančių žibintų (tokie žibintai nebuvo išimti iš eismo įvykio vietos, neapžiūrėti), kadangi, visų pirma, kaip jau paminėta, motoroleris buvo techniškai tvarkingas, visų antra, po tokio smūgio ir tokių transporto priemonės (motorolerio) apgadinimo, kai automobilis kontaktavo į motorolerį priešpriešiniu smūgiu, eismo įvykio vietoje rastų nuolaužų kiekį, daroma išvada, jog šis žibintas paprasčiausiai sutrupėjo į menkiausias daleles, ir jų fiziškai išimti po eismo įvykio nebuvo įmanoma. Nors kaltinamojo gynėjas teigia, kad čia abejonė ir teismas ją turėtų vertinti kaltinamojo naudai, tačiau pripažinus, kad tiek liudytojos J. G., tiek nukentėjusiųjų V. K. ir S. K. parodymai apie tai, kad G. K. motorolerį vairavo įjungęs šviesas, yra įrodymai, pagrindžiantys faktą, jog G. K. vairavo motorolerį įjungęs šviesas, kaltinamojo gynėjo abejonės dėl žibinto, šviesų nebuvimo yra paneigtos, todėl negali būti vertinami kaltinamojo naudai. Teismas atmeta ir liudytojo T. S. parodymus, jog jam atvykus į įvykio vietą, brolis vaikščiojo po įvykio vietą, kalbėjo apie du motorolerius, kadangi pats kaltinamasis, 2007 m. liepos 22 d. apklausiant jį kaip įtariamąjį, neteigė apie jokius du motorolerius, apskritai, teigė, įvykio aplinkybių neprisimenąs (T. 1, b.l. 104, 107 (apklausos ikiteisminio tyrimo metu)), be to, liudytojui J. G. paaiškinus, jog eismo įvykio vietoje, atsižvelgus į gyventojų reakciją, buvo kilęs pavojus V. S. sveikatai, mažai tikėtina, jog V. S. apskritai vaikščiojo po įvykio vietą, kita vertus, įtakos tai veikos kvalifikavimui, ar tuo metu važiavo vienas motoroleris, ar du, neturi, tai gali būti vertinama kaip kaltinamojo pasirinkta gynyba norint sušvelninti atsakomybę. Taip pat teismas, nors tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji nurodė, jog eismo įvykis buvo 2007-07-21 (savo paaiškinimuose teisiamojo posėdžio metu), įvertinus byloje esančius faktinius ir objektyvius duomenis dėl laiko (eismo įvykio apžiūros protokolas, kiti rašytiniai duomenys) nustatyta, jog eismo įvykis buvo 2007-07-20 vakare, o ne 2007-07-21, todėl šių asmenų parodymuose nurodytą datą laiko 2007-07-20.

Vis gi sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus kaltinamojo paaiškinimus apie sukeltą eismo įvykį, jo būseną eismo įvykio metu, dalinį žalos atlyginimą, pakartotinį atsiprašymą paskutinio žodžio metu, taip pat nustatytas aplinkybes, manoma, jog kaltinamasis dėl pažeistų kelių eismo taisyklių reikalavimo bei mirtino žmogaus sužalojimo, kaltę prisipažįsta visiškai ir dėl to, kas atsitiko, gailisi, todėl kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog padaręs nusikalstamą veiką iš esmės prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis iki teisiamojo posėdžio savanoriškai nukentėjusiajai atlygino 10 000 litų (T. 1, b.l. 182) neturtinės žalos dalį, pripažįsta ieškinį ir sutinka jį padengti.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. S. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas baigtas neatsargus nusikaltimas (LR BK 11 str., 16 str.), kuriuo pažeistas transporto eismo saugumas, į kaltės formą – nusikalstamą nerūpestingumą (LR BK 16 str. 3 d.), tai yra suvokdamas, jog yra neblaivus (sunkus girtumo laipsnis), sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę, neatsižvelgęs į tai, jog yra sunkaus girtumo būklėje, pasirinko nesaugų važiavimo greitį, dėl ko sukėlė eismo įvykį; atsižvelgia į sukeltas pasekmes - žuvo visiškai nekaltas jaunas žmogus, kuriam šiais metais būtų suėję tik 17 metų, ši žūtis sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus žuvusiojo artimiesiems (tėvams); atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: neteistas (neturi galiojančio teistumo, tačiau jo atžvilgiu jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra jauno amžiaus, seniūnijos, kurioje gyvena, ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai, yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra sunkinančių, po 2007-07-20 sukelto eismo įvykio nebuvo baustas nei administracine, nei baudžiamąja tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga jam skirti laisvės atėmimo bausmę, sankcijos ribose, arčiau minimumo. Nors kaltinamojo gynėjas, pats kaltinamasis prašo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, motyvuodami tuo, jog jis yra dirbantis, skyrus realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, nutrūks kaltinamojo socialiniai ryšiai – jis praras darbą, be to, negalės nukentėjusiajai atlyginti padarytą neturtinę žalą, teismas pripažįsta, jog atsižvelgus į jo kaltės formą, pavojingumo laipsnį (paminėtą nusikalstamą nerūpestingumą, sunkų girtumo laipsnį), į sukeltas pasekmes (žuvo nekaltas jauno amžiaus žmogus), mano, jog atidėjus bausmės vykdymą nebus pasiektas bausmės tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis toliau nebedarytų naujų teisės pažeidimų, tuo labiau, jog jo atžvilgiu jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuomet jis buvo atleistas nuo bausmės atlikimo pritaikius įstatymo dėl amnestijos akto normas, tačiau tai nesulaikė jo nuo tokio neatsakingo ir sąmoningo veiksmo, kaip vairuoti transporto priemonę būnant sunkaus apsvaigimo būsenoje, kai jo vairavimas kėlė ypatingai didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, todėl atidėjus bausmės vykdymą, šiuo atveju, nebus įvykdytas teisingumas. Nors yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į jas atsižvelgiama nustatant bausmės dydį, tačiau tai neturi įtakos sprendžiant, ar tikslinga bausmės vykdymą atidėti, ar skirti realiai atlikti bausmę laisvės atėmimo vietoje. Kadangi kaltinamasis teisiamas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, laisvės atėmimo bausmė skiriama atlikti atvirojoje kolonijoje. Taip pat, įvertinus tai, jog V. S. nusikalto naudodamasis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, jis vairuodamas transporto priemonę, grubiai pažeidė kelių eismo taisykles, ją vairuodamas būdamas neblaivus (sunkus girtumo laipsnis), jam taip pat yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (LR BK 67 str., 68 str.), terminą nustatant maksimaliam laikui.

Nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį bei prašė iš kaltinamojo V. S. priteisti 111 748 litų, tačiau iki teisiamojo posėdžio, UAB „BTA Draudimas“ atlyginus 11 748 Lt turtinę žalą bei V. S. atlyginus 10 000 Lt neturtinės žalos, nukentėjusioji S. K. ieškinį sumažino bei iš kaltinamojo prašo priteisti 90 000 Lt. Ieškinys 90 000 Lt sumai tenkinamas visiškai, kitoje dalyje, nuo kurios ieškovė atsisakė, kadangi žala atlyginta, bylą nutraukti. Nukentėjusioji S. K. paaiškino, jog dėl nepilnamečio sūnaus žūties ji patyrė gilų emocinį sukrėtimą, sutriko sveikata, dėl sūnaus žūties liko tuštuma, kurią ji jaučia iki dabar ir jaus iki gyvenimo pabaigos, tarp jos ir sūnaus buvo glaudus emocinis ryšys, mano, jog ši neturtinės žalos ieškinys – tik nedidelė suma, palyginus su tuo, ko ji neteko. Kaltinamasis pripažįsta ieškinį ir mano, kad pareikštas ieškinys atitinka padarytos žalos mastą. Teismas, tenkindamas ieškinį, taip pat atsižvelgia į paminėtas aplinkybes, tai yra kaltinamojo veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sunkaus girtumo būsenoje, mirtinai sužalojo visiškai nekaltą asmenį, pasekmės šios nusikalstamos veikos yra sunkios, kaip buvo pastebima teisiamojo posėdžio metu, tiek žuvusiojo tėvas, tiek motina iki šiol nėra atsigavę po to, kas atsitiko, nors nuo eismo įvykio jau yra praėję daugiau nei metai, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis V. S. yra darbingas, jauno amžiaus, į jo turtinę padėtį, mano, jog šis tokio dydžio pareikštas nukentėjusiosios S. K. ieškinys yra pagrįstas, atitinka padarytos žalos mastą, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams.

Daiktai, išimti proceso metu, tai yra motoroleris, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinamas nukentėjusiesiems S. K. ir V. K. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo išieškoma nukentėjusiosios S. K. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, tai yra 1500 Lt (T. 1, b.l. 169). Sumažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti pagrindo nėra.

Vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 p., 105 str., iš kaltinamojo V. S. išieškoma valstybei 30 Lt proceso ( pašto ) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir paskirti laisvės atėmimą 4 m. (ketveriems metams), bausmę paskiriant atlikti atviroje kolonijoje. Bausmės pradžią laikyti nuo V. S. sulaikymo, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007-07-21 iki 2007-07-22 imtinai.

Remiantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., taikyti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, bei V. S. uždrausti 3 m. (trejų metų) laikotarpiui vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2006-09-08 Kupiškio PK MP (71)) paėmimą, paskirtas V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareikštą S. K., tenkinti visiškai ir priteisti iš V. S. 90 000 Lt (devyniasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos, kitoje dalyje bylą nutraukti nukentėjusiajai atsisakius nuo ieškinio ir teismui atsisakymą priėmus.

Daiktą – motorolerį APRILIA SR50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiesiems S. K. ir V. K..

G. K. išduotą dviračio, mopedo vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išieškoti iš nuteistojo V. S. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) nukentėjusiosios S. K. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Išieškoti iš nuteistojo V. S. valstybei 30 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas Virginijus Skaraitis