Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje sprendžiant pareiškėjų I. D. ir G. D. prašymo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų I. D. ir G. D. prašymas patvirtinti I. D. ir G. D. 2019 m. gruodžio 17 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu, sąlygų pakeitimo.

2. Sutartyje nurodoma, kad šalys susitarė papildyti ir pakeisti sutarties sąlygas, tokiu būdu:

2.1. Pakeisti Sutarties 5.3.3. punktą ir jį išdėstyti tokiu būdu: „5.3.3. 931.815 (devynis šimtus trisdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) EUR- iki 2020 m. gruodžio 31 d.“.

2.2. Pakeisti Sutarties 5.3.4. punktą ir jį išdėstyti tokiu būdu: „5.3.4. 931.814 (devynis šimtus trisdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiolika) EUR – iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 931.814 (devynis šimtus trisdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiolika) EUR – iki 2022 m. gruodžio 31 d.; 931.814 (devynis šimtus trisdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiolika) EUR – iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.3. Sutarties 5.4. punktą išdėstyti tokiu būdu: „5.4. I. D., kompensuodamas G. D. už jam tenkantį didesnės vertės turtą, įsipareigoja sumokėti G. D. 289.620 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties) eurų kompensaciją jos perkamo buto Vilniuje kainos daliai sumokėti per 3 mėnesius po G. D. pareikalavimo dienos.“

2.4. Pašalinti Sutarties 5.3. punkto 2 dalies pirmąjį sakinį: „Už kiekvieną pradelstą šiame punkte nurodyto įsipareigojimo įvykdymo dieną I. D. G. D. prašymu įsipareigoja mokėti 0,02 proc dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos.“

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9920-294/2011 patvirtino pareiškėjų I. D. ir G. D. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šis sprendimas įsiteisėjo 2012 m. vasario 3 d. Pareiškėjai 2019 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti minėtos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu patvirtintos sutarties sąlygų pakeitimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė tokį prašymą/pareiškimą priimti. Atskiruoju skundu, pareiškėja G. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti.

11. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad nepaisant to, jog yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas, kuriuo patvirtinta tarp pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo turi būti priimtas teisme ir nagrinėjamas pagal CPK 35 skyriaus taisykles, nes tokią galimybę numato CPK 538 straipsnio 5 dalis.

12. Pažymėtina, kad teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-474/2006).

13. Nagrinėjamu atveju, pastebėtina, jog pareiškėjai pakartotinai kelia klausimą dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, nors tokio klausimo kėlimas savaime nėra galimas, ir nenurodo jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurios sudarytų išimtinį pagrindą tokį klausimą vėl nagrinėti teisme.

14. Kita vertus, iš pateiktos pareiškėjų sudaryto sutarties turinio matyti, kad pareiškėjai savo prašymą grindžia tuo, kad pareiškėjas netinkamai vykdė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjų noras keisti prisiimtus turtinius įsipareigojimus, jų vykdymo tvarką negali būti laikomas esmine aplinkybe, kurios sudarytų pagrindą priimti nagrinėti prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Pažymėtina, jog kito sutuoktinio sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo galimybės negali būti laikomos esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių galima būtų keisti teismo sprendimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, kadangi tai pažeistų CK 1.2 straipsnyje įtvirtintus civilinių teisinių santykių principus ir kitos sutarties šalies teises. Šiuo atveju išaiškintina, kad šalims netinkamai vykdant teismo sprendimą, visi tarp šalių kilę ginčai yra sprendžiami priverstine tvarka pagal CPK VI dalies teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsisakęs priimti pareiškėjo prašymą, pažeidė procesines teisės normas.

15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

16. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines normas nustatančias procesinio dokumento priėmimą ir pagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl to paties dalyko ir nesant išimtinių tokio prašymo pateikimo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.