- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-524-138-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- A. D.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-07-01 nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai 8 (aštuoneri) mėnesiai laisvės atėmimo; iš A. D. priteista K. S. naudai 290.00 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą automobilį, 2008-11-17 apie 01 val. per neuždarytą langą įsibrovęs į K. S. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš virtuvės pagrobė automobilio VW Passat raktelius, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas pavogtais rakteliais, pagrobė kieme stovėjusį K. S. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 5200 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. S. 5200 litų žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodama, jog nuteistasis tikslo pasisavinti automobilį neturėjo.
Teismo posėdyje nuteistojo advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Bausmė paskirta teisingai. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai A. D. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta.
LR BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas teismo pagrįstai įvertinta baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. D. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, niekur nedirba ir pastovaus pajamų šaltinio neturi, anksčiau teistas 2 kartus. A. D. nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką, dėl ko pirmos instancijos teismas teisingai įvertino nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir, vadovaudamasis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, atsižvelgdamas į kaltinamojo neigiamos orientacijos pastovumą, jo cinišką požiūrį į svetimą turtą, visuomenės saugomas vertybes, jo nenorą taisytis, užtikrindamas teisingumo principo įgyvendinimą, nusprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, teisingai paskyrė A. D. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. D. , jos skyrimą motyvavo. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str., reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga, švelninti nuteistajam bausmę pagal apeliacinio skundo motyvus pagrindo nėra.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. D. tikslo pasisavinti svetimą automobilį neturėjo. Argumentas nepagrįstas, kadangi iš nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teisme A. D. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad būdamas pas K. S. virtuvėje matė, kad ten buvo padėti automobilio VW Passat rakteliai, pats automobilis stovėjo kieme prie namo, jis nutarė pavogti automobilį ir nuvažiuoti pas draugę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarime Nr. 52 išaiškinta, kad nėra vagystė tokie atvejai, kai tarp savininko ir asmens yra nusistovėjusi praktika, leidžianti pastarajam naudotis daiktu savininkui sutikus, tačiau tas asmuo pasinaudoja daiktu savininkui nežinant (pvz., asmuo, kuriam savininkas leisdavo naudotis automobiliu, kartą juo pasinaudoja savininkui nežinant, po to grąžina automobilį) (14 punktas). K. S. jam anksčiau niekada nebuvo leidęs naudotis automobiliu.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino A. D. veiksmus, jog jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą automobilį, pagrobė automobilio raktelius, bei pasinaudodamas pagrobtais rakteliais, pagrobė kieme stovėjusį svetimą automobilį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.