Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-1242-1113/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-12-13
Bylos Nr.: 1-1242-1113/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-08090-2022-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis: E. S.
Nukentėjusysis: R. V., V. Ž.
Civilinis atsakovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Viena Insurance Group“
Advokatai: Vilmantas Poškus

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.1.8.10.4Galutinės bausmės skyrimas, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 str. 6 d.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
1.2.25.4.2Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
1.2.25.4.3Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1242-1113/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08090-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.4; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.25.4.2; 1.2.25.4.3; 2.1.15.3.3.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jolantai Stanelienei, Monikai Baliutavičei, Viktorijai Patkauskienei, Laurai Jasiulienei,

dalyvaujant prokurorams Linui Vitkui, Erikai Girgždienei,kaltinamajam E. S.,

nukentėjusiesiems R. V., V. Ž., V. Ž. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

nedalyvaujant civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Viena Insurance Group“ įgaliotam atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), išnykus teistumui laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei R. V., o būtent: 2022 m. kovo 8 d. apie 22.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė rankomis nukentėjusiajai R. V. už plaukų ir ją tempė bei koja įspyrė vieną kartą jai į pilvo sritį, taip sukeldamas nukentėjusiai R. V. fizinį skausmą.

2. Be to, E. S. 2022 m. gegužės 30 d. apie 16.32 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties sodyba adresu: (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0382 (patikros sertifikato Nr. 1680462) jam buvo nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo lengvąjį automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems.

3. Be to, E. S. 2022 m. gegužės 30 d. apie 16.33 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties sodyba adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, bei vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą E. S. vardu, važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangą ir oro sąlygas, dėl neatsargumo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su prieš priešais atvažiuojančiu automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu blaivios V. Ž., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 14 punktą (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat, neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių, arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų), 117 punktą (Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos), 127 punktą (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu V. Ž. padaryti sužalojimai: dešinio stipinkaulio skeveldrinis lūžis tipinėje vietoje ir dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio stipinkaulio ir dešinio alkūnkaulio lūžio tipinėje vietoje sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2022 m. kovo 8 d. tarp jo ir sugyventinės R. V., jiems būnant jos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), įvyko buitinis konfliktas. Įvykio aplinkybių nepamena, bet sutinka su tuo, ką nurodė nukentėjusioji. Buvo iškviesta policija ir jį sulaikė. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi. Įvykio metu jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Nukentėjusiosios atsiprašė, susitaikė ir gyvena toliau kartu. Dėl jam inkriminuojamo eismo įvykio paaiškino, kad, būdamas išgėręs, padarė avariją. Tą dieną darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jis susipyko su darbų vadovu, iš nervų nusipirko pusę litro degtinės ir ją išgėrė prieš darbo pabaigą, apie 15 val. Po darbo su mikroautobusu jį parvežė iki (duomenys neskelbtini), kur buvo palikęs stovėti savo automobilį, ten jis persėdo į savo automobilį. Kaip viskas įvyko, neprisimena. Pamena tik, kad atsibudo automobilyje, kuriam buvo išsiskleidusios oro pagalvės. Pamatė, kad yra gyvenamojo namo kieme. Kai išlipo iš automobilio, atbėgusiam žmogui pasakė, kad kviestų policiją, nes padarė avariją girtas. Neprisimena, kad būtų važiavęs atbuline eiga ar bandęs išvažiuoti iš įvykio vietos, gal jo automobilį nubloškė nuo smūgio. Mano, kad būtų negalėjęs pavairuoti, nes po smūgio buvo išsiskleidusios oro pagalvės. Koks jam buvo nustatytas girtumas, nežino, tačiau galėjo būti 2,53 promilės. Pripažįsta, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi. Nukentėjusiųjų prieš teismo posėdį atsiprašė. Teisę vairuoti transporto priemones buvo įgijęs nuo 2001 metų. 2003 m. teisė vairuoti jam buvo atimta 20 mėnesių. Teises susigrąžino 2017 m. Pripažįsta priklausomybę alkoholiui. Dėl jos gydymo iki šiol nesikreipė. Pripažįsta, kad dėl jo sukelto eismo įvykio nukentėjusiajai V. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Žalos nukentėjusiajai V. Ž. nėra atlyginęs.

4.1. Įtariamasis E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 9 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. kovo 8 d. turėjo daug įvairių reikalų – savo tėvuką vežė į ligoninę, penktadienį sužinojo, kad jo tėvukui nustatė vėžį ir tokia sunki savaitė, daug streso. Jis su sugyventine R. V. gyvena kartu apie 3 metus jos gyvenamame name, veda bendrą ūkį, turi paukščių, kuriuos augina. 2022 m. kovo 8 d. abu susėdo išgerti alkoholio Kovo 8-osios proga. Po išgertuvių buvo nuėję miegoti. Atsikėlę vėl susėdo ir gėrė alkoholį. Kažkuriuo metu kilo žodinis konfliktas tarp jų, bet jis tiksliai neatsimena dėl ko ir kaip baigėsi. Jis buvo stipriai neblaivus. Jis pats įvykio neatsimena, bet sugyventine tiki, nes ji nelinkusi meluoti ir išsigalvoti kokių nors nebūtų dalykų, ypač smurto jos atžvilgiu. Jis niekada nesmurtavo jos atžvilgiu ir apskritai nėra smurtavęs prieš moterį. Bet šį kartą, matyt, kažkas įvyko, matyt, smurtavo, kad sugyventinė kvietė policiją. Jis labai gailisi, kad taip įvyko. Prisipažįsta viską, kas parašyta pranešime apie įtarimą. Smulkiau aplinkybių papasakoti negali, nes neatsimena dėl buvusio girtumo ir streso. Jis galvoja, kad gal dėl didelio streso paskutinę savaitę turėto ir dar girtumo, taip pasielgė. Jis sugyventinės atsiprašys, jei ji jam atleis, tai jie susitaikys. Nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 102–105).

4.2. E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 31 d., įteikus jam įtarimą dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir kelių eismo saugumo pažeidimo, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nurodė kaltu prisipažįstantis visiškai. Paaiškino, kad nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai ir buvo priežastis nusikaltimo padarymui. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir yra registruotas jo vardu. Automobilis tvarkingas, galiojanti techninė apžiūra, draustas. 2022 m. gegužės 30 d. nuo pat ryto jis išvažiavo į darbą ir dirbo nuo 7.00 iki 16.00 val. Įmonės mikroautobusas veža iš darbovietės (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), iki autobusų stotelės, kuri yra link (duomenys neskelbtini). Už posūkio, prie kelio, jis rytais, vykdamas į darbą, palieka savo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiima jį tik grįžęs po darbo. Nori patikslinti, kad tą dieną darbe apsipyko su meistru, nuėjęs į parduotuvę nusipirko 0,5 l degtinės ir vienas išgėrė. Kai mikroautobusu grįžo į autobusų stotelę (duomenys neskelbtini), išlipo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 17.06 val. jis vienas sėdo į savo automobilį prie vairo. Būdamas neblaivus, jis vairavo pats savo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo link namų už (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Supranta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), ties sodyba, adresu: (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, trenkėsi į priešpriešais važiavusį automobilį „Škoda Fabia“ metalo spalvos, valstybinių numerių neprisimena, sutinka kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Po to jis neatsimena nieko, kas vyko. Pats nesusižalojo, ar ką sužalojo, tuo metu jis nesuprato. Sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis, kad sužalojo moterį. Jis nieko neprisimena kas vyko iki policijos pareigūnai jį paėmė. Neatsimena, kas kvietė policiją, kas vyko po įvykio. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė (2 t., b. l. 147–150).

4.3. Pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą 2022 m. liepos 29 d. E. S., kaltu jis prisipažino visiškai ir parodė, kad visus nusikaltimus jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir buvo priežastis nusikaltimų padarymui. Jis visiškai prisipažįsta, kad smurtavo sugyventinės R. V. atžvilgiu 2022 m. kovo 8 d. apie 22 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, tyčia sugriebė rankomis R. V. už plaukų ir ją tempė bei koja įspyrė jai vieną kartą į pilvą. Po to įvykio su R. V. jie susitaikė ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas susitaikius. Žino, kad dabar ikiteisminis tyrimas atnaujintas, nes nepraėjus vieniems metams jis padarė nusikaltimą. Tikrai gailisi. Po to 2022 m. gegužės 30 d. apie 16.32 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties sodyba, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, jis vairavo jam priklausantį lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, tada pripūtė daugiau negu 1,51 promiles, jam buvo nustatytas 2,53 promilių neblaivumas ir taip pažeidė Kelių eismo taisykles. Gailisi, kad taip pasielgė. Tuomet jis ne tik važiavo neblaivus, bet ir padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo V. Ž. ir padarė taip jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis davė parodymus, pasilieka prie duotų parodymų, gailisi, daugiau papildyti neturi ką. Pasižada nedaryti daugiau nusikaltimų (2 t., b. l. 157–160).

5. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. Ž. dėl civilinio ieškinio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po eismo įvykio pirma jos dešinės rankos operacija buvo atlikta birželio 9 d. Šiaulių ligoninėje, antra – rugsėjo 2 d. Joniškio ligoninėje. Pirmoje operacijoje buvo dedamas implantas sutvirtinti kaulus, o antros operacijos metu išėmė implantą, nes lietėsi su nervu, trynėsi sausgyslė. Po įvykio ligoninėje ji buvo laikoma parą laiko, suleido vaistus, sugipsavo ranką. Ligoninėje tą patį vakarą buvo nualpusi. Po operacijos birželio 9 d. tris dienas gulėjo stacionare, po rugsėjo 2 d. operacijos namo paleido tą pačią dieną. Šiuo metu gydymas yra tęsiamas, laukia reabilitacija. Be to, baigus dešinės rankos gydymą, jai rekomendavo daryti kairės rankos operaciją. Nedarbingumo neturėjo, nes yra pensininkė. Civilinio ieškinio vertę dėl automobilio vertės iki įvykio nustatė patys, lygindami su kitais parduodamais automobiliais turguose, internete, į nepriklausomus vertintojus nesikreipė. Iki įvykio automobilis buvo tvarkingas, gegužės mėnesį jam buvo atlikta techninė apžiūra, prieš ją keitė tik stabdžių kaladėles. Po eismo įvykio automobilio neremontavo, jį pardavė birželio arba liepos mėn. pradžioje fiziniam asmeniui už 200 eurų. Neturtinę žalą 3 000 eurų dydžio atlygino „Compensa“ draudimas, likusią 2 000 eurų žalą grindžia patirtu stresu, susilpnėjusia sveikata, be dešinės rankos nieko negali atlikti, vartojo vaistus, patyrė skausmą, tris mėnesius vartojo nuskausminamuosius. Ir šiuo metu dar kankina skausmai, ypač naktį. Buityje iki šiol savimi negali apsirūpinti, net nusiprausti negalėjo. Po antros operacijos jau leido šlapinti ranką. Turėjo pomėgį – sodo darbus, gėlynų priežiūrą, tačiau po šio įvykio nebegalėjo rūpintis, nei savimi, nei savo pomėgiu, nei vairuoti. Po įvykio atsirado baimė vairuoti.

6. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes E. S. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

7. Kaltinamojo E. S. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, susijusias su transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu bei transporto priemonės vairavimu, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais, rašytiniais įrodymais:

7.1. Nukentėjusioji V. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 8 d., parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d., apie 16.35 val., ji kartu su sutuoktiniu V. Ž. važiavo namo jiems priklausančiu automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis bendras, tačiau registruotas jos vardu. Vairuotojo teises ji turi. Automobilis techniškai tvarkingas. Tą dieną važiuojant buvo šviesus paros metas, lijo lietus, asfalto danga buvo šlapia. Ji pati vairavo automobilį, pasirinko saugų greitį, važiavo ne daugiau kaip 40 km per valandą greičiu. Buvo įjungti trumpieji žibintai, tuo metu veikė įjungti lango stiklo valytuvai. Matomumas buvo geras. Jos sutuoktinis V. Ž. sėdėjo greta ant priekinės keleivio sėdynės. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Ji buvo blaivi, neapsvaigusi nuo jokių psichotropinių, narkotinių ar kitokių blogai veikiančių draudžiamų medžiagų. Pareigūnai vėliau iš karto po įvykio tikrino jos blaivumą, pripūtė vien nulius, buvo visiškai blaivi. Vyko iš sodų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į namus (duomenys neskelbtini). Vyko keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio vingyje pamatė atvažiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šitoje kelio atkarpoje eismas nėra intensyvus. Todėl atkreipė dėmesį, kad automobilis „VW Passat“ priešais važiuoja dideliu greičiu, nesuvaldydamas automobilio vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo ji automobiliu ir tiesiog kaktomuša automobilis „VW Passat“ trenkėsi į jų automobilį. Ji nieko nespėjo V. pasakyti, nekalbėjo. Įvykio metu ji šiek tiek pasuko savo vairuojamą automobilį dešinėn į šalikelę kiek galėjo ir stabdė, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko, nes automobilis „VW Passat“ trenkėsi į jų automobilį. Įvykio metu išsiskleidė oro pagalvės abejose pusėse. Įvykio metu buvo daug dūmų, tik vėliau ji suprato, kad dūmai nuo oro pagalvių, nes iš karto pagalvojo, kad užsidegė jų automobilis. Tada pamatė nepažįstamą moterį, kuri beldė į jos pusės durelių langą, šaukė, kad atidarytų duris, atsisegtų diržą. Ji atidarė duris, atsisegė diržą, ta moteris tiesiog ištempė ją iš automobilio ir padėjo nueiti iki šios automobilio. Girdėjo, kaip su šia buvęs vyras kvietė greitąją pagalbą. Po įvykio ji pati sąmonės neprarado. Pajuto visą bendrą kūno skausmą, ypatingai dešinės rankos. Ji pati po įvykio nematė atsitrenkusio į juos automobilio vairuotojo, labai susitrenkė avarijos metu. Atvykusi greitoji pagalba išsivežė ją į ligoninę. Matė, kad jos sutuoktinis V. Ž. gyvas, nespėjo jo paklausti, ar jam viskas gerai. Vėliau jis sakė, kad įvykio metu labai susitrenkė krūtinę, tačiau iš karto greitosios pagalbos atsisakė, nes reikėjo pasirūpinti automobiliu. Ji nematė, kokius veiksmus po įvykio darė automobilio „VW Passat“ vairuotojas, ar jis patraukė transporto priemonę, nes ji blogai pasijuto. Nematė, ar jis trenkėsi ir apgadino kažkieno tvorą. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jai buvo nustatyti dešinės rankos abiejų kaulų lūžiai, krūtinės sutrenkimas, mėlynės, bendri kūno sumušimai. Jai buvo suteikta medicininė pagalba ir tik ryte buvo išleista iš ligoninės priimamojo į namus. Ji pensininkė, nedarbingumo jai nereikėjo. Tačiau ji ir dabar dėl kaulų lūžių gydosi toliau. Kiek dar laiko gydysis, nežino (2 t., b. l. 44–47);

7.2. Nukentėjusysis V. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 30 d., parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. apie 16.35 val. kartu su žmona V. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) ties namu, adresu: (duomenys neskelbtini), kelio vingyje pamatė priešais į priešpriešinę kelio eismo juostą atvažiuojant automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį link jų dideliu greičiu, kuris netrukus atsitrenkė kaktomuša į jų automobilį. Po smūgio automobiliai nuvažiavo nuo kelio. Automobilį vairavo žmona V., kuriai po smūgio buvo sutrenkta krūtinė ir ranka, jam sutrenkta tik krūtinė ir, kadangi gerai jautėsi, tai medikų nereikėjo. Žmona išvežta GMP į gydymo įstaigą. Netrukus po įvykio priėjo greta gyvenantis V. M., su kuriuo kartu priėjo prie automobilio „VW Passat“, kuriame prie vairo pamatė sėdintį neblaivų vyriškį, kuris pasakė, kad yra kaltas ir daugiau asmenų jo automobilyje nebuvo. Jų pačių automobilio „Škoda“ apgadintas visas priekis, sprogusios oro pagalvės (2 t., b. l. 92–93);

7.3. Nukentėjusysis V. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2022 m. birželio 8 d., parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. apie 16.35 val. kartu su sutuoktine V. Ž. jiems priklausančiu automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivi jo sutuoktinė V. Ž., vyko iš sodų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) sodų bendrija, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, į namus (duomenys neskelbtini) mieste. Vyko keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo greta vairuotojos V. Ž. priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio vingyje pamatė atvažiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šitoje kelio atkarpoje eismas nėra intensyvus. Todėl atkreipė dėmesį, kad automobilis „VW Passat“ priešais juos važiuoja dideliu greičiu, nesuvaldydamas automobilio vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo jie automobiliu, ir tiesiog kaktomuša automobilis „VW Passat“ trenkėsi į jų automobilį. Įvykio metu išsiskleidė oro pagalvės tiek jo pusėje, tiek V. Sėdėdamas dar automobilyje matė, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas išlipo iš automobilio, po to staigiai įlipo atgal į savo automobilį „VW Passat“ ir pavažiavo atbuliniu nuo jų automobilio maždaug apie dešimtį metrų ir bevažiuodamas dar atsitrenkė į gretimos sodybos kiemo tvorą, ties kuria ir įvyko eismo įvykis, (duomenys neskelbtini), bei ją apgadino. Matė, kad automobilyje vairuotojas buvo vienas. Po to iš policijos pareigūnų įvykio vietoje sužinojo, kad vairuotojas E. S.. Po įvykio prie jų automobiliu privažiavo pro šalį važiavę nepažįstami vyras ir moteris. Jie priėjo prie jų automobilio, jie kvietė greitąją pagalbą, policiją. Avarijos metu jis su sutuoktine buvo prisisegę saugos diržais. Avarijos metu jam sutrenkta krūtinė. Sunkiai, bet šiaip ne taip pats išlipo iš automobilio. Po avarijos iš karto medikų pagalbos jam nereikėjo, jis tiesiog buvo šoko būsenoje ir medikų pagalbos tuo metu atsisakė. Greitoji išvežė į ligoninę tik jo sutuoktinę V. Ž., nes jai buvo nustatyti lūžiai. Vakare ir jis kreipėsi į Respublikinės ligoninės Priėmimo skyrių dėl labai stiprių skausmų krūtinėje, buvo peršviestas, apžiūrėtas ir išleistas gydytis namo ambulatoriškai. Yra pensininkas ir nedarbingumo jam nereikėjo, tačiau nuo skausmo vaistus geria iki šiol. Po įvykio jis maždaug trijų metrų atstumu matė automobilio „VW Passat“ vairuotoją E. S., šis akivaizdžiai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes nuo šio sklido alkoholio kvapas, matėsi nekoordinuoti jo judesiai. Tik išlipęs iš automobilio, E. S. pasakė, kad yra kaltas, prisiima kaltę ir dar nusijuokė. Tai gali paliudyti ir atvykę į pagalbą žmonės. Automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo sutuoktinei V. Ž. ir yra registruotas jos vardu. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam yra išaiškinta ir civilinį ieškinį apsisprendęs pateiks vėliau (2 t., b. l. 96–99). Nukentėjusysis V. Ž. apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 11 d. paaiškino, kad civilinio ieškinio nereikš (2 t., b. l. 100–102);

7.4. Liudytoja S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 22 d., parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. apie 16.30 val. ji su sutuoktiniu P. B. važiavo iš sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), į namus (duomenys neskelbtini) mieste. Oras buvo blogas, apsiniaukę, stipriai lijo lietus. Važiavo savo automobiliu „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo jos sutuoktinis P. B., o ji sėdėjo keleivio sėdynėje. Važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Važiavo savo automobiliu paskui kitą automobilį, tačiau šio markės, valstybinio numerio ar spalvos ji neprisimena, nekreipė dėmesio. Važiavo iš lėto dėl lietaus, tačiau kokiu greičiu, vyras P. pasakys geriau, nes jis vairavo. Ji pati irgi žiūrėjo į kelią, pamatė, kad priešais labai staigus posūkis ir atkreipė dėmesį, kad iš posūkio priešais kitoje eismo juostoje atvažiuoja automobilis – nežino šio nei markės, nei valstybinių numerių, nei spalvos. Pamatė, kad automobilis posūkyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša trenkėsi į priešais juos važiuojantį automobilį, ir, kaip suprato, nuo smūgio pervažiavo atgal į savo eismo juostą ir įvažiavo į griovį. Su P. B. sustojo padėti žmonėms. P. B. skambino pagalbos telefonu ir kalbėjosi, bet ką ji nesiklausė, nes iš karto nuėjo prie priešais juos važiavusio automobilio padėti žmonėms. Ji priėjo prie vairuotojo pusės. Už vairo sėdėjo vyresnio amžiaus moteris, greta jos keleivio sėdynėje sėdėjo vyras. Kadangi iš kapoto rūko dūmai, ji atidarė vairuotojo pusės dureles, padėjo moteriai išlipti ir, kadangi lijo lietus, nuvedė ją į jų automobilį iki atvyko greitosios pagalbos specialistai. Vyras išlipo pats, sakė jam skaudą krūtinę. Ji tų žmonių nepažįsta, jų vardų ir pavardžių nežino. Kai pasodino į jų automobilį moterį, ji nuėjo žiūrėti, kas atsitiko ir kito automobilio vairuotojui, to kuris nesuvaldė automobilio. Vairuotojas sėdėjo automobilyje už vairo vienas. Paklausė jo, ar nereikia pagalbos. Prie jo jau buvo priėjęs ir kitas nepažįstamas vyras jam pagelbėti. Vairuotojas pasakė, kad jam pagalbos nereikia, ir ji nuėjo. Daugiau su juo nekalbėjo, nekreipė dėmesio ir negali pasakyti buvo blaivus ar ne, jo vardo pavardės nežino (2 t., b. l. 121–124).

7.5. Liudytojas P. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. apie 16.30 val. su sutuoktine S. B. važiavo iš sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), į namus (duomenys neskelbtini) mieste. Oras buvo blogas, apsiniaukę, stipriai lijo lietus. Važiavo savo automobiliu „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo jis. Lijo stipriai, pilnu pajėgumu veikė valytuvai. Šalia keleivio sėdynėje sėdėjo jo sutuoktinė S. B.. Važiavo keliu „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini). Važiavo paskui automobilį, tačiau šio automobilio markės, valstybinio numerio, spalvos neprisimena, nes nekreipė dėmesio. Dėl lietaus važiavo iš lėto, ne daugiau 40 km per valandą greičiu, maždaug apie 20 metrų atstumu nuo priešais važiavusio automobilio. Kelyje buvo staigus posūkis, pamatė kaip priešpriešine eismo juosta iš už posūkio išvažiuoja automobilis. Vėliau, jau po įvykio, suprato, kad tai buvo „VW Passat“ automobilis, tamsios spalvos, valstybinių numerių nepastebėjo. Matėsi, kad automobilis „VW Passat“ važiuoja dideliu greičiu, nes, kaip suprato, vairuotojas dėl posūkio ir didelio greičio nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešpriešinę, tai yra jų važiavimo juostą ir kaktomuša trenkėsi į priešais jį važiavusį automobilį, kurį vairavo moteris. Nuo smūgio automobilis „VW Passat“ metėsi atgal į savo eismo juostą, trenkėsi į medį ir nuo smūgio atgal metėsi vėl į priešpriešinę eismo juostą bei trenkėsi į sodybos tvorą. Jis sustojo pagelbėti. Išlipęs skambino pagalbos telefonu 112, kvietė reikalingas tarnybas. O jo sutuoktinė S. B. nuėjo prie automobilių padėti žmonėms. Matė, kad automobilį, kuris važiavo priešais juos, vairavo moteris. Matė todėl, kad dar įvažiuodamas į pagrindinį kelią jis praleido šitą automobilį ir matė, kad prie vairo sėdi moteris, o keleivio sėdynėje sėdi vyras. „VW Passat“ automobilį vairavo vyras ir važiavo vienas (2 t., b. l. 127–130);

7.6. Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. jis buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), nedirbo. Apie 16.33 val. jis išgirdo bildesį, pažiūrėjo per langą ir pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir atsirėmusį į jo sodybos tvorą. Nuėjo į įvykio vietą, esančią iki 100 metrų atstumu nuo jo namo. Pamatė, kad lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, atsirėmęs į jo sodybos tvorą ir ją apgadinęs. Įvykio vietoje po gatvę vaikštinėjo vyras, kur buvo moteris, nepastebėjo. Jis priėjo prie automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo variklio rūko dūmai, matė, kad prie vairo sėdi vyras, lygtai, vėliau sužinojo E., pavardės neprisimena. Automobilyje šis sėdėjo vienas. Matė, kad vyro nosis buvo sužalota, jis padėjo atidaryti automobilio duris ir šiam išlipti. Matėsi, kad vyras girtas, jautėsi pagal kvapą, buvo ramus. Kai šiam padėjo išlipti iš automobilio, šis sakė, kad prisidirbo, kad kaltas. Kai jis atėjo į įvykio vietą, kažkokie žmonės jau buvo sustoję padėti, jie pirmi atsirado įvykio vietoje. Jis skambino pagalbos telefonu 112, kvietė policiją, greitąją pagalbą. Paties įvykio, kaip viskas įvyko, nematė, atėjo į įvykio vietą jau po įvykio. Neatkreipė dėmesio, kas vairavo automobilį „Škoda Fabia“. Įvykio metu buvo apgadinta jo sodybos tvora, draudimas žalą jam atlygino. Pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nereiškia (2 t., b. l. 115–118);

7.7. 2022 m. gegužės 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kelias ties sodyba, adresu: (duomenys neskelbtini). Kelio vingyje ties posūkiu į sodybą matome nuo kelio nuvažiavusį mėlynos spalvos automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi priekiu į įvažiavimo kelią į sodybą, automobilio priekis sudaužytas, stipriau apgadinta kairė automobilio priekinė pusė, išdužęs priekinis kairės pusės žibintas ir galinio žibinto stiklas, iššovusios dvi oro pagalvės. Automobilio salone ant vairuotojo sėdynės matome magnetolos ,,VDO“ dangtelį, tarp sėdynių padėtą skėtį, daugiau daiktų salone nestebime. Šalia automobilio apgadinta medinė tvora. ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant vejos lygiagrečiai keliui priekiu į įvažiavimą į sodybą, kitoje įvažiavimo į sodybą pusėje matome ,,Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant vejos priekiu į kelią, automobilio priekis apgadintas, salone iššovusios oro pagalvės. Automobiliai stovi kelio vingyje, kairėje pusėse vietovė atvira, dešinėje ties kelio vingiu auga medžiai. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nutemptas į saugojimo aikštelę, adresu: Pramonės g. 2C, Šiauliai. Paimtas užvedimo raktas, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis užplombuotas (1 t., b. l. 163–178);

7.8. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2916/2022(01) matyti, kad V. Ž. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 162);

7.9. Iš 2022 m. gegužės 30 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. gegužės 30 d. E. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; alkotesteriu pirmuoju tikrinimu 16.58 val. nustatyta 2,74 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 17.18 val. – 2,53 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais E. S. sutiko (1 t., b. l. 181);

7.10. Iš 2022 m. gegužės 30 d. transporto priemonės aprašo matyti automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio. Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužytas priekis, stipriai apgadinta kairė automobilio priekinė pusė, išdužęs priekinis kairės pusės žibintas ir galinis kairės pusės žibinto stiklas, sprogusios dvi oro pagalvės (1 t., b. l. 183–184);

7.11. Iš policijos pažymos apie įvykį matyti, kad 2022 m. gegužės 30 d. 16.38 val. ir 16.39 val. pagalbos telefonu gauti du pranešimai, kad link (duomenys neskelbtini) sodų važiuojant susidūrė du automobiliai: „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienas prispaustas, yra neblaivus, kraujuoja iš nosies. Vairuotojas išlipo, nėra prispaustas, moteriai skauda krūtinę, apie 50 metų (1 t., b. l. 188–193);

7.12. Iš 2022 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti ir aprašyti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą 2022 m. gegužės 30 d., nešiojamomis „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai (2 t., b. l. 3–6);

7.13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 839/2022(04) nurodyta, kad V. Ž. padaryti kūno sužalojimai: dešinio stipinkaulio skeveldrinis lūžis tipinėje vietoje ir dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis. Rasti kūno sužalojimai padaryti per kelias valandas iki 2022 m. gegužės 30 d. 17.43 val. V. Ž. kreipiantis į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Rasti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukomis kietomis automobilio dalimis. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu paviršiumi. V. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio stipinkaulio ir dešinio alkūnkaulio lūžio tipinėje vietoje sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 11);

7.14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 858/2022(04) nurodyta, kad, remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, V. Ž. objektyvių duomenų dėl kūno sužalojimo nenustatyta. V. Ž. 2022 m. gegužės 30 d. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatytas krūtinės ląstos sumušimas kairėje sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mąstą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (2 t., b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

8. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

9. Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,53 promilių neblaivumas.

11. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą, nurodydamas, kad, įvykio dieną, susipykęs su darbų vadovu ir nusipirkęs 0,5 l butelį degtinės, jį išgėrė, o vėliau, įmonės mikroautobusu parvežtas iki (duomenys neskelbtini) miestelio, kur autobusų stotelėje buvo palikęs stovėti savo automobilį „VW Passat“, sėdo jo vairuoti.

12. E. S. baudžiamajam įstatymui prieštaraujančią veiką patvirtina jo paties parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Aplinkybę, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio viršijo 1,5 promiles, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įrodo byloje surinkti objektyvūs įrodymai – alkotesterio rodmenys, su kuriais E. S. sutiko.

13. Ši kaltinamojo E. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. E. S. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikaltimas baigtas.

14. BK 281 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

15. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, bei dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl kurių sukėlė eismo įvykį, kurio metu V. Ž. padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados, transporto priemonės aprašas, kitų objektų apžiūros protokolas ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismo vertinimu, kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 14, 117 ir 127 punktų pažeidimai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, nes kaltinamasis, būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangą ir oro sąlygas, dėl neatsargumo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu blaivios nukentėjusiosios V. Ž., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Darytina išvada, jog tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo E. S. nusikalstama veika visiškai įrodyta, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Šie kaltinamojo veiksmai padaryti esant nusikalstamam nerūpestingumui, t. y. nors kaltinamais nenumatė, kad, būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

17. Kaltinamojo E. S. priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. Ž. sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai jam nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, padaryti esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 2 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sutaptį.

Žemesnės instancijos teismas

18. 2022 m. kovo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio 2022 m. kovo 18 d. nutarimas, kuriuo, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, E. S. susitaikius su nukentėjusiąja R. V., E. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08090-22 nutrauktas (1 t., b. l. 137–139).

19. Pagal BK 38 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienus metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

20. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. liepos 26 d. nutarimu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08090-22 E. S., kurį 2022 m. liepos 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino nutartimi (1 t., b. l. 14–16). Tyrimai E. S. atžvilgiu, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08090-22, ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19380-22, 2022 m. liepos 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu sujungti, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-08090-22 (1 t., b. l. 21–24).

21. Taigi, šiuo nuosprendžiu konstatavus kaltinamojo E. S. kaltę padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuris padarytas nepraėjus vienų metų terminui nuo E. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, spręstina dėl E. S. baudžiamosios atsakomybės taip pat ir už nusikalstamą veiką, už kurią jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

22. Be pačio kaltinamojo E. S. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

22.1. Nukentėjusioji R. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sutinka duoti parodymus sugyventinio E. S. atžvilgiu. Gyvena kartu 3 metai, veda bendrą ūkį, namas (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas. Kovo 8 d. ji kartu su E. atšventė moters dieną, išgėrė alkoholio. Gėrė kartu ir viskas buvo gerai, tačiau E. buvo nervingas, nes jo tėvą paguldė į ligoninę, nustatė vėžį. Kai išgėrė alkoholio, buvo susinervinęs, nervingas. Gal apie 22 val., ji buvo jau irgi gerokai pakaušusi, nes kartu gėrė degtinę. Jie susipyko žodis po žodžio, kilo konfliktas. Tiksliai priežasčių neprisimena. Abudu kalti buvo, nėra, kad vienas kaltas. Ji gal ką pasakė ir taip išėjo, kad jis čiupo už plaukų ir ant žemės parvertė. Ji buvo virtuvėje, sėdėjo ant kėdės. Kai nugriuvo nuo patempimo, E. vieną kartą iš kojos spyrė į pilvo sritį. Juto plaukų patempimą, didelio skausmo nesukėlė, bet, jeigu nugriuvo nuo kėdės, tai patempė. Nuo spyrio į pilvą irgi juto fizinį skausmą, kiek laiko nepasakys, bet jutosi. Kitą dieną skausmo nebuvo pilvo srityje, nei galvoje, jokių žymių neliko. Toks atvejis pirmas, kad E. smurtautų, todėl ji išsigando, nes nėra anksčiau E. rankos pakėlęs. Todėl jai suveikė išgąstis ir dar aišku alkoholis, kad ji paskambino į 112 ir išsikvietė policiją. Kai ji skambino į policiją, E. pabėgo iš namo, bet atvykę pareigūnai jį rado daržinėje ir sulaikė. Ji patvirtina, kad juto fizinį skausmą, jis jai buvo sukeltas, labai išsigando. Tačiau sužalojimų nepadarė, kitą dieną jokių žymių nebuvo. Kadangi nebuvo jokių žymių, ji nėjo pas gydytojus ir pas ekspertus, nematė tam reikalo. Turtinės ir neturtinės žalos ieškinio ji nereiškia, pretenzijų E. neturi. Jis jos atsiprašė, gailisi. Sakė, kad daugiau to nebus, gavo pamoką. Ji jam atleido, jokių pretenzijų neturi E. ir sutiktų su juo susitaikyti. Prašo bylą jam nutraukti (1 t., b. l. 73–76);

22.2. 2022 m. kovo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 35–41);

22.3. 2022 m. kovo 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. kovo 9 d. apie 22.00 val. atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), R. V. nurodė, jog sugyventinis E. S. tempė jai už plaukų, o parkritusiai ant žemės vieną kartą spyrė į pilvo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant R. V. kūno matomų sužalojimų nerasta. E. S. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,04 prom. girtumas (1 t., b. l. 42–45);

22.4. 2022 m. kovo 9 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog ant R. V. kūno akivaizdžių sužalojimų nerasta (1 t., b. l. 54–56).

23. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

24. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama šiai E. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis E. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas – tyčia sugriebęs rankomis nukentėjusiajai R. V. už plaukų ją tempė bei vieną kartą koja įspyrė jai į pilvo sritį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei R. V.. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir nukentėjusiosios R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie E. S. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog E. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

25. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

26. Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl visų trijų nusikalstamų veikų – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi jas įvykdęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje – šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

27. Kaltinamasis E. S. padarė tris baigtus nusikaltimus, kurių du yra tyčiniai, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 str. 2 d., 281¹ str. 1 d.), vienas priskiriamas neatsargių nusikaltimų grupei (BK 281 str. 2 d.). E. S. laikomas neteistu (teistumai išnykę) (1 t., b. l. 98–101; 2 t., b. l. 175–179), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 96–97), nedirbantis (3 t., b. l. 74), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, jog kaltinamajam skirtinos arešto bausmės, jų dydį nustatant artimą įstatymo numatytam arešto bausmės už nusikaltimo padarymą vidurkiui. Baudos bausmė, teismo vertinimu, kaltinamajam E. S. neskirtina, kadangi kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, turto neturi, turi didelių skolinių įsipareigojimų, kuriuos išieško antstoliai (3 t., b. l. 75–78), todėl baudos bausme iš esmės nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

28. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, pirmiausia bausmes pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį tarpusavyje subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, po to prie šios subendrintos bausmės pridedant dalį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės.

29. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

30. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. S. išnykus teistumui laikomas neteistu, jis pirmą kartą nuteistinas arešto bausme. Iki 2022 m. gegužės 30 d. E. S. dirbo, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka nebaustas. Byloje nustatyta viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, E. S. labai gailisi dėl tokio savo elgesio ir pasižada daugiau nebenusikalsti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai E. S. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą ir BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padėtų keisti E. S. elgesį teigiama linkme.

32. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. S. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 9 d. 00.48 val. iki 2022 m. kovo 9 d. 16.35 val. (1 para) (1 t., b. l. 112–116) ir nuo 2022 m. gegužės 30 d. 18.58 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 14.45 val. (1 para) (2 t., b. l. 136–141) bei E. S. laikytinas atlikęs dalį bausmės – 2 paras arešto.

33. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

34. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį – kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonės vairavimu, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus ir pažeidinėti Kelių eismo taisykles, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, įvertinant ir kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas (2,53 prom. neblaivumas) ir dėl to padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų, kaltinamajam E. S. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, trejų metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2022 m. gegužės 31 d. (2 t., b. l. 165–168).

35. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d. ). ). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas, darant nusikalstamą veiką, kaip įrankis ar priemonė. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.).

36. Kaltinamasis E. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje, padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, jog automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – E. S. (1 t., b. l. 185). Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamoms veikoms daryti, tačiau be šios transporto priemonės minėtų nusikaltimų padarymas nėra įmanomas. Atsižvelgiant į tai, nusikalstamų veikų padarymo metu E. S. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamų veikų padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę iš E. S. reikia konfiskuoti. Svarbu tai, kad E. S., darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajam, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, konfiskuotinas E. S. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip uždraustos veikos padarymo priemonė.

Dėl civilinio ieškinio

37. Nukentėjusioji V. Ž. baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo metu, pareiškė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir kaltinamajam E. S., prašydama jai priteisti 1165,81 Eur turtinei žalai ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad gydymo metu teko pirkti vaistinius preparatus, tvarsčius, tepalus ir kitus medikamentus gydymui, kurių įsigijimui buvo išleista 126,81 Eur, dėl patirto sužalojimo negalėjo naudotis viešuoju transportu, todėl į gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigas buvo priversta vykti taksi, dėl to susidarė 28 Eur taksi kelionės (pervežimo) išlaidos. Automobilis sugadintas nepataisomai, jo vertė 3500 Eur, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kompensavo 2489 Eur, todėl šioje dalyje neatlygintos žalos dydis yra 1011 Eur. Neturtinę žalą, kurią sudaro jos gyvenimo pablogėjimas, sveikatos sutrikdymas, bendravimo ir dvasinės būsenos sutrikimas, vertina 5000 Eur (2 t., b. l. 74–87).

Žemesnės instancijos teismas

38. Teismo posėdžio metu, nukentėjusiosios V. Ž. įgaliotas atstovas advokatas V. Poškus nurodė, jog po bylos perdavimo į teismą, draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 114,57 Eur turtinei žalai, susijusiai su medicininėmis ir transporto išlaidomis, atlyginti bei 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Todėl patikslino civilinio ieškinio dydį, nurodydamas, jog prašo priteisti 1 011 Eur turtinę žalą, kurią sudaro skirtumas tarp draudimo atlygintos sumos už automobilį ir jo vertės, ir 2000 Eur neturtinę žalą. Buvo prašoma priteisti šiek tiek didesnė suma už medicinines išlaidas, tačiau įvertinus, kad draudimo bendrovė paaiškino, kokie vaistai yra apmokami, kokie ne, ieškovė su ta pozicija sutinka, todėl reikalavimo toje dalyje ieškovė atsisako. Taip pat į bylą pateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, mokėjimo nurodymus, gydymą patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 98–108).

39. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokiu atveju teismas priima ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios V. Ž. įgaliotas atstovas advokatas V. Poškus teisme civilinio ieškinio dalyje dėl 40,24 Eur turtinės žalos atlyginimo, reikšto už medikamentines išlaidas, atsisakė, ieškinio atsisakymas šioje dalyje priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio šioje turtinės žalos dalyje nutrauktinas.

40. Civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ paaiškinimuose teismui nurodė, jog draudikas apskaičiavo ir išmokėjo 2489 Eur dydžio draudimo išmoką už automobiliui padarytą žalą. Žalai apskaičiuoti buvo naudojama vidutinė analogiško automobilio rinkos vertė. Tam buvo pasitelktos viešai siūlomų įsigyti artimiausių parametrų ir komplektacijos automobilių kainos. Palyginamų objektų vertės vidurkis sudaro 2386,17 Eur sumą, tačiau nukentėjusiosios automobilis, palyginus su lyginamais objektais, turėjo 99076 km mažesnę ridą, todėl draudikas apskaičiavo didesnę automobilio vertę, pritaikęs 1,128 koeficientą. Dėl to nukentėjusiosios automobilio rinkos vertę įvertino 2690 Eur. Iš šios vertės turi būti išskaičiuota automobilio liekanų vertė (neapgadintų detalių suma, kurią galima realizuoti). Pastarąją liekanų sumą draudikas įvertino aukciono pagalba, kai gavo 201 Eur pasiūlymą įsigyti automobilio liekanas. Nors sandoris buvo realus, tačiau aukciono užklausa buvo panaudota siekiant išsiaiškinti realią rinkos liekanų vertę. Tokiu būdu buvo apskaičiuota galutinė 2489 Eur nukentėjusiosios automobiliui padaryta žala. Nukentėjusiosios 3500 Eur už automobilį įvertinimas nėra pagrįstais objektyviais duomenimis ar kitu skaičiavimu, todėl negali būti laikytinas pagrįstu reikalavimu ir 1011 Eur nukentėjusiosios reikalavimą dėl automobilio žalos priteisimo draudikas prašo teismo atmesti. Dėl neturtinės žalos reikalavimo nurodė, kad draudikas 3000 Eur dydžio neturtinės žalos sumą nustatė pagrįstai, atsižvelgęs į teismų praktiką analogiškose bylose ir į medicininius dokumentus, prijungtus šioje byloje. Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2900 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35- 895/2017). Medicininiai dokumentai nepagrindžia didesnės neturtinės žalos, kuri būtų priežastis nesilaikyti teismų praktikoje nustatomų sumų. Nors draudikas neneigia dėl įvykio metu patirto skausmo, nepatogumų, tačiau objektyviai – nukentėjusioji patyrė rankos lūžį, kuri po intervencijos buvo įmobilizuota, taikomi antibiotikai, analgetikai, perrišimai, tausojantis rėžimas. Medicininiuose dokumentuose neatsispindi sudėtingesnis gydymas, komplikacijos, nėra duomenų, grindžiančių apie kokius nors liekamuosius reiškinius. Apie gydymo sudėtingumą galima spręsti taip pat ir iš apsilankymų medicinos įstaigose skaičių, kuris objektyviai nėra didelis, taip pat apie medicininių išlaidų apimtį, dažnumą bei turinį. Šiuo atveju patirtos nedidelės medikamentų išlaidos (126 Eur), kurių didesnę dalį sudaro bintai, tvarsčiai, pleistrai, drėgnos servetėlės, dezinfekcinis purškalas bei priešuždegiminis „Nimesil“ ir kremas „Lioton“. Dėl šių priežasčių draudikas sprendžia, kad nustatė tinkamą 3000 Eur dydžio neturtinę žalą, atitinkančią teismų praktiką. Pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog nukentėjusiajai buvo išmokėta: 86,57 Eur med. išlaidų (prašyta 126,81 Eur suma mažinta nesusijusių pirkinių dalimi), 28 Eur transporto išlaidų (patenkinta visiškai), 2489 Eur dėl automobilio „Škoda Fabia“, 3000 Eur neturtinė žala. Prašo laikyti, kad draudiko išmokėtos sumos yra pakankamos žalai dėl deklaruojamo įvykio atlyginti ir atmesti likusius ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus (3 t., b. l. 50–73, 91–95).

41. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ 5 punktas (redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) numato, kad draudimo išmokos dydis priklauso nuo eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui dydžio. Jeigu eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys, draudimo išmokos dėl žalos asmeniui, žalos turtui ir (ar) neturtinės žalos mokamos atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusio trečiojo asmens patirtą žalą, tačiau draudimo išmokų suma negali viršyti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų.

42. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas (redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

43. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo automobilį, kuris buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.254 straipsnio nuostatomis, pareigą atlyginti žalą turi draudikas.

44. CK 6.254 straipsnyje numatyta, jog įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

45. Esant nurodytam reglamentavimui, atsižvelgiant į prašytos priteisti turtinės bei neturtinės žalos bendrą dydį, tai, kad šios sumos nesiekia maksimalių žalos turtui ir asmeniui atlyginimo dydžių, numatytų įstatymo, teismas sprendžia, jog šiuo atveju tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą privalo atlyginti ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, o ne kaltinamasis E. S..

46. Nukentėjusioji V. Ž. prašo priteisti 1011 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro skirtumas tarps automobilio vertės – 3500 Eur, ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sumokėtos (kompensuotos) sumos – 2489 Eur. Apklausta teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusioji V. Ž. nurodė, jog automobilio vertę iki įvykio nustatė patys, lygindami su kitais parduodamais automobiliais turguose, internete, į nepriklausomus vertintojus nesikreipė. Iki įvykio automobilis buvo tvarkingas, gegužės mėnesį jam buvo atlikta techninė apžiūra, prieš ją keitė tik stabdžių kaladėles. Po eismo įvykio automobilio neremontavo, ji pardavė birželio arba liepos mėn. (Nuosprendžio 5 punktas). Pirmiausia pažymėtina, jog į bylą nepateikta visiškai jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios V. Ž. teiginius, jog eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė įvykio dieną iki eismo įvykio sudarė 3500 Eur. Byloje gautoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog transporto priemonės – automobilio „Škoda Fabia“, tokių pačių pagrindinių parametrų kaip nukentėjusiosios V. Ž. vairuoto automobilio, vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. gegužės mėn. buvo 1300 Eur (įskaičiavus PVM) (3 t., b. l. 135). Draudikas nurodo, jog nustatant vidutinę analogiško automobilio rinkos vertę pasitelkė viešai siūlomų įsigyti artimiausių parametrų ir komplektacijos automobilių kainas ir nustatė jų vidurkį (2386,17 Eur), o šiai sumai dar pritaikė 1,128 koeficientą, kadangi nukentėjusiosios automobilis, palyginus su lyginamais objektais, turėjo 99076 km mažesnę ridą, tokiu būdu apskaičiavo nukentėjusiosios automobilio rinkos vertę 2690 Eur, iš kurios atėmė 201 Eur, t. y. automobilio liekanų vertę, nustatytą aukciono pagalba (3 t., b. l. 52–73). Iš nukentėjusiosios V. Ž. įgalioto atstovo posėdžio metu teismui pateiktos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog 2022 m. birželio 28 d. V. Ž. automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio, pardavė už 201 Eur (3 t., b. l. 98–99). Iš viešai prieinamos informacijos internetinių skelbimų svetainėse (www.autoplius.lt, www.autogidas.lt) matyti, jog analogiškų ir panašių parametrų automobilių „Škoda Fabia“ vidutinė kaina Lietuvoje įvykio datai nesiekė 2000 Eur. Įvertinus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodytas nukentėjusiosios teiginys, jog jos vairuoto automobilio „Škoda Fabia“ iki eismo įvykio vertė siekė 3500 Eur. Teismo vertinimu, draudikas tinkamai apskaičiavo eismo įvykio metu nukentėjusiosios V. Ž. vairuoto automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę iki eismo įvykio, tinkamai apskaičiavo turtinę žalą, susijusią su automobiliui padarytais apgadinimais, todėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimas turtinės žalos dalyje dėl 1011 Eur už automobilį, netenkintinas.

47. Nukentėjusioji V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinis atsakovas ADB „Compensa V. I. Group“ išmokėjo nukentėjusiajai V. Ž. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje draudikas prašo ieškinio reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.

48. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

49. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.) nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

51. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

52. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 600 (šešių šimtų) eurų iki 3 000 (trijų tūkstančių) eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.).

53. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 839/2022(04) nurodyta, kad V. Ž. padaryti sužalojimai: dešinio stipinkaulio skeveldrinis lūžis tipinėje vietoje ir dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (Nuosprendžio 7.13 punktas). Nukentėjusioji V. Ž. dėl prašomos priteisti neturtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodė, jog eismo įvykio metu jai buvo sunkiai sužalota dešinė ranka, sumušta krūtinė, dešinė koja, patyrė trauminį šoką. Be nuskausminamųjų vaistų negali užmigti, ranka turi būti pakelta, nes tinsta. Gydymas ir reabilitacija tęsiasi iki šiol, yra suplanuotos sužalotos rankos chirurginės operacijos, todėl tenka sistemingai vykti pas gydytojus. Sužalota ranka, krūtinė nuolat skauda, ranka yra įtvare, negali laisvai judėti ir sužalojimas vizualiai matomas, tai jai bendravimo metu su kitais asmenimis sukelia diskomfortą. Šiuo metu jaučia baimę kelionėms automobiliu. Padaryti sužalojimai ilgą laiką bus gydomi, reikalinga reabilitacija. Dėl gydymo, atliekamo ikiteisminio tyrimo, negali niekur išvykti iš savo gyvenamosios vietos. Neturtinę žalą, kurią sudaro jos gyvenimo pablogėjimas, sveikatos sutrikdymas, bendravimo ir dvasinės būsenos sutrikimas, vertina 5000 Eur (2 t., b. l. 74–87).

54. Nukentėjusioji V. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po eismo įvykio pirma jos dešinės rankos operacija buvo atlikta birželio 9 d. Šiaulių ligoninėje, antra – rugsėjo 2 d. Joniškio ligoninėje. Po įvykio ligoninėje ji buvo laikoma parą laiko, suleido vaistus, sugipsavo ranką. Ligoninėje tą patį vakarą buvo nualpusi. Po operacijos birželio 9 d. tris dienas gulėjo stacionare, po rugsėjo 2 d. operacijos namo paleido tą pačią dieną. Šiuo metu gydymas yra tęsiamas, laukia reabilitacija. Be to, baigus dešinės rankos gydymą, jai rekomendavo daryti kairės rankos operaciją. Nedarbingumo neturėjo, nes yra pensininkė. Neturtinę žalą 3 000 eurų dydžio atlygino draudimas, likusią 2 000 eurų žalą grindžia patirtu stresu, susilpnėjusia sveikata, be dešinės rankos nieko negali atlikti, vartojo vaistus, patyrė skausmą, tris mėnesius vartojo nuskausminamuosius. Ir šiuo metu dar kankina skausmai, ypač naktį. Buityje iki šiol savimi negali apsirūpinti, net nusiprausti negalėjo. Po antros operacijos jau leido šlapinti ranką. Turėjo pomėgį – sodo darbus, gėlynų priežiūrą, tačiau po šio įvykio nebegalėjo rūpintis, nei savimi, nei savo pomėgiu, nei vairuoti. Po įvykio atsirado baimė vairuoti (Nuosprendžio 5 punktas).

55. Akivaizdu, kad dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusioji V. Ž. patyrė fizinį skausmą, jai atliktos dvi rankos operacijos, patyrė tam tikrų nepatogumų, buvo paskirtas reabilitacinis gydymas, jos gyvenimo kokybė suprastėjo, dėl to ji turi teisę reikalauti satisfakcijos. Tačiau, kita vertus, nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jai buvo sukelti kokie nors ypatingi, neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jos būklė ir šiuo metu būtų ypatingai bloga, kad ji patiria kokias nors ypatingas pasekmes, kad iš esmės pasikeitė jos gyvenimo kokybė, apsunkintos jos galimybės bendrauti su aplinkiniais, užsiimti mėgstama veikla, pasirūpinti buitimi ir pan. Kaip minėta, civilinis atsakovas ADB „Compensa V. I. Group“ nukentėjusiajai V. Ž. atlygino dalį – 3000 Eur, neturtinės žalos. Teismo vertinimu, nukentėjusiajai V. Ž. eismo įvykio metu nebuvo sužalota gyvybiškai svarbi kūno dalis ar padarytos sunkios ir itin ilgalaikės pasekmės, todėl atsižvelgus į nukentėjusiosios V. Ž. civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl patirtų išgyvenimų, į bylą pateiktą specialisto išvadą ir medicininius dokumentus, teismų praktiką šio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog draudimo bendrovės atlygintos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tai, kad byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko reikėtų nukrypti nuo teismų formuojamos praktikos, spręstina, jog tenkinti V. Ž. civilinį ieškinį kitoje dalyje, dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos dalies – 2000 eurų, priteisimo, nėra teisinio pagrindo, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

56. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Civiliniam atsakovui ADB „Compensa V. I. Group“ po ieškinio pareiškimo nukentėjusiajai V. Ž. atlyginus dalį – 3000 Eur neturtinės žalos ir 114,57 Eur turtinės žalos (86,57 Eur med. išlaidos + 28,00 Eur transporto išlaidos), procesas dėl šių civilinio ieškinio dalių, nutrauktinas.

Kiti klausimai

57. Kaltinamajam E. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 161–164), dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), išduoto 2017 m. liepos 1 d. VĮ „Regitra“ E. S., paėmimas (2 t., b. l. 169–172) ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (2 t., b. l. 165–167), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

58. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius teismui pateikė 2022 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. APD-2022-13102, iš kurios matyti, jog išlaidos už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. Ž. sudaro 505,00 Eur (3 t., b. l. 137–144).

59. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamojo amžių, turtinę padėtį, patirtos išlaidos iš kaltinamojo priteistinos valstybės naudai.

60. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su automobilio užvedimo rakteliu, pulteliu ir registracijos liudijimu, konfiskuotini;

- automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir dokumentais grąžintas saugoti V. Ž. (2 t., b. l. 94–95), paliktini neribotai savininko – V. Ž. nuosavybei.

- CD laikmenos su vaizdo įrašais, 3 vnt., esančios vokuose Nr. 1 ir Nr. 2, prisegtos prie bylos 3 tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos;

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. S. vardu, esantis voke Nr. 1, prisegtame prie bylos 3 tomo galinio viršelio, perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 55 (penkiasdešimt penkių) parų areštu.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę , bei dalinio sudėjimo būdais, ir E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. skirti bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. S. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 9 d. 00.48 val. iki 2022 m. kovo 9 d. 16.35 val. (1 parą) ir nuo 2022 m. gegužės 30 d. 18.58 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 14.45 val. (1 parą) bei laikyti E. S. atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, E. S. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant E. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant, jog jis visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, ir nustatant E. S. pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos – 2022 m. gegužės 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Nutraukti procesą dėl nukentėjusiosios V. Ž. pareikšto civilinio ieškinio dalyse: dėl civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa V. I. Group“ nukentėjusiajai V. Ž. atlygintos – 3000 Eur neturtinės ir 114,57 Eur turtinės žalos; dėl nukentėjusiosios V. Ž. atsisakyto reikalavimo dėl 40,24 Eur turtinės žalos (reikšto dėl gydymosi / medikamentinių išlaidų).

Atmesti nukentėjusiosios V. Ž. civilinį ieškinį dalyse dėl neatlygintos 2000 Eur neturtinės ir 1011 Eur turtinės žalos priteisimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą.

Iš E. S. valstybei priteisti 505,00 Eur (penkis šimtus penkis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su automobilio užvedimo rakteliu, pulteliu ir registracijos liudijimu, konfiskuoti;

- automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir dokumentais grąžintą saugoti V. Ž., palikti neribotai savininko – V. Ž. nuosavybei;

- CD laikmenas su vaizdo įrašais, 3 vnt., esančias vokuose Nr. 1 ir Nr. 2, prisegtuose prie bylos 3 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. S. vardu, esantį voke Nr. 1, prisegtame prie bylos 3 tomo galinio viršelio, perduoti jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Renata Maziliauskienė