- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- 2-159/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02842-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- Z. R., L. M.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Dameta“, uždaroji akcinė bendrovė „Katalizator.LT“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. R. (Z. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5282-160/2013 pagal pareiškėjų Z. R. ir L. M. skundus atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baldų galerija“, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Dameta“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Katalizator.LT“, dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Z. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti BUAB „Baldų galerija“ 2013 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimo protokolą (visa apimtimi). Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Baldų galerija“ ir administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. kovo 21 d. Ji (pareiškėjas) minėto teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi buvo įtrauktas į BUAB „Baldų galerija“ pirmos eilės kreditorių sąrašą. 2013 m. liepos 26 d. buvo sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, tačiau dar 2013 m. liepos 19 d. jis (pareiškėjas) buvo pateikęs teismui prašymą įtraukti jį į BUAB „Baldų galerija“ kreditorių sąrašą su 8 933 168,35 Lt reikalavimu. Prašymas neišnagrinėtas. Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Šiuo metu BUAB „Baldų galerija“ bankroto byloje įsiteisėjusia nutartimi yra patvirtinta mažiau nei pusė pateiktų kreditinių reikalavimų sumos, todėl pirmasis kreditorių susirinkimas negalėjo įvykti iki to momento, kol bus patvirtintas pareiškėjo 8 933 168,35 Lt finansinis reikalavimas. Pareiškėjo įsitikinimu, akivaizdu, kad visi 2013 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkime priimti nutarimai yra neteisėti. Nurodė, kad 11 nutarimu kreditoriai įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Toks nutarimas turėtų negrįžtamų pasekmių įmonei ir bankroto bylai – neliktų galimybės, remiantis Įmonių bankroto įstatymu, siūlyti kreditoriams sudaryti taikos sutartį ir bankroto bylą nutraukti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis yra BUAB „Baldų galerija“ akcininkas, valdantis daugiau nei 3/4 akcijų ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. pateikė BUAB „Baldų galerija“ bankroto administratoriui pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Tai įrodo, kad yra reali galimybė atkurti įmonės mokumą bei grąžinti įmonę į rinką. Įmonės išsaugojimas apgintų visų kreditorių interesus. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtino BUAB „Baldų galerija“ kreditorių sąrašą, tarp jų ir AB SEB banko hipoteka užtikrintą reikalavimą 8 477 463,66 Lt. Akivaizdu, kad BUAB „Baldų galerija“ vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu visi nutarimai buvo priimti AB SEB banko iniciatyva.
Pareiškėja L. M. taip pat prašė panaikinti BUAB „Baldų galerija“ 2013 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimo protokolą visa apimtimi tais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjas Z. R.. Kitokių faktinių aplinkybių nenurodė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjų Z. R. ir L. M. skundus atmetė.
Teismas nustatė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2013 m. liepos 26 d. Z. R. susirinkime balsavo raštu. L. M. susirinkime nedalyvavo, tačiau jai apie susirinkimą buvo pranešta paštu. Skundai dėl kreditorių susirinkimo protokolo panaikinimo teismui paduoti 2013 m. rugpjūčio 16 d., nors paskutinė diena pagal įstatymą buvo 2013 m. rugpjūčio 9 d. Priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas skundams paduoti, pareiškėjai nenurodė, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorius nereikalavo, jog skundai būtų atmesti dėl praleisto termino juos paduoti, teismas pasisakė dėl šių skundų esmės.
Teismo motyvai: nustatytu terminu bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto administratoriui pareiškė reikalavimus bendrai dėl 11 302 464,59 Lt. Patikrinęs pareikštų reikalavimų pagrįstumą, bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą dėl 8 888 798,42 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2013 m birželio 4 d. nutartimi jis buvo patvirtintas - patvirtinta 78,64 proc. visų kreditorių per nustatytą terminą pareikštų finansinių reikalavimų. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. birželio 14 d. Teismas sprendė, kad šiai nutarčiai įsiteisėjus (nutartimi patvirtinta daugiau kaip pusė visų BUAB „Baldų galerija“ kreditorių per nustatytą terminą pateiktų finansinių reikalavimų sumos), pirmasis bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas pagal galėjo ir turėjo būti šauktas (ĮBĮ 22 str. 1 d.). Z. R. prašymą patvirtinti 8 933 168,35 Lt finansinį reikalavimą teismui ir bankroto administratoriui įteikė 2013 m. liepos 19 d., t. y. praleidęs nustatytą terminą reikalavimui pareikšti, ir tai neturi įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimui.
Teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 26 d. įvykusiame pirmame kreditorių susirinkime darbotvarkėje numatytais klausimais pasisakė kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 8 795 219,45 Lt (98,94 proc. visų patvirtintų reikalavimų sumos). Vienuoliktu darbotvarkės klausimu 98,87 proc. kreditorių nusprendė įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama. Teismas nustatė, kad taikos sutartis bankroto administratoriui buvo įteikta 2013 m. rugpjūčio 1 d., t. y. po įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo. Taigi pirmajame kreditorių susirinkime šis pasiūlymas negalėjo būti svarstomas. Atsižvelgdamas į tai priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo pripažinti, jog 2013 m. liepos 26 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas pažeidė kreditoriaus Z. R. teisę pateikti pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi Z. R. patvirtintas kreditinis reikalavimas padidintas 189 537 Lt suma, dėl to jo turimas reikalavimas balsų skaičiumi niekaip negali nulemti ginčo sprendimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjas Z. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2013 m. liepos 26 d. BUAB „Baldų galerija“ pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta daugiau kaip pusė visų UAB „Baldų galerija“ kreditorių per nustatytą terminą pateiktų finansinių reikalavimų sumos, pirmasis kreditorių susirinkimas galėjo ir turėjo būti sušauktas. Įmonių bankroto proceso metu itin dažnai pateikiami tvirtinti kreditiniai reikalavimai praleidus terminą. Situacija, kai dar iki pirmojo kreditorių susirinkimo buvo pareikštas pareiškėjo kreditinis reikalavimas, prieštaravo Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 daliai;Įsiteisėjus BUAB „Baldų galerija“ 2013 m. liepos 26 d. vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimui įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, administratorius bus priverstas kreiptis į teismą. Tokiu atveju taikos sutarties sudarymas nebebus galimas. Taikos sutarties pasiūlymas turi būti vertinamas kaip labiausiai kreditorių interesus tenkinanti situacija, nes įmonės, kaip verslo subjekto, ateityje galinčio veikti pelningai ir vykdyti savo įsipareigojimus, išsaugojimas apgintų visų esamų kreditorių interesus;Teismas formaliai įvertino BUAB „Baldų galerija“ bankroto procesą ir Įmonių bankroto įstatymo teisės normas. Nebuvo vertinti bankroto proceso tikslai ir principai, galimybės kuo labiau apginti bankrutuojančios įmonės interesus. Nevertinti pareiškėjo argumentai, kad nutarimai buvo priimti tik kreditoriaus AB SEB banko iniciatyva.
Atsiliepimas
Atsakovas - BUAB „Baldų galerija“, pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad sprendžiant klausimą ar yra sąlygos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą pagal Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, šią normą būtina aiškinti kartu su Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų pateikimo terminą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1921-160/2013 Z. R. prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 8 933 168,35 Lt reikalavimu tenkino iš dalies – patvirtino tik 189 537 Lt reikalavimą, kurio administratorius neginčijo. Nutartis yra įsiteisėjusi. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį. Apelianto pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo pateikimo faktas savaime nesudaro pagrindo pripažinti ginčo nutarimus neteisėtais. Pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo buvo pateiktas po pirmojo kreditorių susirinkimo. Apelianto pateiktas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį yra deklaratyvus, jame nenurodyti būdai ir priemonės, kurie leistų manyti, kad įmonė gali atkurti ūkinę komercinę veiklą ir mokumą, patenkinti kreditorių reikalavimus. Nurodė, kad kreditoriai buvo informuoti apie apelianto pateiktą pasiūlymą. Absoliučiai didžioji dalis kreditorių nepritarė taikos sutarties sudarymui.
Suinteresuotas asmuo - AB SEB bankas, atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašė jį atmesti, nes apeliantas, jo įsitikinimu, neteisus, teigdamas, jog įstatymas neįpareigoja vertinti tik tuos kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti per teismo nustatytą terminą. Iš esmės visos bankroto įstatymo normos nukreiptos į tikslą kaip galima efektyviau, ekonomiškiau, tačiau operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Ne veltui Įmonių bankroto įstatymas nustato konkrečius terminus, kurių turi būti laikomasi, vykdant juridinių asmenų bankroto procedūras. Iš Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto sprendžiama, kad pasibaigus terminui kreditiniams reikalavimams pateikti, surinkti ir teismo patvirtinti reikalavimai sudaro pagrindinę bankrutuojančios įmonės kreditorių visumą, su kuria sietini tolesni veiksmai bankroto procese, įskaitant ir pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimą. Svarstant ir priimant nutarimą 11 klausimu dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nei vienas kreditorius nebalsavo prieš. Kreditorių sprendimas nėra lygus teismo nutarčiai likviduoti įmonę, todėl neužkerta kelio svarstyti taikos sutarties klausimą. Kartu su pasiūlymu dėl taikos sutarties sudarymo nebuvo pateikti ir iki šios dienos nėra pateikti jokie realūs duomenys ar argumentai, pagrindžiantys ne tik bendrovės (akcininko) deklaruojamą pasirengimą sutaryti taikos sutartį, bet ir realias galimybes vykdyti įsipareigojimus dengti skolas kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to ar 2013 m. liepos 26 d. įvykusiame pirmajame BUAB „Baldų galerija“ kreditorių susirinkime priimti nutarimai pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 straipsnio 1 dalį yra teisėti.
Susiformavusios teismų praktikos pagrindu teismas bankroto bylose privalo veikti aktyviai ex officio, nes įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, ir tai lemia viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose, todėl teismas, nagrinėdamas kreditoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, privalo patikrinti ar jie priimti nepažeidžiant įstatymų nustatytos jų priėmimo tvarkos bei įvertinti ar priimtas nutarimas (nutarimai) ir jo galimos pasekmės nepažeis visų (dalies) įmonės kreditorių bei bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų.
Pažymėtina, kad apeliantas ginčija visą BUAB „Baldų galerija“ kreditorių susirinkimo protokolą (jame įformintus priimtus nutarimus) iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nebuvo išnagrinėjęs jo prašymo dėl 8 933 163,35 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuris yra didesnis, nei įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti bendrai visų kreditorių finansiniai reikalavimai todėl, jo teigimu, pirmasis kreditorių susirinkimas negalėjo įvykti.
ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Baldų galerija“ bei nustatė 40 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditiniams reikalavimams pareikšti. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. kovo 21 d. , todėl kreditoriai savo finansinius reikalavimus bankroto administratoriui turėjo pareikšti iki 2013 m. balandžio 30 d. Per šį laikotarpį buvo pateikti 11 302 464,64 Lt finansiniai reikalavimai. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas nustato, kad administratorius, patikslinęs pareikštus kreditorių reikalavimus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi BUAB „Baldų galerija“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių 8 888 798,42 Lt finansiniai reikalavimai, taip pat ir pareiškėjo (pirmos eilės kreditoriaus) Z. R. 5 944,30 Lt finansinis reikalavimas (61-62 b. l.). Taigi šia nutartimi buvo patvirtinta 78,64 proc. kreditorių finansinių reikalavimų, pareikštų per teismo nustatytą terminą. Apeliantas Z. R. prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą su papildomu 8 933 168,35 Lt finansiniu reikalavimu pateikė jau po nustatyto termino finansiniams reikalavimams pareikšti, - po 2013 m. liepos 19 d. (73-77 b. l.). Kadangi teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi buvo patvirtinti neginčyti kreditorių finansiniai reikalavimai, ir teismo nutartis įsiteisėjo, todėl apelianto atskirojo skundo argumentas, kad 2013 m. liepos 26 d. pirmasis kreditorių susirinkimas sušauktas pažeidžiant ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kad susirinkime priimti nutarimai yra neteisėti, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria patvirtinta daugiau kaip pusė visų BUAB „Baldų galerija“ kreditorių per nustatytą terminą pateiktų finansinių reikalavimų, pirmasis kreditorių susirinkimas galėjo ir turėjo būti šauktas. ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad kreditoriui po nustatyto termino pareiškus reikalavimą, kreditorių susirinkimas negali būti šauktas iki tol, kol nebus išspręstas tokio kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimas, nes taip būtų pažeisti bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai, vilkinamas bankroto procesas.
Apeliantas teigia, kad pirmojo kreditorių susirinkimo metu 11 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas užkerta kelią siūlyti sudaryti taikos sutartį.
Nustatyta, kad 2013 m. liepos 26 d. vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu 11 darbotvarkės klausimu balsų dauguma buvo priimtas nutarimas įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl BUAB „Baldų galerija“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Susirinkimo metu savo nuomonę, balsuodamas raštu, pareiškė ir apeliantas. Iš byloje esančio protokolo matyti, kad svarstant ir priimant nutarimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nei vienas kreditorius, taip pat ir apeliantas, nebalsavo „prieš“. Susirinkimo metu pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo nebuvo pateikta. Nustatyta, kad pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo Z. R. administratoriui pateikė tik 2013 m. rugpjūčio 1 d. (6-7, b. l.), t. y. jau po įvykusio pirmojo BUAB „Baldų galerija“ kreditorių susirinkimo. Apie tokį bankrutuojančios bendrovės akcininko pasiūlymą administratorius registruotu paštu informavo įmonės kreditorius, prašydamas pranešti apie pritarimą (nepritarimą) minėtam siūlymui (65-67 b. l.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad didžioji dalis atsakymus pateikusių kreditorių nepritarė taikos sutarties sudarymui (68-72 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo pateikimo faktas savaime nesudaro pagrindo pripažinti ginčo nutarimą neteisėtu. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Iš byloje esančio BUAB „Baldų galerija“ 2013 m. liepos 26 d. protokolo matyti, kad į susirinkimą neatvyko nei vienas kreditorius, tačiau kreditoriai AB SEB bankas, VSDFV Vilniaus skyrius, VMI, UAB „Dameta“, UAB „Katalizator.LT“ ir apeliantas Z. R. balsavo raštu. Taigi pirmajame kreditorių susirinkime savo nuomonę, balsuodami raštu, išreiškė kreditoriai, kurių teismo patvirtinta reikalavimų suma buvo 8 795 219,45 Lt arba 98,94 proc. visų kreditinių reikalavimų sumos.
Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatų; jame priimti nutarimai teisėti, neprieštarauja IBĮ ir nepažeidžia visų (dalies) kreditorių ar bankrutuojančios įmonės interesų. Kitokių teiginių (išskyrus tai, kad pirmojo kreditorių susirikimo metu nebuvo patvirtintas Z. R. papildomas finansinis reikalavimas), dėl kurių skundžiami nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti, apeliantas nenurodė.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais ir naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.