Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo M. C. gynėjo advokato Arūno Nevardauskio skundą dėl Panevėžio miesto rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. kaltinamas tuo, kad 2016 m. kovo 28 d., apie 23 valandą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. S. ir I. B., Panevėžio mieste, įsibrovė į patalpą – M. ir I. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur kartu su A. S. panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu, tai yra sudavęs jam medine lazda ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, įspyręs ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, A. S. sudavus M. P. lazda ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, ne mažiau kaip 8 smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas, dėl ko, pagal 2016-04-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadą Nr. G 466/2016 (05), M. P. buvo padarytas žaizdos kaktoje, smakre, kraujo patekėjimas po galvos smegenų dangalais dešiniame pusrutulyje, tai yra nežymiai sutrikdyta sveikata, jam (M. C.) apkrausčius M. P. striukės kišenes, o I. B. apieškojus butą, pagrobė svetimą, M. P. priklausantį turtą bendros 355 eurų vertės – mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) eurų vertės su jame buvusia SIM kortele 5 eurų vertės; mobiliojo ryšio telefono HTC įkroviklį 5 eurų vertės; mobiliojo ryšio telefono SONY įkroviklį 5 eurų vertės; mobiliojo ryšio telefono NOKIA 15 eurų vertės; piniginę 25 eurų vertės, joje buvusius pinigus – 200 eurų, I. P. priklausantį turtą bendros 150 eurų vertės – garso kolonėlių stiprintuvą 100 eurų vertės, elektrinį diskinį pjūklą BOSCH 50 eurų vertės, o taip pat pagrobė M. P. išduotus asmens dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę, kario pažymėjimą, ir svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SWEDBANK banko mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. P., t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d.

Be to, jis, kaltinamas, kad 2016 m. balandžio 5 d., apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. K., iš anksto susitarę ir turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą ir panaudoję fizinį smurtą V. P. atžvilgiu pagrobė jo turtą, o būtent: nuėję prie V. P. buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), paskambino į duris, V. P. jas atidarius, jis (M. C.) smogė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam V. P. į veidą, V. P. pasitraukus į buto vidų, abu su E. K. įsibrovė į butą, kur jis (M. C.) smogė kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius V. P. į veidą bei galvą, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, tuo, padarydami V. P. galvos ir veido sumušimus pasireiškusius daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir nubrozdinimais galvoje, galvos smegenų kairiojo pusrutulio kaktinės skilties sumušimu ir kraujo išsiliejimu po kietuoju voratinkliniu galvos smegenų dangalais, nosikaulių lūžiu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, M. C. saugant, kad V. P. neatsikeltų nuo grindų, o E. K. apieškojus butą, pagrobė svetimą V. P. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną NOKIA su SIM kortele bendros 20 eurų vertės, pinigus – 20 eurų vertės, iš viso pagrobė svetimo turto bendros 40 eurų vertės, t.y. nusikalstama veika, numatytą LR BK 180 str. 2 d.

Skundžiama nutartimi teismas kaltinamajam M. C. pratęsė suėmimo terminą 3 mėnesiams tais pagrindais, kad jis, būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. (BPK 122 str. 1 d. 1,3 p.).

Skundu kaltinamojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam švelnesnę kardomąją priemonę.

Apeliantas nurodo, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena kartu su mama, kuri juo nuolat rūpinasi ir be jos pagalbos neišsiverčia, todėl yra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais. Skunde teigiama, kad M. C. turi psichikos sutrikimų, kurie akivaizdžiai yra matomi, ne kartą gydytas psichiatrinėje ligoninėse, jam buvo taikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, kas apsunkina darbo paiešką ir galimybę dirbti, taikant griežtą kardomąją priemonę jis negauna reikiamos medicininės pagalbos, dėl ko prastėja sveikatos būklė. Apelianto nuomone, paskyrus kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės apribojimu, galėtų gauti tinkamą gydymą ir vykdyti kitos kardomosios priemonės sąlygas. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, nes gyvenamosios vietos ir tamprių ryšių su motina buvimas, jokių konkrečių duomenų nebuvimas apie bandymą ar siekimą pakenkti ikiteisminiam tyrimui, bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus nusikaltimus, rodo, kad teismas paskyrė kardomąją priemonę, nesant tam įstatyminio pagrindo. Apelianto manymu, M. C. dalyvavimą procese galima užtikrinti kitomis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo M. C. gynėjo advokato A.Nevardauskio skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų (BPK 122 straipsnio 6 dalis). Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šių nuostatų taip pat turi būti laikomasi ir tęsiant suėmimą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė A. C. kardomosios priemonės suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p., numatytais pagrindais, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad M. C. įtariamas padaręs vieną tyčinį sunkų nusikaltimą ir sužalojęs asmenį, dėl ko jam nepareikšti įtarimai, nes negauta specialisto išvada, kad suėmimo terminas baigiasi 2016-05-11, neteisingai motyvavo tolimesnį šios kardomosios priemonės taikymo būtinumą, neatsižvelgdamas į pasikeitusią M. C. procesinę padėtį nutarties priėmimo metu, pažodžiui ją nukopijuodamas nuo 2016-05-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties (b.l.104-105,3 t.), todėl šie skundžiamos nutarties trūkumai ištaisytini, nagrinėjant kaltinamojo gynėjo skundą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriame M. C. kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. (dvi veikos), 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo (2016-07-13 ) perduota teismui, todėl nuo šios datos jis laikomas kaltinamuoju, o nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas M. C. nurodytos kaltinamajame akte ir jos nurodytos šios nutarties aprašomoje dalyje.

Spręsdamas kardomosios priemonės suėmimo tolimesnį taikymą kaltinamajam M. C., teismas nevertina bylos įrodymų ir nesprendžia suimtojo kaltės, įrodymų teisėtumo ir pagrįstumo klausimų, o vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad M. C. gali būti kaltinamas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamajame akte nurodyti faktiniai duomenys duoda pagrindą manyti, kad M. C. gali būti kaltinamas jam inkriminuojamų veikų padarymu ir jų pakanka suėmimo termino pratęsimui. Kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo išnykę ar pasikeitę.

Jis kaltinamas dviejų sunkių tyčinių savanaudiškų (BK 11 str.5 d.) nusikaltimų, susijusių su smurto pavartojimu, o taip pat dviejų apysunkių (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimų padarymu. Už sunkius nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, M. C. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau teistas 8 kartus, iš jų 2 kartus už analogiškų nusikaltimų, numatytų BK 180 str. 2 d. padarymą, kaltinamas padaręs nusikaltimus neišnykus teistumui. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad M. C. turi pastovią gyvenamą vietą, gyvena kartu su mama, nuo kurios yra priklausomas, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina tikimybės, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., nes bylos duomenys patvirtina, kad motinos elgesys neįtakojo jo elgesio, nes jis neklauso motinos, vagiliauja, negrįžta į namus, nelanko mokyklos (b.l.64, 3t.).

Gynėjas skunde nurodo, kad taikant griežčiausią kardomąją priemonę, M. C. negauna reikiamos medicininės pagalbos, dėl ko prastėja sveikatos būklė, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės jam negali būti skiriamas suėmimas, o medicininės paslaugos laikomiems suimtiems asmenims teikiamos nepriklausomai nuo to, kad prieš juos taikomas baudžiamasis persekiojimas.

Kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, jų kiekis, galimų skirti bausmių griežtumas ir jo tvirtų socialinių ryšių nebuvimas, ankstesni teistumai suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti galimos griežtos bausmės, gali ir turi realią galimybę slėptis nuo teismo, o taip daryti nusikaltimus, numatytus BK 122 str. 4 d. Šie duomenys patvirtina, kad suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1,3 p. numatytais pagrindais jam skirtas pagrįstai.

Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo socialiniais ryšiais, gyvenamąja vieta, galimybe gauti laisvėje geresnį gydymą, nurodytų suėmimo taikymo tikslingumą patvirtinančių duomenų ir išvadų dėl suėmimo taikymo pagrindų nepaneigia. BPK 11 str. įtvirtintas proporcingumo principas, nagrinėjamu atveju susijęs su reikalavimu įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę taikyti tik tam ir tiek, kiek reikia užtikrinti viešąjį interesą operatyviai išnagrinėti nagrinėjamą bylą ir priimti teisėtą procesinį sprendimą, šioje byloje nėra pažeistas

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi M. C. suėmimas pagrįstai pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. numatytais pagrindais, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., 131 str. 2 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo M. C. gynėjo advokato Arūno Nevardauskio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.