Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-05-17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 2 d. 8 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. T. 2013 m. gruodžio 7 d. apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau kaip tris kartus sudavė savo sugyventinei S. L. į galvos sritį, padarydamas poodines kraujosruvas veide, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta S. L. sveikata.

Kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su sugyventine S. L.. Kartu gyvena 8 metai, augina vieną vaiką. 2013-12-07 pas juos buvo svečių, su kuriais vėliau S. norėjo išvažiuoti, o jis tam prieštaravo. Jie susipyko, jis ją laikė ir neleido išeiti iš namų. Savo sugyventinei S. L. nurodytus sužalojimus galėjo padaryti konflikto metu, nes tada buvo apsvaigęs nuo alkoholio, piktas, elgėsi spontaniškai. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b. l. 32, 37).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji S. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu R. T. gyvena aštuonerius metus, turi bendrą 6 metų vaiką. Santykiai su R. T. buvo geri, tačiau paskutinius tris mėnesius jie pablogėjo, jis pyko dėl jos raginimų ieškotis darbo. 2013-12-07 ji buvo išvykusi sūnumi, grįžo apie 18.30 val., namuose buvo svečių - dėdė su teta. Visi vartojo alkoholį. Apie 22.00 val. atvykusių dėdės ir tetos atvažiavo pasiimti jų dukra R. N., kuri matė, kad jie vartoja alkoholį, todėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. R. N. jos paprašė pagalbos nusinešti sūnų ir pirkinius į automobilį. Apsirengė striukę ir norėjo padėti R., o tuo metu R. T. jos paklausė, kur ji važiuos. Atsakė, kad niekur nevažiuoja. R. paragino važiuoti tėvus. R., nešina sūnumi ant rankų, išėjo į laiptinę, paskui ją išėjo jos tėvas L.. Ruošėsi eiti ir ji, nešina R. pirkiniais, bet išeiti nespėjo, nes R. uždarė buto lauko duris, jas užrakino ir iš spynos ištraukė raktą. Ji prašė atrakinti duris ir ją išleisti, bet R.s neatrakino. Jai paskambino R. ir paklausė, kur ji dingo. Ji atsakė, kad R. užrakino duris ir jos neišleidžia. Tuo metu R. iš rankų pagriebė jos mobiliojo ryšio telefoną, jį išjungė ir įsidėjo į savo kelnių kišenę. Kilo žodinis konfliktas, po to kambaryje jie susistumdė, tada R. delnu trenkė per veidą ir prakirto viršutinės lūpos dešinę pusę, po to dar kartą trenkė delnu ir prakirto viršutinę lūpą, bet jau kairėje pusėje. Po šių smūgių ji nubėgo į tualetą ir užsirakino. R., supratęs, kad jo neįsileis, kažkokio įrankio pagalba atidarė vonios duris ir įėjo į vidų. Ji atsitūpė, susigūžė ir užsidengė veidą, kad jos nesužalotų. R. pradėjo ją tempti iš vonios. Ji iš išgąsčio pradėjo šaukti. R. ištempė už rankos ją iš vonios kambario ir jai pasakius „ką čia darai“, jis vėl trenkė kumščiu į kairę akį. Vėliau sužinojo, kad R., nesulaukusi jos su pirkiniais, atėjo prie buto durų ir išgirdusi jos šauksmą, iškvietė policiją (b. l. 12-15).

Iš 2013-12-07 S. L. protokolo – pareiškimo (b. l. 2) matyti, kad ji kreipėsi į policijos įstaigą dėl jos atžvilgiu smurtavusio sugyventinio R. T..

Iš 2013-12-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-6).

Iš 2013-12-08 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad policijos pareigūnus kvietė S. L. ir nurodė, kad jos sugyventinis R. T. ją sumušė, daužydamas ranka per veidą (b. l. 8-9).

Iš 2013-12-10 specialisto išvados Nr. G3217/13(02) matyti, kad S. L. konstatuotos poodinės kraujosruvos veide, kraujosruva viršutinėje lūpoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis trijų ar daugiau tiesioginių smūgių pasėkoje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 19).

Iš 2013-12-08 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2013-12-08 00.16 val. kaltinamajam R. T. nustatytas 2,38 promilių girtumo laipsnis (b. l. 23).

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir pan.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme (b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (60 str. 1 d. 9 p.). Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kaltės forma – tiesioginė tyčia, į tai, kad praeityje yra teistas (b. l. 41-46), administracine tvarka baustas (b. l. 47-48), VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 68), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2001 metų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, nuo 2004 metų konsultacijoms nesilanko (b. l. 70). Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. T. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimą (BK 48 str.), taip pat skiriant įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darys teigiamą įtaką.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 2 d.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (BPK 421 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti R. T. laikino sulaikymo laiką (dvi dienas), tai yra nuo 2013-12-07 23.30 val. iki 2013-12-09 12.10 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.