- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- eI1-3764-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00157-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 51.4Rašytinis bylų nagrinėjimas
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2020 m. liepos 4 d. apie 20.40 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 5-o būrio virtuvėlėje jis buvo sumuštas nuteistojo V. J., kadangi 2015 m. atsisakė vykdyti jo reikalavimą. Teigė, jog po įvykio jis buvo pareigūnų izoliuotas, tačiau pirmoji medicinos pagalba suteikta tik kitą dieną, todėl jam teko kęsti nepakeliamus viso kūno skausmus. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, kadangi jis atsisakė rašyti pareiškimą bijodamas V. J. susidorojimo. Pareiškėjo įsitikinimu, faktą, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nebuvo užtikrintas jo saugumas, patvirtina dokumentai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, sužaloto asmens pažyma. Mano, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos pareigūnai neatliko tinkamų veiksmų, nepatikrino visų aplinkybių, kuriomis jis negalėjo būti laikomas viename būryje su nuteistuoju V. J., kadangi jis sužalotas minėto asmens buvo jau 2015 metais ir dėl to fakto buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pažymėjo, kad dėl nesaugios aplinkos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, dėl pareigūnų neveikimo taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti, patyrė ne tik fizinį smurtą, dėl kurio buvo sutrikdyta jo sveikata, bet ir dvasinių išgyvenimų, kurie tęsiasi iki šiol. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime į skundą nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos valdybos skyriuje dėl pareiškėjo 2020 m. liepos 4 d. patirtų sužalojimų buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Paaiškino, jog pareiškėjas ikiteisminio tyrimo nepageidavo, pareiškimo nerašė, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsakoma tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, nesant skundo ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Pažymėjo, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pataisos įstaigos pareigūnų neteisėti veiksmai konstatuoti nebuvo. Atsakovės atstovo nuomone, žala pareiškėjui galimai kilo ne dėl atsakovės atstovo, o dėl nuteistojo, kuris sutrikdė jo sveikatą, veiksmų, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos pareigūnus dėl jam gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija informacijos apie galimus pareiškėją sumušusio nuteistojo neteisėtus veiksmus neturėjo, todėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) prieš pareiškėją nebuvo padaryta. Mano, jog pataisos įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, o nesant neteisėtų veiksmų negali būti nustatytas ir su žalos padarymu susijęs priežastinis ryšys. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjui, jo atstovei, atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta ir jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 1 d., 3 d., 78 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) pareigūnų veiksmais neužtikrinant jam saugių kalinimo sąlygų, dėl to jis patyrė ne tik fizinį smurtą, bet ir dvasinių išgyvenimų.
Bylos duomenys, t. y. 2020 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-iojo skyriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 5-ojo būrio virtuvėlėje 2020 m. liepos 4 d. apie 20.40 val. buvo sužalotas nuteistojo V. J.. Pareiškėjas 2020 m. liepos 4 d. buvo izoliuotas Pravieniškių PN-AK uždarojoje zonoje, kur 2020 m. liepos 5 d. apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojos. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 75(1)147 nurodyta, jog pareiškėjas skundėsi (duomenys neskelbtini), asmeniui duota vaistų ir tepalo nuo skausmo.
Taip pat nustatyta, kad pagal Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. P. ir jaunesniojo specialisto R. S. tarnybinius pranešimus reg. Nr. 41-8682 ir Nr. 41-8683 buvo sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškėjas skundo nerašė, apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad jį užpuolė nuteistasis V. J., tačiau jam pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys bei prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti. Nuteistasis V. J. paaiškinimu Nr. LV(1)-473 pripažino 2020 m. liepos 4 d. 5-ame būryje pareiškėjui dešiniu delnu sudavęs tris nestiprius smūgius į nugarą ir kairį šoną už tai, kad šis 2015 metais parašė prieš jį pareiškimą bei nurodė, jog gailisi dėl savo poelgio (2020 m. liepos 11 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalis nustato, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pravieniškių PN-AK yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų (BVK 62 str.). Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
EŽTT yra nurodęs, kad, siekiant įrodyti Konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija pagal savo įgaliojimus ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes (EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje T. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 29474/09).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK turėjo informacijos bei žinojo apie gresiantį kitų kalinių keliamą pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto. Be to, ar, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Kaip minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 4 d. buvo sumuštas nuteistojo V. J. (pastarasis tai pripažino). Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė dėl kitų nuteistųjų keliamos grėsmės, taip pat jie neturėjo informacijos apie galimus pareiškėją sumušusio nuteistojo neteisėtus veiksmus. Nei savo paaiškinime, nei apklausiamas kaip liudytojas pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl to, kad jis 2015 metais buvo sumuštas nuteistojo V. J., t. y. dėl buvusių tarpusavio nesutarimų, įtemptų santykių su nuteistuoju V. J., ar minėto nuteistojo keliamos grėsmės. Kaip nurodė pats pareiškėjas, jis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atlieka nuo 2020 m. kovo 20 d. Teismo vertinimu, laiko tarpas iki sumušimo 2020 m. liepos 4 d. laikytinas pakankamu, kad pareiškėjas būtų galėjęs pranešti (informuoti) pataisos įstaigos administracijai apie tai, kad jam gali kilti grėsmė kalint viename sektoriuje ar būryje kartu su nuteistuoju V. J. ir ši galėtų spręsti dėl jo ar kito asmens perkėlimo, arba pranešti (informuoti) apie tai, kad, paskyrus jį kalėti su minėtu nuteistuoju, spręsti klausimą dėl jo izoliavimo ar perkėlimo į kitą sektorių, būrį, tačiau to nepadarė. Dėl to galima daryti išvadą, jog nėra duomenų, patvirtinančių faktą, kad Pravieniškių PN-AK žinojo ar galėjo žinoti apie tai, kad nuteistasis V. J. pareiškėjui gali kelti grėsmę, taip pat nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai ar administracija būtų sudarę sąlygas tokiai grėsmei kilti, ir dėl to nėra pagrindo pripažinti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus, t. y. kad kalinimo įstaigos pareigūnai pažeidė pareigą vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę jų buvimo vietose, ar pareigą pareiškėją izoliuoti ar perkelti į kitą sektorių, būrį (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 13 punktas). Gavus duomenų apie sumušimą, pareiškėjas nedelsiant buvo izoliuotas nuo kitų asmenų. Tai rodo, kad Pravieniškių PN-AK ėmėsi tinkamų priemonių pareiškėjo saugumui užtikrinti. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog apie tokį įvykį (2020 m. liepos 4 d. sumušimą) Pravieniškių PN-AK administracijai nebuvo galima numanyti, todėl 2020 m. liepos 4 d. įvykęs sumušimas pripažintinas spontanišku ir ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad po 2020 m. liepos 4 d. įvykio medikų jis buvo apžiūrėtas tik kitą dieną. Pažymėtina, kad į bylą pateiktų dokumentų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 4 d. iškart po įvykio Kontrolės praleidimo punkte Nr. 2 buvo vizualiai apžiūrėtas (buvo matyti (duomenys neskelbtini)) ir laikinai izoliuotas. 2020 m. liepos 5 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis medicinos darbuotojų buvo apžiūrėtas tik kitą dieną, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo sumušimai nebuvo tokie, dėl kurių jam turėjo būti suteikta medicinos pagalba nedelsiant, t. y. iškart po įvykio jį apžiūrėjus Kontrolės praleidimo punkte Nr. 2 buvo matyti (duomenys neskelbtini), vėliau, t. y. kitą dieną, pareiškėjas skundėsi (duomenys neskelbtini) skausmais, tačiau ryškaus patinimo, nubrozdinimo, mėlynių nepastebėta, asmeniui duota vaistų ir tepalo nuo skausmo. Atkreiptinas dėmesys, jog administraciniai teismai nenagrinėja ir nevertina suteiktų gydymo paslaugų kokybės, nes tai priskirtina bendrosios kompetencijos teismams, tačiau faktas, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė patekti pas gydytoją, laikytinas įrodančiu, jog administracija nepažeidė reikalavimo suteikti sveikatos priežiūros paslaugas.
Pareiškėjas skunde teigia, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nors ir buvo konstatuoti jam padaryti kūno sužalojimai, ir mano, kad ikiteisminį tyrimą buvo galima pradėti pagal prokuroro reikalavimus, tačiau ikiteisminis tyrimas atsisakytas pradėti motyvuojant jo pareiškimo nebuvimu.
Bylos duomenys patvirtina, kad dėl pareiškėjo 2020 m. liepos 4 d. patirtų sužalojimų buvo priimtas 2020 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-iojo skyriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-0-06-00582-20) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo nepageidavo, pareiškimo nerašė, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, nesant skundo ikiteisminis tyrimas pagal minėtą reglamentavimą nepradedamas. Pažymėtina, jog pareiškėjo parašas ant nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad pareiškėjas su juo buvo supažindintas ir jam buvo išaiškinta šio nutarimo apskundimo tvarka. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnyje nustatyta tvarka skųsti nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorui, o prokurorui nepanaikinus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimą skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau pirmiau įvardytas 2020 m. liepos 11 d. nutarimas įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjo nebuvo apskųstas, taip pat nebuvo pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, jog Pravieniškių PN-AK netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų nenustatyta, priežastinio ryšio su žala taip nenustatyta. Nenustatęs neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, priežastinio ryšio, teismas plačiau nepasisako dėl žalos dydžio, nes jos vertinimas tokiomis aplinkybėmis neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui. Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.