- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- eI-1293-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04074-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. spalio 13 d. skundu, prašydamas:
1.1. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovė, ir Taryba) 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 1-639 „Dėl L. K. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1-639);
1.2. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisiją (toliau – ir Peticijų komisija) priimti nagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 4 d. peticiją.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas 2016 m. sausio 4 d. portale www.vilnius.lt pateikė peticiją, kurioje nurodė, kad siūlo pakeisti stovėjimo apmokestinimo tvarką žaliojoje zonoje taip, kad mokėti reikėtų tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tokiu būdu nebereikėtų mokėti šeštadieniais ir švenčių dienomis (toliau – ir Kreipimasis). Peticijų komisija 2016 m. balandžio 19 d. protokolo Nr. 4-154-(1.1.36-T1) (toliau – ir Protokolas) nutarime Nr. 2 pareiškėjo kreipimosi nepripažino peticija, apie priimtą sprendimą pareiškėjo neinformavo, pareiškėjas apie jį sužinojo, savo iniciatyva apsilankęs interneto puslapyje http://www.vilnius.lt/lit/Vilniaus_miesto_savivaldybes_tarybos_pet/6707244. Pareiškėjas, manydamas, kad Peticijų komisija turėjo kreipimąsi pripažinti peticija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Peticijų komisijos sprendimą apskundė Tarybai, kuri 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. 1-639 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.
2.2. Pareiškėjas, kreipdamasis 2016 m. sausio 4 d., teikė siūlymą pakeisti automobilių stovėjimo apmokestinimo tvarką žaliojoje zonoje taip, kad mokėti reikėtų tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Šiuo metu automobilių stovėjimas apmokestintas pirmadieniais–šeštadieniais nuo 8.00 val. iki 18.00 val. Pagal Tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendime Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7.1 punktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) direktoriui suteikta teisė nustatyti mokamų automobilių stovėjimo vietų išdėstymą ir galiojimo laiką vietinės rinkliavos zonose. Vadinasi, pareiškėjas siūlė pakeisti Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriame nustatytas mokamų automobilių stovėjimo vietų galiojimo laikas žaliojoje zonoje. Remiantis kartu su skundu pateikiamu rinkliavų zonų žemėlapiu, žalioji zona yra didžiausia pagal plotą apmokestinama zona Vilniuje, todėl pareiškėjo siūlomas pakeitimas būtų svarbus daugeliui gyventojų, pasiūlymas svarbus ir Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė), nes jeigu pasiūlymui būtų pritarta, tikėtina, kad sumažėtų Savivaldybės pajamos už automobilių rinkliavą žaliojoje zonoje. Vadinasi, pareiškėjas siūlė spręsti svarbius Savivaldybei klausimus: automobilių stovėjimo apmokestinimo žaliojoje zonoje trukmės sutrumpinimo (iki 17.00 val. vietoje 18.00 val.); apmokestinto laiko pakeitimo (tik darbo dienomis, vietoje pirmadieniais–šeštadieniais), todėl pareiškėjas nesutinka su Peticijų komisijos pozicija, kad kreipimasis neatitinka Peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto.
2.3. Peticijų komisija pareiškėjo kreipimąsi pripažino skundu, tačiau pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 15 dalį skundas – tai asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, o pareiškėjas kreipimesi nenurodė, kad jo teisės ar teisėti interesai pažeisti, neprašė jų apginti, pareiškėjas teikė siūlymą keisti automobilių stovėjimo apmokestinimo reglamentavimą, todėl nepagrįsta Peticijų komisijos išvada, kad pareiškėjo kreipimasis yra skundas.
2.4. Pagal Peticijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalį sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 26 d. nutarime, vertindamas šios nuostatos atitiktį Konstitucijai, konstatavo, jog teisinis reguliavimas tiek, kiek asmuo, manantis, kad Seimo, savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti nėra grindžiamas Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais arba yra grindžiamas tokiais pagrindais, kurie nenustatyti Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose, negali tokio sprendimo apskųsti teismui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 ir 3 dalims. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Taigi, pareiškėjas turi teisę teikti skundą dėl Tarybos sprendimo.
II
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad akivaizdu, jog pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių Kreipimosi svarbą visuomenei ar Savivaldybei, o Peticijų komisija teisingai nustatė, jog Kreipimesi pateikti reikalavimai neatitinka Peticijų įstatymo 3 straipsnio nuostatų ir teisėtai Kreipimosi dėl stovėjimo žaliojoje zonoje nepripažino peticija, kad Kreipimasis, skirtingai negu nurodyta Peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, yra aktualus tik tam tikrai visuomenės daliai, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kokius klausimus kreipimesi gali būti reikalaujama ar siūloma spręsti (žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo, valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimo bei kitus svarbius visuomenei, savivaldybėms ar valstybei klausimus). Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Tarybos 2010 m. vasario 24 d, sprendime Nr. 1-1406 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisijos nuostatų (toliau – ir Peticijų komisijos nuostatai) 25 punkte nustatyta, kada pareiškėjo kreipimasis nepripažįstamas peticija.
2. Peticijų komisija, 2016 m. balandžio 19 d. posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo Kreipimąsi dėl stovėjimo žaliojoje zonoje, bendru sutarimu konstatavo, kad Kreipimasis negali būti pripažintas peticija, nes jame nurodyti reikalavimai neatitinka Peticijų įstatymo 3 straipsnio reikalavimų. Peticijų komisijos veikloje nusistovėjusi praktika, kai atsisakius kreipimąsi pripažinti peticija, jis pripažįstamas skundu ir perduodamas nagrinėti atitinkamam Savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, taip užtikrinant, jog pareiškėjo pateiktas, peticijai keliamų reikalavimų neatitinkantis kreipimasis, pagal kompetenciją būtų išnagrinėtas bent Savivaldybės administracijoje. Tokią praktiką taiko ir Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija.
3. Pareiškėjo argumentas, jog siūlomas pakeitimas būtų svarbus daugeliui gyventojų, nes žalioji zona yra didžiausia pagal plotą apmokestinama zona Vilniuje, yra abstraktus ir visiškai nepagrindžiantis Kreipimosi svarbos visuomenei ar Savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas Kreipimesi prašo sutrumpinti stovėjimo apmokestinimo laiką ir dienų skaičių, darytina išvada, jog Kreipimasis aktualus tik automobilius vairuojantiems ir miesto žaliosiose zonose statantiems asmenims, t. y. konkrečiai asmenų grupei. Vadovaujantis Peticijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kreipimesi turi būti nurodytos kreipimosi padavimo priežastys ir tikslai. Pareiškėjas kreipimosi tikslo nenurodė, tačiau akivaizdu, jog Kreipimosi tikslas – siekti sumažinti automobilių stovėjimo apmokestinimo išlaidas automobilius vairuojantiems asmenims.
4. Pagal Nuostatų 4 punktą šia rinkliava siekiama reguliuoti transporto eismo srautus, skatinti alternatyvius kelionių būdus, pagerinti gyvenamosios ir miesto aplinkos ekologinę būklę; vietinė rinkliava pradedama rinkti atsižvelgiant į viešąjį ir gyventojų interesus, eismo saugumą, įvertinant galimybes naudotis stovėjimo vietomis, siekiant sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose, pagal Nuostatų 5 punktą vietinė rinkliava įskaičiuojama į Savivaldybės biudžetą, pagal Nuostatų 8 punktą 30 proc. surinktos vietinės rinkliavos sumos yra kas mėnesį skiriama savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“: 25 proc. skiriama šių nuostatų 6 punkte nustatytoms funkcijoms, susijusioms su vietinės rinkliavos rinkimu ir administravimu, vykdyti, 4,5 proc. skiriama funkcijoms, susijusioms su Vilniaus miesto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos administravimu vykdyti ir 0,5 proc. skiriama funkcijoms, susijusioms su susisiekimo dviračiais Vilniaus mieste organizavimu ir koordinavimu, vykdyti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 punkte įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija – savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas. Savivaldybės veiklos pagrindas yra biudžeto planavimas ir numatytų lėšų tikslinis panaudojimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsniu, savivaldybių institucijos priskirtinos viešiesiems juridiniams asmenims. Savivaldybių tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytas funkcijas. Į Savivaldybės biudžetą surenkamos vietinės rinkliavos padeda užtikrinti tinkamą Vietos savivaldos įstatyme savivaldybėms priskirtų funkcijų, ypatingai prioritetinėse srityse (švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų), įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1.1. Pareiškėjas 2016 m. sausio 4 d. kreipėsi į Peticijų komisiją, kreipimesi nurodė, kad siūlo pakeisti stovėjimo apmokestinimo tvarką žaliojoje zonoje taip, kad mokėti reikėtų tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tokiu būdu nebereikėtų mokėti šeštadieniais ir švenčių dienomis.
1.2. Peticijų komisija 2016 m. balandžio 19 d. posėdyje, apsvarsčiusi kreipimąsi dėl stovėjimo žaliojoje zonoje, bendru sutarimu konstatavo, kad šis kreipimasis negali būti pripažintas peticija, nes kreipimesi nurodyti reikalavimai neatitinka Peticijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nutarė šio kreipimosi nepripažinti peticija, o jį pripažinti skundu, nes šis kreipimasis neatitinka Peticijų įstatymo 3 straipsnio reikalavimų, taip pat nutarė pavesti Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriui išnagrinėti kreipimąsi dėl stovėjimo žaliojoje zonoje ir apie priimtus sprendimus informuoti Peticijų komisiją ir pareiškėją (Peticijų komisijos 2016 m. balandžio 19 d. protokolas Nr. 4-154-(1.1.36-T1)).
1.3. Taryba, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 10 straipsniu, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo kreipimosi nepripažinimo“, atsižvelgdama į Peticijų komisijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą, 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. 1-639 „Dėl L. K. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo“ nusprendė atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo kreipimosi nepripažinimo“.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas L. K. prašo teismą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 1-639 „Dėl L. K. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo“ bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisiją priimti nagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 4 d. peticiją. Taigi, šioje administracinėje byloje ginčas kyla iš esmės tik dėl to, ar pareiškėjo 2016 m. sausio 4 d. portale www.vilnius.lt pateiktas kreipimasis turi būti laikomas peticija, ar ne. Todėl teismas pagal pareiškėjo skundo reikalavimus nagrinės šią administracinę bylą būtent ta apimtimi, ar pagrįstai Peticijų komisija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba nelaikė pareiškėjo kreipimosi peticija.
Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreipimesi gali būti reikalaujama ar siūloma spręsti tokius klausimus: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo; 2) valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimo; 3) kitus svarbius visuomenei, savivaldybėms ar valstybei klausimus. Teismas sutinka su Peticijos komisijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pozicija, kad pareiškėjo siūlymas pakeisti stovėjimo apmokestinimo tvarką žaliojoje zonoje taip, kad mokėti reikėtų tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tokiu būdu nebereikėtų mokėti šeštadieniais ir švenčių dienomis, nėra susijęs su žmogaus teisių ir laisvių apsauga ar įgyvendinimu, taip pat su valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimu (pareiškėjas skunde šiais aspektais ir nesiskundžia). Tačiau pareiškėjo nuomone, žalioji zona yra didžiausia pagal plotą apmokestinama zona Vilniuje, todėl pareiškėjo siūlomas pakeitimas būtų svarbus daugeliui gyventojų, pasiūlymas svarbus ir Vilniaus miesto savivaldybei, nes jeigu pasiūlymui būtų pritarta, tikėtina, kad sumažėtų Savivaldybės pajamos už automobilių rinkliavą žaliojoje zonoje. Pasak L. K., jis siūlė spręsti svarbius Savivaldybei klausimus: automobilių stovėjimo apmokestinimo žaliojoje zonoje trukmės sutrumpinimo (iki 17.00 val. vietoje 18.00 val.); apmokestinto laiko pakeitimo (tik darbo dienomis, vietoje pirmadieniais–šeštadieniais), todėl pareiškėjas nesutinka su Peticijų komisijos pozicija, kad kreipimasis neatitinka Peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Teismas pabrėžia, kad Peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė nustato plačią diskrecijos teisę tiek Peticijų komisijai, tiek Savivaldybės tarybai spręsti, kas yra svarbūs visuomenei ir Savivaldybei klausimai. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas sutinka su Peticijų komisijos ir Savivaldybės tarybos vertinimu, kad pareiškėjo kreipiamasis nėra svarbus visuomenei ir Savivaldybei, o juo siekiama pagerinti tik automobilius vairuojančių ir juos žaliojoje zonoje statančių asmenų teisinę padėtį.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Peticijų komisija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba pagrįstai nelaikė pareiškėjo kreipimosi peticija, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 1-639 „Dėl L. K. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo“ bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisiją priimti nagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 4 d. skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.