- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2-348-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00619-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Laukesta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovės sprendimas neskaidyti atviro viešojo pirkimo konkurso „Maisto produktų viešasis pirkimas (duonos gaminiai, švieži kepiniai ir pyrago gaminiai bei įvairūs maisto produktai)“, pirkimo Nr. 515163 (toliau – pirkimas), objektų į dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų ir jame įtvirtintų principų, neužtikrina sąžiningos konkurencijos, taip pat pripažinti, kad pirkimo sąlygų nuostatos dėl prekių kiekio (pirkimo sąlygų 2.7 papunktis ir sutarties projekto 2.2 papunktis), prekių pristatymo (neapibrėžto) dažnumo, minimalaus prekių pristatymo kiekio nenustatymo yra netikslios, neapibrėžtos ir neatitinkančios VPĮ reikalavimų, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė reiškė reikalavimus pripažinti, kad atsakovės sprendimas neskaidyti pirkimo objektų į dalis neatitinka VPĮ reikalavimų ir jame įtvirtintų principų, neužtikrina sąžiningos konkurencijos, pripažinti, kad pirkimo sąlygų nuostatos dėl prekių kiekio (pirkimo sąlygų 2.7 papunktis ir sutarties projekto 2.2 papunktis), prekių pristatymo (neapibrėžto) dažnumo, minimalaus prekių pristatymo kiekio nenustatymo yra netikslios, neapibrėžtos ir neatitinkančios VPĮ reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė nutarė nutraukti viešąjį pirkimą dėl neaiškių, pirkimo objektui neproporcingų kvalifikacinių reikalavimų, nes tiekėjų konkurencija galimai yra ribojama daugiau nei to reikia pirkimo tikslui pasiekti (2020 m. gruodžio 19 d. skelbimas apie sutarties skyrimą).
4. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, vertino, kad susidarė teisinė situacija, kai nebeliko ginčo objekto, ieškinio nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus, todėl ieškinio argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamų perkančiosios organizacijos nutraukto pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo, ir dėl jų atskirai nepasisakytina. Atsižvelgęs į tai, kad šios faktinės aplinkybės paaiškėjo jau iškėlus bylą teisme, teismas sprendė, kad yra pagrindas civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovės UAB „Laukesta“ ieškinį, nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 9 punkte nurodytu pagrindu.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė galimai savo pažeistas teises galės ginti įstatyme nustatyta tvarka ginčydama naujo viešojo pirkimo sąlygas ar perkančiosios organizacijos naujai paskelbtame pirkime, jei toks bus paskelbtas, priimtus sprendimus.
6. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad atsakovė pati nutraukė Pirkimą ir ieškovei apie tai tapo žinoma jau 2020 m. lapkričio 24 d. (iš atsakovės rašto dėl bylos nutraukimo), tačiau nepaisant šių aplinkybių, ieškovė toliau tęsė ginčo nagrinėjimą teisme, todėl įvertinęs ieškovės elgesį, teismas sprendė, kad jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Laukesta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovės poreikis dėl pirkimo objekto neišnyko ir atsakovė, nutraukusi šį pirkimą, skelbs pirkimą iš naujo dėl to paties pirkimo objekto. Akivaizdu, kad naujo pirkimo skelbimas dėl analogiško pirkimo objekto, kai neišspręstas ginčas dėl pirkimo sąlygų reikalavimų teisėtumo, nesuderinamas nei su racionaliu lėšų panaudojimu, nei su proceso ekonomiškumo principu, kadangi vėl tarp šalių kils ginčai dėl analogiškų pirkimo sąlygų reikalavimų.
7.2. Atsakovė nesilaikė / nevykdė teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdydama pirkimo procedūras priėmė sprendimą jas nutraukti. Akivaizdu, kad atsakovės sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra neteisėtas.
7.3. Pati atsakovė nurodo, kad sprendimą nutraukti pirkimo procedūras lėmė atsakovės veiksmai ir bus skelbiamas naujas pirkimas, tikslinant pirkimo sąlygas, tačiau nenurodo, kas konkrečiai bus tikslinama ir kaip. Tuo tarpu įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (liet. privalomą) galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Taigi, teismui išsprendus šį ginčą, atsakovė turėtų aiškias galimybes toliau vykdyti pirkimo objekto įsigijimą.
7.4. Ieškinio palikimas nenagrinėtu viešųjų pirkimų bylose, kai perkančioji organizacija nutraukia pirkimo procedūras, nors pirkimo objektas yra aktualus (bus vykdomas pakartotinis viešasis pirkimas), suteikia galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis perkančiosioms organizacijoms, pavyzdžiui, perkančioji organizacija, gavusi pretenziją ją gali atmesti ir tęsti pirkimo procedūras, ar gavusi ieškinį ir įvertinusi riziką dėl teisminio ginčo baigties, priimtų sprendimą pirkimą nutraukti, o vėliau vykdytų pakartotinį pirkimą. Tokia teisinė situacija lemtų ne tik pirkimo vykdymą neapibrėžtą laiką, tačiau ir nepagrįstai didintų bylinėjimosi išlaidas.
7.5. Nagrinėjamu atveju galima kelti prielaidas dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, kadangi sprendimas dėl pirkimo procedūrų nutraukimo buvo priimtas dėl identiškų argumentų, kuriuos pretenzijoje ir ieškinyje kelia ieškovė.
7.6. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jų atsiradimą lėmė būtent atsakovės nesąžiningi veiksmai jos organizuotame pirkime, kuris dėl neaiškių, neteisėtų Pirkimo sąlygų pačios atsakovės iniciatyva buvo nutrauktas. Atsakovė pirkimo procedūras nutraukė tik po to, kai teismas nutartimi sustabdė pirkimo procedūras, o sprendimas dėl pirkimo procedūrų nutraukimo buvo priimtas dėl identiškų argumentų, kuriais ieškovė vadovavosi tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovės sprendimui nutraukti pirkimo procedūras svarbios jo priėmimo metu egzistavusios objektyvios aplinkybės. Bylos nagrinėjimu metu, t. y. rengiant atsiliepimą į ieškinį, atsakovė pastebėjo, kad pirkimo sąlygų 11.7.3 p. nustatytas pirkimo objektui neproporcingas kvalifikacinis reikalavimas dėl įvykdytos (įvykdytų) sutarties (sutarčių) vertės, todėl esant pirkimo objektui neproporcingam kvalifikaciniam reikalavimui tiekėjų konkurencija galimai yra ribojama daugiau, nei to reikia pirkimo tikslui pasiekti. Dėl šių aplinkybių, t. y., paaiškėjus, kad pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams yra ydingi, atsakovė, siekdama užtikrinti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus, ir vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, nusprendė nutraukti pirkimo procedūras.
8.2. Nutraukus bylą, nėra pažeidžiama ieškovės teisė į teisminę gynybą. Ieškovė argumentuotai nepagrindžia, kokios konkrečiai šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir kokias konkrečiai teisines pasekmes sprendimas byloje ieškovei galėtų sukelti. Sprendimo nutraukti pirkimą ir ateityje skelbti naują teisėtumas ieškovės nebuvo ginčijamas. Ieškiniu reiškiami reikalavimai negali sukelti ieškovei jokių materialinių teisinių padarinių, o šios bylos nutraukimas niekaip neriboja ieškovės teisės kreiptis į teismą, įskaitant galimybę ginčyti naujo pirkimo sąlygas, nes tiek ieškinį atmetus, tiek civilinę bylą nutraukus, netenkama teisės kreiptis į teismą tik tapačiu, t. y. tą patį dalyką ir faktinį pagrindą turinčiu, ieškiniu.
8.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pažeistos, nes iki teismui priimant skundžiamą nutartį sprendimas nutraukti pirkimą nebuvo vykdomas. Atsakovė tik informavo tiekėjus apie sprendimą nutraukti pirkimą dėl to, kad nėra prasmės sukurti tiekėjams lūkestį, kad pasiūlymus pirkimui bus galima teikti, atsakovei nustačius, kad kvalifikaciniai reikalavimai yra neproporcingi pirkimo objektui ir žinant, kad pirkimą vis tiek reikės nutraukti.
8.4. Ieškovė, žinodama, kad pirkimas nutrauktas ir bet koks teismo sprendimas jai nesukels teisinių pasekmių, tęsė ginčo nagrinėjimą teisme. Dėl to teismas pagrįstai nusprendė, kad jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, nes šių išlaidų atsiradimą lėmė pačios ieškovės veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutraukė civilinę bylą ir netenkino ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2020 m. spalio 16 d. paskelbė apie pirkimą, kurio I dalimi siekė įsigyti įvairių rūšių juodą ir baltą duoną (apie 20 rūšių), džiūvėsius, 8 rūšių bandelės, keksus, įvairių rūšių pyragus, riestainius, spurgas, apie 10 rūšių sausainių, o II dalimi siekė įsigyti kiaušinius, majonezą, makaronus, 5 rūšių sausainius, riestainius, zefyrus, kavą, kakavą, įvairių rūšių arbatą, apie 20 rūšių prieskonių, cukrų, medų, riešutus, actą, saldainius, šakočius, šaldytus balandėlius, lietinius, didžkukulius, žemaičių blynus, virtinius, koldūnus su mėsa, garstyčias, natūralų mineralinį vandenį, margariną, įvairių rūšių aliejų, įvairių rūšių miltus, kruopas, ryžius, dribsnius, viščiukus – broilerius, broilerių šlauneles, broilerių krūtinėles, kalakutų šlaunelių mėsą, triušių kulšeles, triušienos skerdenėles, triušių mėsą be kaulo, kokosų pieną, migdolų pieną, sojos varškę ir kita Kauno rajono ugdymo įstaigoms ir Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namams. Perkamų prekių apimtis buvo nurodyta pirkimo sąlygų 1 priede. Ieškovė 2020 m. spalio 26 d. pareiškė pretenziją atsakovei dėl pirkimo sąlygų, kurioje prašė išskaidyti pirkimo objektą į dalis pagal visiškai skirtingus maisto produktus (tiekėjų suinteresuotumą), patikslinti pirkimo sąlygas dėl pirkimo objekto įsigyjamos apimties, patikslinti pirkimo sąlygas dėl pristatymo dažnumo. Atsakovė 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo netenkino ieškovės reikalavimų išskaidyti pirkimą į dalis pagal skirtingus maisto produktus, dėl pirkimo sąlygų dėl pirkimo objekto apimties patikslinimo ir tenkino pretenzijos reikalavimą nustatyti prekių pristatymo dažnumą bei atitinkamai pakoregavo pirkimo sąlygas.
11. Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą, ginčydama pirkimo sąlygas tais aspektais, kad, jos vertinimu, pirkimo objektų neskaidymas į dalis neatitinka VPĮ reikalavimų, taip pat netinkamai suformuluotos nuostatos dėl prekių kiekio (išperkamų prekių kiekių ribos, ieškovės vertinimu, turėtų būti apibrėžtos ne pinigų suma, bet kiekvienos prekės kiekiu), neapibrėžto prekių pristatymo dažnumo ir pristatomų prekių kiekio.
12. Atsakovė 2020 m. lapkričio 25 d. išsiuntė tiekėjams pranešimą, kad ji, atsižvelgusi į ieškovės UAB „Laukesta“ pastabas, pretenzijas, klausimus dėl pirkimo, dar kartą išnagrinėjo pirkimo sąlygas ir nutarė jas tikslinti, t. y. smulkiau išskaidyti pirkimo objektą (atsižvelgus į pirkimo specifiką) bei patikslinti kvalifikacijos reikalavimus, todėl vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, pirkimo procedūras nutraukia. Atsakovė teismui pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo, kuriame nurodė, kad rengiant atsiliepimą į ieškinį pastebėjo, jog pirkimo sąlygose yra nustatytas pirkimo objektui neproporcingas kvalifikacinis reikalavimas, neleistinai ribojantis tiekėjų konkurenciją. Kadangi nustatytų kvalifikacinių reikalavimų atsakovė pakeisti nebegali (tai būtų prilyginama esminiam konkurso sąlygų keitimui), atsakovė priėmė sprendimą pirkimą nutraukti, todėl nebelikus ginčo objekto, nagrinėjama civilinė byla nutrauktina.
13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 9 dalies pagrindu dėl to, kad nebeliko ginčo objekto, todėl, teismo vertinimu, ieškinio nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus. Ieškovės įsitikinimu, tikslinga bylą nagrinėti iš esmės ir pasisakyti dėl ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumo, kadangi atsakovė ketina skelbti pakartotinį viešąjį konkursą dėl to paties pirkimo objekto.
14. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pirkimo nutraukimas savaime nelemia ieškovės suinteresuotumo išnykimo ginčyti pirkimą, nebent būtų aišku, kad ateityje nebus skelbiamas viešasis pirkimas dėl analogiško pirkimo objekto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nepriklausomai nuo to, kokiu VPĮ įtvirtintu pirkimo procedūrų pabaigos pagrindu bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo pirkimas pasibaigė, tai įprastai negalėtų būti pakankama priežastis pripažinti, jog ieškovės teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių išskirtinumo teismai šalių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, be kita ko, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).
15. Nagrinėjamu atveju negalima spręsti, kad nutraukus pirkimą išnyko atsakovės poreikis pirkimo objektui ir maisto produktai Kauno rajono ugdymo įstaigoms bei Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namams ateityje nebus perkami. Kad atsakovės suinteresuotumas įsigyti pirkimo objektą neišnyko, suponuoja jau pats pirkimo pobūdis – maisto produktai ugdymo įstaigoms ir globos namams. Be to, atsakovė 2020 m. lapkričio 25 d. pranešime patvirtino, kad ji ketina skelbti naują pirkimą. Vis dėlto, kaip matyti iš atsakovės 2020 m. lapkričio 25 d. pranešime nurodyto sprendimo nutraukti pirkimo procedūras faktinio ir teisinio pagrindo, atsakovė, siekdama įsigyti tą patį objektą, analogiško pirkimo tomis pačiomis pirkimo sąlygomis neskelbs. Iš atsakovės 2020 m. lapkričio 25 d. pranešimo turinio spręstina, kad atsakovė, įvertinusi ieškovės UAB „Laukesta“ pastabas, pretenzijas ir klausimus, pakartotinai išnagrinėjusi ginčijamas pirkimo sąlygas, konstatavo jų neteisėtumą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimą) ir nutarė jas tikslinti, be kita ko, ieškovės pageidaujamu būdu, t. y. smulkiau išdėstyti pirkimo objektą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga toliau nagrinėti civilinės bylos, kadangi ieškiniu keliamų reikalavimų patenkinimas nesukels teisinių pasekmių. Atsakovė, nutraukusi pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį ir konstatavusi būtinybę tikslinti pirkimo sąlygas, be kita ko, ir ieškovės nurodytu aspektu dėl pirkimo objekto smulkesnio skaidymo, tuo faktiškai pripažino ieškovės ieškinio pagrįstumą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pasibaigusio pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas reikalingas siekiant užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tęsti bylinėjimosi ir spręsti dėl kitų ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų (dėl išperkamo kiekio, dėl pristatymo dažnumo) teisėtumo šiuo atveju taip pat netikslinga, nes tokių sąlygų teisėtumo įvertinimas turi būti atliekamas kartu atsižvelgiant į pirkimo objektą, kuris, kaip žinia, bus skaidomas naujame pirkime. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė civilinę bylą.
16. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas netenkino jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
17. CPK 94 straipsnis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo ir neaiškumo, tačiau atsakovė su pretenzija nesutiko ir ją atmetė, todėl ieškovė teisėtai, sąžiningai ir pagrįstai kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Atsakovė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras priėmė tik po bylos iškėlimo teisme, atsižvelgusi į ieškovės UAB „Laukesta“ pastabas, pretenzijas, klausimus dėl pirkimo, ir dar kartą išnagrinėjusi pirkimo sąlygas. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 94 straipsniu, privalėjo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, nes jų susidarymą nulėmė nuo atsakovės priklausančios priežastys.
19. Iš 2021 m. sausio 7 d. sąskaitos ir 2021 m. sausio 10 d. atlikto apmokėjimo pagal sąskaitą matyti, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 300 Eur už ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 700 Eur už dubliko parengimą, šios išlaidos yra priteistinos iš atsakovės.
20. Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylą, privalėjo ieškovei grąžinti už ieškinį jos sumokėtą 2 288 Eur žyminį mokestį. Kadangi pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišsprendė, žyminis mokestis grąžinamas ieškovei šia nutartimi, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).
21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas tenkintas iš dalies, abi šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Apeliantė nurodė patyrusi 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė patyrusi 4 365,26 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Šalių prašomos priteisti patirtos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimalią rekomenduojamą priteisti sumą. Už 2021 m. sausio 19 d. atskirojo skundo paregimą maksimali ieškovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį sudaro 581,92 Eur (0,4 × 1 454,8 Eur), už 2021 m. vasario 2 d. atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą maksimali atsakovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį sudaro 581,92 Eur (0,4 × 1454,8 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jas dalinant per pusę, tačiau įvertinus aplinkybę, kad maksimali galima priteisti šalims suma už advokato teisinę pagalbą yra lygi, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstomos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla nutraukta, palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukesta“ (juridinio asmens kodas 305181027) iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188756386) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukesta“ (juridinio asmens kodas 305181027) už ieškinį sumokėtą 2 288 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (2020 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 295).