- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-1340-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16336-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- O. M.
- Trečiasis asmuo
- O. K., V. J., Marijampolės pataisos namai
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui O. M. dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje – O. K., V. J., Marijampolės pataisos namai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007, užbaigtoje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-05-04 sprendimu, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas (2 t., b. l. 40-61). Minėtoje byloje ieškovas V. S. prašė pripažinti negaliojančiais 2002-09-18 O. M. išduotus įgaliojimus Nr. 133 ir Nr. 135. Prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad 2007-05-04 Vilniaus 1 apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas dėl juridiškai nereikšmingų motyvų. Pažymėjo, kad atsirado naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos teismui bylą peržiūrint visose instancijose. Nurodė, kad 2014-04-25 priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra pagrindas proceso atnaujinimui. Minėtu sprendimu buvo pripažinti neteisėtais ir pažeidžiančiais 1998-07-01 sutartį V. S. veiksmai, išduodant 2002-09-18 įgaliojimą, registro Nr. 135, o 2002-09-18 išduotas įgaliojimas, registro Nr. 135, pripažintas negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007 ginčytas vienas iš 2002-09-18 įgaliojimų 2014-04-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu, yra pagrindas peržiūrėti civilinę bylą Nr. 2-1046-392/2007. Nurodė, jog 2007-05-04 priimtas sprendimas sudarė kliūtis siekiant realizuoti pareiškėjo teises, todėl pareiškėjas siekia civilinės bylos Nr. 2-1046-392/2007 peržiūrėjimo ir minėto sprendimo panaikinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys O. K., V. J. ir Marijampolės pataisos namai atsiliepimų į V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti (2 t., b. l. 99-101). Teismas nustatė, kad nors ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-833/2014 ir buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos vienas iš pareiškėjo prašytų pripažinti negaliojančiais įgaliojimų prašomojoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007, tačiau nei sprendimo aprašomojoje, nei motyvuojamojoje dalyje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą proceso atnaujinimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2014-04-25 sprendime nėra nurodyta ar nustatyta nei viena aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1046-392/2007 iš esmės ir priimant 2007-05-04 sprendimą, ir kuri nebuvo žinoma bei negalėjo būti žinoma pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės, o apie ją pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo 2007-05-04 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007. 2014-04-25 sprendimu teismas pripažino 2002-09-18 išduotą įgaliojimą negaliojančiu iš esmės dėl to, kad ginčo dėl šio reikalavimo tarp bylos šalių nebuvo ir atsakovas sutiko su šiuo reikalavimu. Teismas pripažino, kad pareiškėjo pateiktas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-142-833/2014 ir jame nurodytos aplinkybės nėra pripažintinos esminėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, tam kad pakartotinai būtų sprendžiamas atnaujinimo klausimas, arba priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti 2002-10-01 įgaliojimą Nr. 132, kaip negaliojantį nuo išdavimo datos (2 t., b. l. 109-111). Nurodė, kad 2002 m. jis neturėjo teisės tretiesiems asmenims išduoti įgaliojimų nekilnojamojo turto pardavimui, kuris jam nepriklausė, todėl pats savaime įgaliojimas turėjo būti niekinis. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjanti pirmosios instancijos teismo teisėja B. T. tik imitavo procesą. Skunde nesutiko su teismo pozicija, jog nėra tikslo naikinti skundžiamą įgaliojimą, nes jis galiojo tik vienerius metus ir su juo nebuvo atlikta jokių veiksmų. Nurodė, kad minėtas įgaliojimas jam turėjo sunkias pasekmes, į kurias pirmosios instancijos teismas nesigilino. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra klasikinis teismo biurokratų solidarumo pavyzdys, kad tik nereiktų peržiūrėti civilinės bylos Nr. 2-1046-392/2007. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas apsunkina siekį pasiekti teisingumą, prieštarauja demokratinės teisenos principams.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką, taikymo. Proceso civilinėje byloje atnaujinimo instituto tikslas – papildomos, su instancine teismų procesinių sprendimų patikra nesusijusios, galimybės peržiūrėti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus sukūrimas. Tokia galimybė savo esme yra konkuruojanti su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 str.), neigiamai įtakojanti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, todėl negali būti vertinama kaip absoliuti. Dėl nurodytos priežasties proceso atnaujinimo instituto teisiniu reglamentavimu turi būti sukuriama pusiausvyra tarp konkuruojančių pamatinių teisinių vertybių. Praktinė šios pusiausvyros įgyvendinimo išraiška – CPK 370 str. 3 d., pagal kurią prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 str. 1 d. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007 buvo nagrinėjamas ieškovo V. S. patikslintas ieškinys atsakovui O. M. ir tretiesiems asmenims Marijampolės pataisos namams, V. J. ir O. K. dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo buvo prašoma pripažinti V. S. 2002-09-20 išduotus įgaliojimus O. M. negaliojančiais nuo jų išdavimo momento (prijungtos civilinės bylos 2-1046-392/2007, b. l. 127). 2007 m. gegužės 4 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį atmetė (prijungtos civilinės bylos 2-1046-392/2007, b. l. 151-152). Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad pirmasis įgaliojimas buvo bendro pobūdžio, nes su juo ieškovas įgaliojo atsakovą atstovauti savo interesus, juridines, turtines ir socialines teises visose institucijose, todėl jo naikinti nėra pagrindo, nes jis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teismas nurodė, jog antrasis įgaliojimas yra išduotas atlikti konkretų veiksmą, t.y. parduoti ieškovui priklausantį butą ir išregistruoti ieškovą iš buto. Kadangi įgaliojime numatyti veiksmai nebuvo atlikti, todėl teismas nematė pagrindo naikinti įgaliojimo, kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Paminėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-142-833/2014 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui V. S. ir trečiajam asmeniui L. S. dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais ir neturtinės žalos atlyginimo. 2014-04-25 sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino neteisėtais ir pažeidžiančiais 1998-07-01 sutartį V. S. veiksmus, išduodant 2002-09-18 įgaliojimą, registro Nr. 135, o 2002-09-18 išduotas įgaliojimas, registro Nr. 135, buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos (prijungtos civilinės bylos 2-1046-392/2007, b. l. 207-208).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p., t.y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-142-833/2014 ir jame nurodytos aplinkybės nėra pripažintinos esminėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007.
Nesutikdamas su minėta 2015 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tik imitavo procesą; nesigilino į tai, kokias pasekmes pareiškėjui turėjo ginčijamas įgaliojimas; pirmosios instancijos teismo sprendimas apsunkina siekį pasiekti teisingumą, prieštarauja demokratinės teisenos principams.
Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu.
Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodo, kokia būtent 2014-04-25 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-142-833/2014 nustatyta aplinkybe jis remiasi, prašydamas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1046-392/2007 nagrinėjimą iš esmės. Manytina, kad prašydamas bylos nagrinėjimo atnaujinimo, pareiškėjas iš esmės remiasi tuo, kad 2014-04-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-833/2014 2002-09-18 išduotas įgaliojimas, registro Nr. 135, buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos. Tokio rezultato pareiškėjas siekė ir prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2014-04-25 sprendime nėra nurodyta ar nustatyta nei viena aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1046-392/2007 iš esmės ir priimant 2007-05-04 sprendimą, ir kuri nebuvo žinoma bei negalėjo būti žinoma pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės, o apie ją pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo 2007-05-04 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007. Pažymėtina, kad 2014-04-25 sprendimu 2002-09-18 išduotas įgaliojimas, registro Nr. 135, buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos vien dėl tos aplinkybės, jog byloje nebuvo ginčo dėl šio ieškinio reikalavimo ir atsakovas V. S. taip pat prašė jį tenkinti. Daugiau jokių aplinkybių apie 2002-09-18 išduotą įgaliojimą, registro Nr. 135, kuriomis galėtų remtis pareiškėjas, prašydamas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-25 sprendime nenurodė.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto skunde nurodytus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nesigilino į tai, kokias pasekmes pareiškėjui sukėlė ginčijamas įgaliojimas. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, teismas nėra įpareigotas vertinti ir gilintis į su proceso atnaujinimo klausimu nesusijusias faktines bylos aplinkybes. Spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, teismas turi patikrinti tik tai, ar yra pagrindas procesui atnaujinti, taip pat patikrinti, ar nėra praleistas terminas tokiam prašymui pateikti.
Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Atskirajame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas tik imitavo procesą, o teismo priimtas sprendimas apsunkina siekį pasiekti teisingumą, prieštarauja demokratinės teisenos principams, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ar aplinkybių šiems savo teiginiams pagrįsti. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas dėl šių skundo argumentų plačiau nepasisako ir juos atmeta kaip nepagrįstus bei neįrodytus.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė pagrįstai ir teisėtai, ginčijamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.