Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 3 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011 m. birželio 15 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams laisvės apribojimo;

2. 2011 m. liepos 11 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2012 m. spalio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3. 2015 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį;

4. 2017 m. balandžio 6 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 8 mėnesiams laisvės apribojimo. 2017 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje. Arešto bausmę atlikęs;

5. 2019 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 45 paroms arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, 2 paros. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 25 dieną. Arešto bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. F., žinodamas, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi atlikti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, ir būdamas supažindintas su Lietuvos Probacijos tarnybos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2019 m. rugpjūčio 20 d. planu Nr. 1DN-1258, neatvyko į Probacijos tarnybą bei Probacijos tarnybos atstovams nenurodė jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nepradėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis D. F. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 94), kad nelankė smurtinį elgesį keičiančių programų ir nevažiavo į probaciją. Iš pradžių nesikreipė į probacijos tarnybą, nes jam būdavo labai bloga, kadangi dažnai vartojo alkoholį. O vėliau pasidarė gėda, kad taip ilgai nelankė, todėl neprisiruošė nueiti. Atsimena, kad pas jį į namus buvo atvažiavę probacijos pareigūnai ir aiškino kad jis privalo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, buvo su viskuo supažindintas pasirašytinai, tačiau dėl minėtų priežasčių taip ir nenuėjo. Sutinka su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamojo įsakymo (b. l. 12-16, 78-82) matyti, kad vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 25 dieną.

Iš 2019 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo patvarkymo (b. l. 107) matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui (toliau – Probacijos tarnyba) pateiktas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamasis įsakymas dėl D. F. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Iš 2019 m. rugsėjo 18 d. Probacijos tarnybos rašto Nr.lS-5103 (b. l. 10-11, 18-20) matyti, kad pranešama, jog D. F. per paskirtą laiką neįvykdė baudžiamojo poveikio priemonės, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. D. F. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei nevykdymo pasekmėmis.

Iš 2019 m. lapkričio 12 d. Probacijos tarnybos rašto Nr. l S-7969 (b. l. 105-106) matyti, kad D. F. į Probacijos tarnybą nebuvo atvykęs ir nepradėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Smurtinį elgesį keičianti programa trunka 3 mėnesius.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. F. žinodamas, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi atlikti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, ir būdamas supažindintas su Probacijos tarnybos sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2019 m. rugpjūčio 20 d. planu Nr. 1DN-1258 neatvyko į Probacijos tarnybą bei Probacijos tarnybos atstovams nenurodė jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nepradėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pats D. F. pripažino, jog apie teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę žinojo, tačiau nelankė smurtinį elgesį keičiančios programos ir nevažiavo į probaciją, iš pradžių jam buvo labai bloga, kadangi dažnai vartojo alkoholį, o vėliau pasidarė gėda, kad taip ilgai nelankė, todėl neprisiruošė nueiti.

BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Pažymėtina, kad nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas.

BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkui suprantamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdis, jos sukeliamas suvaržymas, apribojimas ir pan., kaltininkas suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir tai suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

D. F. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nesilankė elgesį keičiančiose programose ir jų nebaigė. Jo veiksmai pasireiškė nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK 243 straipsnyje, realizavimu tam tikrą laiką ir tokie D. F. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. F. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu (b. l. 98-101).

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis D. F. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, baustas administracine tvarka (b. l. 85-86), nedirba, Priklausomybės ligų centre (b. l. 39), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (b. l. 40) registruotas, gydėsi, tačiau 2019 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr.93TPK-1216/2019 nurodyta, kad D. F. nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 44-45).

Prokuroras, vadovaudamasis BPK 418-419 straipsniais, prašė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, D. F. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį bei paskirti jam 30 parų arešto bausmę. Teismo nuomone, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti D. F., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86, 87), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. F. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. F. paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto bausmę, jos pradžią skaičiuojant nuo faktinio nuteistojo atvykimo atlikti bausmę ar sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinama D. F., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

D. F. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmė vykdymą, panaikinti.

Išaiškinama, jog kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išaiškinama kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.