- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1104-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Vilniaus, Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- G. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų
- Ieškovas
- A. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-655-734 /2009 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių, tretieji asmenys G. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. T. prašė pripažinti jo teisę privatizuoti nuomojamą butą, adresu, duomenys neskelbtini, pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Nurodė, kad 1991 m., įsigaliojus LR Butų privatizavimo įstatymui, jis bei dar septyni asmenys, gyveno bute, esančiame, duomenys neskelbtini, kurio pagrindinė nuomininkė buvo jo senelė Z. M. Ji 1996-06-03 kreipėsi su prašymu į Šnipiškių seniūniją dėl šio buto privatizavimo, tačiau prašymas nebuvo tenkintas, nes 1993 m. Vilniaus miesto valdyba buvo nusprendusi leisti nugriauti šį namą bei namą Nr. 40, jų gyventojams suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Kitas butas ieškovui buvo išnuomotas tik 2004-08-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1288, adresu, duomenys neskelbtini. Visi asmenys iš buto, duomenys neskelbtini, buvo iškeldinti, jiems išnuomoti kiti butai, o namai, esantys, duomenys neskelbtini, nugriauti. Ieškovas teigė, kad jo, kaip ir kitų bute, duomenys neskelbtini, gyvenusių asmenų, teisė privatizuoti šį butą buvo pažeista, nes ne dėl savo kaltės, o dėl atsakovės priimtų potvarkių, sprendimų ir netinkamo jų vykdymo, jis bei kiti tame bute gyvenę asmenys negalėjo pasinaudoti LR Butų privatizavimo įstatymo suteikta teise privatizuoti šį butą. Ieškovas nurodė kreipęsis į Šnipiškių seniūniją ir Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamentą prašydamas leisti privatizuoti butą, esantį, duomenys neskelbtini, tačiau gaudavo atsakymą, jog leisti privatizuoti butą nėra juridinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovas A. T. bute, esančiame, duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1982 m., tačiau galiojant LT Butų privatizavimo įstatymui buvo nepilnametis, todėl neįgijo ir negalėjo įgyti subjektinės teisės privatizuoti butą, duomenys neskelbtini, o neįgyta teisė negalėjo būti ir nebuvo pažeista. Taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog namas, duomenys neskelbtini, buvo įtrauktas į neparduotinų sąrašus; ieškovas nepateikė įrodymų, kad butas, duomenys neskelbtini, nebuvo tinkamas privatizavimo objektas; ieškovas nepateikė įrodymų, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo sudarytas bei nustatyta tvarka patvirtintas susitarimas tarp šeimos narių dėl buto, duomenys neskelbtini, privatizavimo, t.y. susitarimas, kieno vardu bus privatizuojamas šis butas, o tai buvo būtina privatizavimo sąlyga. Ieškovas nepagrįstai prašo pripažinti jam teisę privatizuoti butą duomenys neskelbtini, nes šis butas išnuomotas 2004-08-17 nuomos sutartimi negaliojant LR Butų privatizavimo įstatymui, kuris galiojo iki 1998-07-01. Kadangi ieškovo subjektinė teisė privatizuoti butą, duomenys neskelbtini, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo atsiradusi, tai ji negali būti ginama taikant LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. bei negali būti šios teisės normos pagrindu pripažinta ieškovo teisė privatizuoti šį butą.
Tretysis asmuo G. T. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su ieškovu A. T. duomenys neskelbtini sudariusi santuoką apsigyveno bute, duomenys neskelbtini. Butas buvo neprivatizuotas, jame gyveno vyro tėvai ir kiti giminaičiai. Iš jų pasakojimų ir turimų dokumentų sužinojo, kad buto duomenys neskelbtini atsakovė neleido privatizuoti pagrindinei nuomininkei Zinaidai Mackonienei dėl to, kad 1993 m. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu buvo nuspręsta gyvenamuosius namus duomenys neskelbtini Vilniuje, nugriauti. Namas nugriautas 2004 m. Z. M. , buto Lvovo duomenys neskelbtini, pagrindinė nuomininkė, išreiškė savo valią privatizuoti nuomojamą butą laiku, atliko visus reikiamus veiksmus, kad pasinaudotų suteikta teise, tačiau jos, kaip ir kitų šeimos narių teisės, buvo pažeistos. Butas liko neprivatizuotas dėl atsakovės kaltės. Ji nuo 1993 m. iki 1998 m. nuomininkams neleido privatizuoti nuomojamų gyvenamųjų patalpų. Iki 2004 m. Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo įvykdyti savo sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovas, gimęs duomenys neskelbtini, buvo nepilnametis, todėl nebuvo tinkamas subjektas Butų privatizavimo įstatymo prasme, nes neturėjo visiško civilinio teisinio veiksnumo, negalėjo įgyti subjektinės teisės privatizuoti butą, esantį duomenys neskelbtini. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų ieškovo senelės rašytų 1996-06-03 pareiškimų Šnipiškių seniūnijai dėl buto privatizavimo, negalima daryti išvados, kad buvo susitarimas, kieno vardu bus privatizuotas butas. Priešingai, prašyme paduoti pareiškimą ir įforminti privatizavimo dokumentus, pareiškėja nurodė priežastį, kodėl nustatytu laiku negalėjo paduoti pareiškimo, t.y. nesusitarė su šeimos nariais dėl lėšų stokos. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad šeimos nariai nesusitarė, kieno vardu bus privatizuotas butas ir dėl šios priežasties laiku neįgyvendino savo teisių pagal Butų privatizavimo įstatymą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašė pripažinti jam teisę privatizuoti butą, duomenys neskelbtini, nes šis butas ieškovo žmonai nuomos pagrindu suteiktas 2004 m. rugpjūčio mėnesį, t.y. negaliojant butų privatizavimo įstatymui. Ieškinys netenkintas ir dėl to, kad ieškovo situacija neatitinka nei vienos iš LR Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 str. sąlygų, kai po 1998 m. liepos 1 d. buvo leidžiamas savivaldybės patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis. Ieškinio senaties termino taikymo aplinkybių teismas nenagrinėjo, nes ieškovas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo nepilnametis, taigi pagal šį įstatymą jokių subjektinių teisių neturėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. T. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovui teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį, duomenys neskelbtini, pagal LR butų privatizavimo įstatymą. Nurodė, kad pagal Butų privatizavimo įstatymą, prašymai privatizuoti butus buvo priimami iki 1997 m. gruodžio 31 d. Z. M. prašymą pateikė 1993-06-12, kai šeimos nariai apsisprendė ir pasirašė notariškai patvirtintą susitarimą. Ji kreipėsi tinkamai ir įstatymo nustatytu laiku, jos prašymas buvo priimtas ir užregistruotas, o tai įrodo, kad šeimos narių susitarimas buvo pateiktas kartu, todėl negali būti daroma išvada, kad šeimos nariai laiku neįgyvendino savo teisių pagal Butų privatizavimo įstatymą. Jei gyvenamasis namas, esantis, duomenys neskelbtini, 1993-03-25 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 480V nebūtų buvęs įtrauktas į griaunamųjų sąrašą, visi šio namo 8 buto gyventojai gyventų privatizuotame bute. Kadangi minėtas Vilniaus miesto valdybos potvarkis buvo teisėtas, jo skųsti nebuvo pagrindo. Ieškovo šeimai buvo išaiškinta, kad bus suteiktos gyvenamosios patalpos, kurias ji galės privatizuoti, todėl ieškovo šeima laukė. Šiuo metu ginčui turėtų būti taikomas LR valstybės paramos būstui įsigyti išnuomoti bei daugiabučių namams modernizuoti įstatymo 12 str., leidžiantis ieškovui privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovas nesutiko su pirmos instancijos teismo nuostata, kad jo, kaip nepilnamečio vaiko, teisės nebuvo pažeistos. Jos buvo pažeistos tiek jam esant nepilnamečiui, tiek 2004 m., kai atsakovė neleido privatizuoti buto, esančio, duomenys neskelbtini. Ji turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo leisti ieškovui privatizuoti nuomojamą butą, esantį, duomenys neskelbtini.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas A. T. nepateikė jokių įrodymų, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, buvo sudarytas bei nustatyta tvarka patvirtintas susitarimas tarp šeimos narių dėl buto, duomenys neskelbtini, privatizavimo, t.y. susitarimas, kieno vardu bus privatizuojamas šis butas. Nėra duomenų, kad namas, duomenys neskelbtini, buvo įtrauktas į neparduotinų sąrašus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad butas, duomenys neskelbtini, nebuvo tinkamas privatizavimo objektas. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo situacija neatitinka nei vienos iš LR Butų privatizavimo įstatymo 13 str. numatytų sąlygų, todėl ieškovo ieškinys atmestinas. Pažymėjo, kad butas, esantis, duomenys neskelbtini, ieškovo žmonai buvo išnuomotas negaliojant LR Butų privatizavimo įstatymui, todėl ieškovas neturėjo teisės jo privatizuoti, nes šiuo įstatymu nustatytas butų privatizavimo terminas yra imperatyvaus pobūdžio, jis negali būti pakeistas, pratęstas ar prailgintas šalių susitarimu ar teismo, nes yra absoliučiai naikinamasis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo G. T. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad netenkinus Z. M. 1996-06-03 prašymo, visų šeimos narių – buto, esančio duomenys neskelbtini, nuomininkų teisės buvo pažeistos, gyvenimo sąlygos pablogintos. Nuomininkai ne dėl savo kaltės negalėjo pasinaudoti teise išsipirkti nuomojamą būstą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą ir nuosavybės teise turėti butą ar jo dalį. Ieškovo nepilnametystė iki 1998 m. ir pilnametystė 2004 m. negali būti kliūtimi atstatyti pažeistas jo teises. Teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į paaiškinimus, kad 2004 metais, griaunant gyvenamąjį namą, esantį, duomenys neskelbtini, Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo iniciatyva ieškovui ir trečiajam asmeniui G. T. suteikė vieno kambario butą, esantį, duomenys neskelbtini, o ne bendrą butą su ieškovo tėvais. Ji su ieškovu ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti išsipirkti nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis, tačiau atsakovė neleido.
Ieškovo A. T. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Ieškovas A. T. , g. duomenys neskelbtini, bute, duomenys neskelbtini, kartu su savo tėvais ir kitais šeimos nariais gyveno nuo gimimo iki 2004 m., kai namas buvo nugriautas (l. 11, 65, 69). Ieškovo sutuoktinė G. T. šiame bute apsigyveno po santuokos sudarymo 2001 m. Vilniaus m. valdybos 1993-03-25 potvarkiu Nr. 480V buvo nuspręsta nugriauti gyvenamuosius namus Vilniuje duomenys neskelbtini (l. 42), Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-06 įsakymu Nr. 30-1288 ieškovo sutuoktinei G. T. (jos dviejų asmenų šeimai - ji ir vyras) buvo išnuomotas vieno kambario 30,11 kv.m. butas duomenys neskelbtini.
Ieškovo senelė Z. M. , buvusi buto, duomenys neskelbtini, pagrindinė nuomininkė, pareiškimą dėl buto privatizavimo Vilniaus miesto Šnipiškių seniūnijai pateikė 1996-06-03. Jos pareiškime nurodytas šeimos narių susitarimas pirkti trijų kambarių butą nėra išlikęs (l. 46, 47).
Šalies argumentai
Apeliantas A. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neturėjo teisės LT Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka pirkti butą, teigia, kad gyveno name iki šis buvo nugriautas, o tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 str. numatė atvejus, kai ir pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui buvo leidžiamas savivaldybės gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti išnuomoti bei daugiabučių namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. numato teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas nuomininkams, kurie buvo iškeldinti iš avarinių, griaunamų namų ir pan. Apeliantas nepagrįstai teigia turįs subjektinę teisę aukščiau nurodytų teisės aktų tvarka privatizuoti butą, nes savarankiškos teisės jis neįgijo, negalėjo įgyti ir realizuoti galiojant Butų privatizavimo įstatymui, iki 1998-07-01. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas šio teisės akto galiojimo metu nebuvo pilnametis, neturėjo visiško civilinio teisinio veiksnumo (CK 11 str.). Jo interesus atstovavo tėvai, kurie turėjo teisę dalyvauti sudarant nuomininko ir šeimos narių susitarimą dėl buto pirkimo, numatyti, kieno vardu bus sudaroma sutartis ir kas taps bendrasavininkiais (Butų privatizavimo įstatymo 4, 5 str.). toks susitarimas, kaip jau minėta aukščiau, nėra išlikęs. Ieškovas teisme patvirtino, kad tėvai yra privatizavę butą, kuris jiems suteiktas po to, kai šeima buvo iškeldinta iš griaunamo namo.
Tiek Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 str., tiek šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti išnuomoti bei daugiabučių namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. numatyta nuomininkų teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas kai jie buvo iškeldinti iš griaunamų namų ir dėl to jų negalėjo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra išvestinė iš teisės, atsiradusios galiojant Butų privatizavimo įstatymui, t.y. šia teisę turi asmenys, ją įgiję galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Ieškovas šios teisės negalėjo įgyti dėl savo amžiaus ir negali reikalauti, kad butas, kuris buvo 2004 m. suteiktas jo šeimai, būtų privatizuotas lengvatine tvarka.
Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino reikšmingas aplinkybes byloje, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistinos apeliacinės instancijos teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaido (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo A. T. į valstybės biudžetą 11,30 Lt apeliacinės instancijos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.