- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-237/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- P. M., J. M., I. M.
- Ieškovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų P. M. , J. M. ir I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-45-258/2009 pagal ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams P. M. , J. M. , I. M. , trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:
1) Pripažinti negaliojančia 2007 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 5083, kuria dovanotojai P. M. ir J. M. dovanojo savo dukrai I. M. 0,2800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2) Pripažinti negaliojančia 2007 m. lapkričio 23 d. dovanotojo P. M. ir apdovanotosios I. M. sudarytą ¼ d. nuo 5,3500 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį;
3) Panaikinti paminėtų nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją I. M. vardu grąžinant nuosavybę P. M. ;
4) Priteisti iš atsakovų 3681,94 Lt žyminio mokesčio lygiomis dalimis.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) viršininkas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino pagal 2007 m. spalio 19 d. patikrinimo aktą Nr. 83-245 P. M. (toliau - skolininkas) apskaičiuotą 115275 Lt dydžio mokestinę nepriemoką: 75620 Lt akcizo mokestį, 16969 Lt šio mokesčio delspinigių, bei paskyrė 22686 Lt dydžio akcizo mokesčio baudą. Patikrinimo aktas 2007 m. spalio 19 d. skolininkui buvo įteiktas pasirašytinai. Skolininkas 2007 m. gruodžio 12 d. pateikė skundą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (toliau – VMI) 2008 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 68-14 patvirtino 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 83-245 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Pagal mokesčių mokėtojo 2008 m. rugpjūčio 11 d. dienos balansą P. M. skolingas valstybei 122543,94 Lt. Po mokestinio patikrinimo skolininkas dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai I. M. jam priklausiusį turtą: ¼ dalį nuo 5,3500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Skolininkas ir jo sutuoktinė J. M. 2007 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai I. M. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą: 0,2800 ha žemės sklypą, su gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu, viraline, tvartu ir kitais statiniais – kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad šios dovanojimo sutartys pažeidžia ieškovo teises, nes perleidus skolininkui priklausiusį turtą yra neįmanomas mokestinės nepriemokos išieškojimas. Atsakovai, sudarydami aukščiau nurodytas dovanojimo sutartis, elgėsi nesąžiningai, todėl ginant VMI, kaip kreditoriaus, interesus turi būti taikomas Actio Pauliana institutas. Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkui patikrinimo aktu apskaičiuotą mokestinę nepriemoką. Skolininkas, sudarydamas dovanojimo sutartis su dukterimi I. M. , siekė išvengti mokestinės prievolės įvykdymo, kadangi jis minėtas dovanojimo sutartis sudarė po mokestinio patikrinimo atlikimo.
Atsakovai P. M. , I. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad taikant Actio Paulina institutą būtina nustatyti momentą nuo kada atsirado P. M. prievolė sumokėti apskaičiuotą mokestinę nepriemoką. Mokestinio patikrinimo atlikimas dar nesukuria atsakovui jokių prievolių, todėl ir ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas neturėjo galiojančios prievolės mokėti VMI ieškinyje nurodomą mokestinę nepriemoką. Mokestinio patikrinimo atlikimas ir 2007 m. spalio 19 d. patikrinimo akto Nr. 83-245 surašymas negali būti laikomi juridiniu faktu, sukuriančiu atsakovui prievolę mokėti ieškovo apskaičiuotą mokestinę nepriemoką. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. mokestinio patikrinimo rezultatai tvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Mokesčių administratoriaus pasirašytas ir mokesčių mokėtojui įteiktas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo mokesčių mokėtojui yra privalomas vykdyti, sukelia teisines pasekmes ir yra juridinis faktas, su kuriuo turi būti siejamas atsakovo prievolės atsiradimo momentas. Atsakovas nurodė, kad ieškovo ginčijamomis sutartimis buvo siekiama užtikrinti materialinę atsakovo dukters I. M. gerovę. Dovanojimo sutartys buvo suplanuotos gerokai anksčiau nei jų notarinių patvirtinimų dieną.
Atsakovė J. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji nėra mokestinio teisinio santykio, susiklosčiusio tarp P. M. ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, šalis. Ieškovės reikalavimai ieškinyje grindžiami grynai asmeniniais P. M. mokestiniais skoliniais įsipareigojimais valstybei. Ieškinyje nenurodomos jokios ieškovo pretenzijos atsakovei J. M. . Atsižvelgiant į tai, J. M. pagal pareikštą ieškinį neturi jokios pareigos atsakyti, o ieškovas neturi jokios reikalavimo teisės į J. M. turtą. To sekoje, actio Pauliana instituto taikymas J. M. sudarytam sandoriui neturi jokio teisinio pagrindo, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad įvertinęs bylos aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovas nuo 2006 m. vasario 7 d. neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui P. M. , o pastarasis nurodytos prievolės kreditoriui (ieškovui) nei 2007 m. lapkričio 14 d., nei 2007 m. lapkričio 23 d. t.y. ginčijamų nekilnojamojo turto sandorių sudarymo dieną, nebuvo įvykdęs. Trečia aplinkybė, kurios pagrindu turi būti taikomas kreditoriaus interesų gynimas – būtina nustatyti, jog ginčijamasi sandoriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Skolininkas pripažįsta faktą, jog iki šiol valstybei nei 75620Lt. akcizo, nei 16696Lt. akcizų delspinigių suma nėra sumokėta. Teismas nurodė, kad ginčijamiems sandoriams pripažinti negaliojančiais būtina nustatyti skolininko nesąžiningumą. Nagrinėjamu atveju atsakovas P. M. sudaręs ginčijamas nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis liko be turto į kurį gali būti nukreiptas 75620Lt. akcizo mokesčio ir 16696Lt. akcizo mokesčio delspinigių išieškojimas. Teismui pateikta 2007 m. lapkričio 14 d. sutuoktinių P. M. ir J. M. vedybų sutartis tvirtina faktą, jog sutuoktiniai susitarė, kad nekilnojamas turtas įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, registruotas vieno sutuoktinio vardu - tampa šio sutuoktinio asmenine nuosavybe. Kreditoriniai įsiskolinimai įgyti po šios sutarties pasirašymo, tampa kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Sutuoktiniai asmeniškai atsako už savo prievoles, asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms sutuoktinių prievolėms nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškinys yra pagristas abiejų dovanojimo sutarčių pagrindu ir tenkintinas. Nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pats nekilnojamojo daikto teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai. Atsižvelgiant į sutuoktinių sudarytą vedybų sutartį, pripažinus ginčijamas dovanojimo sutartis negaliojančiomis, jų pagrindu perleistas nekilnojamas turtas grąžintinas P. M. nuosavybėn.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovai grindžia šiais motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog prievolė atsakovui įvykdyti ieškovo reikalavimą atsirado nuo atitinkamo sprendimo priėmimo. Tik pasirašius sprendimą nurodytą MAĮ 132 straipsnyje ir jį įteikus atsakovui, sprendimas galėtų būti traktuojamas kaip juridinis faktas, kuris pagal CK 6.2 straipsnį įvardijamas kaip vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų.
2. Teismas pažeidė CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą, kuris įtvirtina šalių teisę laisvai sudaryti sutartis. Jis ignoravo atsakovo nurodytą aplinkybę, jog atsakovų dvišaliai sandoriai sudaryti gera valia, siekiant suteikti materialinę naudą ir gerovę dukrai.
3. Teisinis prievolinis santykis susiklostė tik tarp atsakovo P. M. ir ieškovo. 2007 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo su pastatais dovanojamas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė P. M. ir J. M. . Tačiau ieškovo mokestinis reikalavimas reiškiamas tik asmeniniais skoliniais P. M. įsipareigojimais valstybei. Ieškovas jokių mokestinių reikalavimų atsakovei J. M. neturi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino visą dovanojimo sutartį, o ne jos dalį.
4. Teismas neteisingai pritaikė restituciją, nes panaikinęs dovanojimo sutartis visą turtą grąžino atsakovui P. M. , nors pagal dovanojimo sutartis dalis turto priklausė atsakovei J. M. .
5. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra nesuprantama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovo reikalavimo teisė atsirado Akcizų įstatymo pagrindu 2006 m. vasario 7 d., t.y. dar prieš sudarant dovanojimo sutartis.
Šalies argumentai
2. Apeliantai nepagrįstai nurodė, kad teismas pažeidė sutarties šalių laisvės principą. Šis principas nėra absoliutus, todėl CK 6.66 straipsnis įtvirtina galimybę ginčyti nesąžiningo skolininko sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo.
3. 2007 m. lapkričio 14 d. sutartimi perleistas turtas yra bendra jungtinė skolininko ir J. M. nuosavybė, todėl visos teisės ir pareigos, kylančios iš jungtinės nuosavybės teise valdomo turto sandorių yra bendros.
4. Sutuoktinių dalys turte galės būti nustatytos tik pripažinus visą sutartį negaliojančia ir pritaikius restituciją, t.y. grąžinus skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino dovanojimo sutartį visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas.
Ieškovas teismui pateikė Actio Pauliana ieškinį, kuriuo prašo panaikinti atsakovų sudarytas nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs CK 6.66 straipsnio tikslus bei šio instituto taikymo sąlygas. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu jie pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Skirtingai negu kad kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis yra kompensacinė, t. y. padėti kreditoriui apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas jo mokumas siekiant, jog kreditorius prarastų galimybę atgauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu tėra tik teisinė priemonė atkurti pažeistą skolininko mokumą ir sugrąžinti į ankstesnę padėtį tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007 ir kt.).
Skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; antra, ginčo sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; trečia, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio; ketvirta, atlygintinio sandorio šalys jo sudarymo metu elgėsi nesąžiningai; penkta, ieškinys dėl sandorio negaliojimo pareikštas per 1 metų ieškinio senaties terminą.
Apeliantai ginčija tik vieną actio Pauliana taikymo sąlygos buvimą, t.y. jie teigia, jog sudarant ginčijamus sandorius atsakovui P. M. nebuvo atsiradusi prievolė sumokėti mokesčius ieškovui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-158-493/2006 atsakovas P. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodyta, kad P. M. 2006 m. vasario 4 d. iš Tauragės rajono gabeno banderolėmis nepažymėtas cigaretes, kurių vertė 209187 Lt ir buvo sulaikytas. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomos tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto nuostatas, kurios numato, kad Lietuvos respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius nepaženklintus Vyriausybės nustatyta tvarka specialaus pavyzdžio ženklais – banderolėmis. Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme numatyta, kad už Lietuvos Respublikoje laikomas banderolėmis nepaženklintas prekes atsiranda prievolė mokėti akcizus, ne vėliau, kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo pabaigos, t. y. atsakovas P. M. turėjo ne vėliau kaip iki 2006 m. vasario 7 d. sumokėti 75620 Lt akcizo mokestį. Ginčijamos dovanojimo sutartys buvo sudarytos 2007 m. lapkričio 14 d. ir 2007 m. lapkričio 23 d., t. y. po prievolės sumokėti atsiradimo, todėl apeliantų argumentas, jog sudarant ginčijamus sandorius atsakovui P. M. nebuvo atsiradusi prievolė sumokėti mokesčius ieškovui, atmetamas kaip nepagrįstas.
Nepagrįstas apeliantų argumentas, jog teismas panaikindamas ginčytinus sandorius pažeidė sutarčių laisvės principą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana, yra specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Todėl šio instituto taikymas negali būti vertinamas kaip sutarčių laisvės principo pažeidimas.
Apeliantai teigia, kad teisinis prievolinis santykis susiklostė tik tarp atsakovo P. M. ir ieškovo. 2007 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo su pastatais dovanojamas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė P. M. ir J. M. . Tačiau ieškovo mokestinis reikalavimas reiškiamas tik asmeniniais skoliniais P. M. įsipareigojimais valstybei. Ieškovas jokių mokestinių reikalavimų atsakovei J. M. neturi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino visą dovanojimo sutartį, o ne jos dalį.
Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis apeliantų apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. P. M. ir J. M. turto dalys 0,28 ha žemės sklype ir ant jo esančiuose pastatuose, nėra nustatytos, t.y. nėra apibrėžta dalis, kurioje sandoris galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino visą 2007 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo su pastatais dovanojamo sutartį.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas.
Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu būdu sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio teisės instituto tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (atstatyti finansines galimybes). Pripažinus sandorį negaliojančiu turi būti taikoma restitucija, tai yra viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 6.145 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, panaikindamas dovanojimo sutartis ir taikydamas restituciją, privalėjo grąžinti turto savininkus į pradinę turtinę padėtį buvusią iki ginčijamų sandorių sudarymo, t.y. turėjo grąžinti jiems turtą turėtą iki dovanojimo sutarčių sudarymo. Tačiau nors 2007 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartimi dovanotojai P. M. ir J. M. dovanojo savo dukrai I. M. 0,2800 ha ploto žemės sklypą su pastatais, teismas panaikinęs šią dovanojimo sutartį visą sklypą ir pastatus grąžino ne abiem dovanotojams, o tik P. M. . Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir pripažinus negaliojančia 2007 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį 0,2800 ha ploto žemės sklypas su gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu, viraline, tvartu, ir kitais statiniais – kiemo statiniais grąžintinas P. M. ir J. M. .
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantų argumentu, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo rezoliucinė dalis nėra aiški. Įvertinusi sprendimo motyvus ir sprendimo rezoliucinę dalį, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė rašymo klaidą ir sprendimo rezoliucinės dalies pirmosios pastraipos gale neįrašė „grąžinti nuosavybėn“, o antrosios pastraipos gale neparašė žodžio „nuosavybėn“, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šią klaidą.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, o apeliantų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:
Pripažinti negaliojančia 2007-11-14 žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 5083, Patvirtintą Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro M. U. , kuria dovanotojai P. M. ir J. M. dovanojo savo dukrai I. M. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. 4296-8000-6041, kitais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir šį turtą grąžinti P. M. ir J. M. nuosavybėn.
Pripažinti negaliojančia 2007 m. lapkričio 23 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį notarinio registro (duomenys neskelbtini) jo I. M. ¼ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ir šį turtą grąžinti P. M. nuosavybėn.
Iš P. M. išieškoti į valstybės biudžetą 2067 Lt žyminio mokesčio ir 76 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, iš viso 2143 Lt.