- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-13
- Bylos Nr.
- N-444-199-08
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas, Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarties E. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas E. D. 2005 m. rugsėjo 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 20.35 val., Priestočio g. 6, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Audi A-6, (duomenys neskelbtini), ir atsisakė leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs, be to, neturėjo teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 61.1, 61.3 ir 70 punktų reikalavimus.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2005 m. lapkričio 9 d. nutarimu E. D. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 straipsnio 6 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 3 dalyje padarymą, skyrė 2500 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 30 mėnesių.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu nutarimu, E. D. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Dėl pažeidimo paaiškino, jog 2005 m. rugsėjo 6 d., apie 20 val., buvo Mažvydo alėjoje esančioje kavinėje. Automobilyje Audi A-6, kurį priparkavo draugas S. K., garsiai grojo muzika, todėl priėję policijos pareigūnai pareikalavo išjungti muziką. Nurodė, jog automobilį prie Mažvydo alėjos namo Nr. 9a perstatė ne jis, o S. K., o įspėjusių policijos pareigūnų jis paklausė „Ar patenkinti?“. Mano, jog pareigūnams šis klausimas pasirodė arogantiškas, todėl jį nuvežė į 2-jį policijos komisariatą, jokių dokumentų iš jo nereikalavo, o tikrintis dėl neblaivumo atsisakė, nes transporto priemonės nevairavo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 18 d. nutarimu nutarė skundą patenkinti, Institucijos nutarimą panaikino ir administracinę bylą ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu nutraukė. Teismas konstatavo, kad E. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka protokolo turiniui keliamų reikalavimų, numatytų ATPK 260 straipsnyje. Asmeniui netinkamai suformuluotas kaltinimas, t. y. aprašyta transporto priemonės vairuotojo pareiga leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau asmuo nekaltinamas šios veikos padarymu, o patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį - už apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą. Jo veika kvalifikuota ir pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį - už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti, tačiau byloje esantys duomenys įrodo, jog asmuo turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Taip pat bylos medžiaga rodo, kad pažeidimo padarymo vieta - Mažvydo alėjos namo Nr. 9a kiemas, tuo tarpu protokole nurodyta kita pažeidimo padarymo vieta - Priestočio g. 6. Byloje priimtas nutarimas taip pat neatitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimų, nes jame neišdėstyti motyvai dėl kitos, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidimo padarymo vietos nustatymo bei pažeidimo kvalifikacijos pakeitimo. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo sankcija yra švelnesnė nei ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo, tačiau nepaisant draudimo reformatio in peius principo, E. D. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį. Be to, byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad E. D. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam paskirta administracinė nuobauda. Liudytojai S. K. ir N. R. teisme patvirtino E. D. teiktą pažeidimo versiją, o liudytojai Remigijus Šimkus ir Vitalijus Beliavskis (Vitalij Beliavskij) parodė, kad transporto priemonę jų nurodymu į kitą vietą nuvairavo E. D., priėjus pamatė, jog jis neblaivus. Pareigūnų parodymai vertintini kritiškai nustatytų esminių skirtumų, t. y. R. Šimkus parodė, jog transporto priemonėje buvo du asmenys, vairavusį asmenį matė 6 metrų atstumu, kuris, pastatęs transporto priemonę galu į Mažvydo alėjos pusę, priėjo prie jų, tuo tarpu V. Beliavskis parodė, jog neprisimena, kiek asmenų buvo transporto priemonėje, o nuo perstatomos mašinos policijos pareigūnai buvo 20-30 metrų atstumu. Teismo nuomone, dėl procesinių pažeidimų ir ginčytinų faktinių bylos aplinkybių byloje priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, byla turėtų būti grąžinta institucijai naujam nagrinėjimui, tačiau nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje baigėsi 2006 m. kovo 6 d., todėl byla nutrauktina.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutarimu, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė, jog pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Būtent vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pareigūnas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad protokole suklysta nurodant ATPK 126 straipsnio 4 dalį, todėl perkvalifikavo veiką į ATPK 126 straipsnio 3 dalį, išaiškino neteisėtos veikos fakto buvimą ir padarė išvadą, kad byloje surinktų duomenų pakanka neabejotinai teigti, kad E. D. pažeidė KET 61.1, 61.3 ir 70 punktų nuostatas. Pažymėjo, jog teismas neteisingai nurodė, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje baigėsi 2006 m. kovo 6 d.
Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, t. y. teismo nutarimą panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti teisme. Toks sprendimas priimtas nustačius, jog teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, bylą nutraukta nesant tam įstatyminio pagrindo. Teismas pažymėjo, jog byloje padaryti procesiniai pažeidimai paprastai nesudaro savarankiško pagrindo nutraukti bylą, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, susiję su pareiškėjo veiksmų teisiniu kvalifikavimu, buvo pašalinti, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, Institucijoje priimant nutarimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors E. D. nutarimu yra paskirta nuobauda pagal kitus ATPK straipsnius nei nurodyta protokole, tačiau teisės pažeidimų esmė, už kuriuos pareiškėjui pritaikyta administracinė atsakomybė, administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta tinkamai ir papildomo tyrimo nereikalauja. Nutartyje akcentuota, jog teisinės kvalifikacijos pakeitimas, remiantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi savaime nereiškia, kad yra pabloginama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis. Šiuo atveju nuorodos į ATPK straipsnį pakeitimas nėra susijęs su paties pažeidėjo paduoto skundo išnagrinėjimu, todėl nesudaro reformatio in peus principo pažeidimo. Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu, nes iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareigūnai R. Šimkus ir V. Beliavskis davė kategoriškus parodymus dėl automobilį vairavusio asmens tapatybės, kas reiškia, kad dėl esminių šios bylos aplinkybių jų parodymai sutampa, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi priešingais pareiškėjo ir liudytojų S. K. bei N. R. parodymais, tačiau esamų prieštaravimų nepašalino, liudytojų parodymų nevertino jų patikimumo aspektu.
IV.
Iš naujo išnagrinėjęs bylą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 15 d. nutartimi E. D. skundo netenkino. Teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodyta administracinio teisės pažeidimo vieta, netinkamai kvalifikuotos veikos pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį, tačiau pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi ir protokole atskleista padarytų pažeidimų esme, E. D. veiką pagrįstai perkvalifikavo iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies į 3 dalį, iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Teismas padarė išvadą, jog asmens kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, siuntimu blaivumui ar apsvaigimui nustatyti, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, liudytojų R. Šimkaus ir V. Beliavskio parodymais, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Pažymėjo, jog nėra pagrindo netikėti pareigūnų tarnybiniuose parnešimuose fiksuotais duomenimis bei duotais parodymais teisme, tuo tarpu E. D. įvykio versiją palaikiusių liudytojų S. K. ir N. R. parodymais nesivadovaujama, nes pirmasis yra pareiškėjo pusbrolis, o N. R. – pažįstama, todėl tikėtina, jog jie siekia padėti E. D. išvengti administracinės atsakomybės.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su teismo 2007 m. balandžio 15 d. nutartimi, E. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas rėmėsi tik pareigūnų parodymais, taip išreikšdamas savo šališkumą Institucijai, nors to paties teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutarime teismas nurodė nustatytus tarp pareigūnų parodymų prieštaravimus. Be to, teismas nutartyje nurodo, jog vadovavosi tarnybiniais pranešimais, tačiau užbaigdamas nutarties motyvaciją rašo, jog vadovavosi liudytojų parodymais, duotais 2006 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje. Teigia, jog jam nebeaišku, kuom vadovavosi teismas priimdamas skundžiamą nutartį. Taip pat pažymi, jog Institucijos nutarimas priimtas jam nedalyvaujant, o esant Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutarime nustatytiems pažeidimams, t. y. neteisingai nurodytai pažeidimo vietai, pareigūnų parodymų prieštaringumui, neteisingai kvalifikuotai veikai, 2007 m. balandžio 15 d. nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės vien tik pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme priimtu Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutarimu, tiksliau jame nustatytais pažeidimais. Antruoju aspektu pasakytina, jog 2006 m. gruodžio 18 d. nutarimu fiksuoti pažeidimai apeliacine tvarka jau buvo įvertinti, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi tokių pažeidimų nepripažino ir minėtą 2006 m. gruodžio 18 d. nutarimą panaikino, todėl tokiu nutarimu grindžiami apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos pakartotinai nebenagrinėjami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl apeliaciniame skunde keliamo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, kuriame numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, siuntimu blaivumui ar apsvaigimui nustatyti, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, pareigūnų parodymais, duotais 2006 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, paties E. D. paaiškinimais, jog buvo išgėręs ir tikrintis girtumą atsisakė), kurią išanalizavęs kitų, apelianto versiją palaikančių, įrodymų kontekste vienareikšmiškai patvirtinta, kad apeliantas 2005 m. rugsėjo 6 d., apie 20.35 val., Mažvydo alėjoje, Klaipėdoje, vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę įtariamai neblaivus, tikrintis girtumą atsisakė, su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo.
Apeliantas teigia, jog jam neaišku, kuom vadovavosi teismas priimdamas skundžiamą nutartį, t. y. tarnybiniais pranešimais ar pareigūnų parodymais. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas rėmėsi tiek tarnybiniais pranešimais, tiek jau kartą duotais parodymais (b. l. 74-76), ir tai, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta, nes: pirma, R. Šimkus ir V. Beliavskis pirmą kartą apklausti buvo dalyvaujant teismo posėdyje apeliantui, kuriam buvo suteikta teisė užduoti liudytojams klausimus, ką jis ir darė; antra, pakartotinė apklausa šiuo atveju ir nebūtų tikslinga, nes esminės pažeidimų aplinkybės atskleistos tarnybiniuose pranešimuose, išsiaiškintos 2006 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje (aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta dėl automobilį vairavusio asmens tapatybės), o nuo pažeidimo padarymo dienos iki bylos nagrinėjimo iš naujo teismo posėdžiuose (2007 m. gegužės 28 d., birželio 7 d.) buvo praėję beveik 2 metai, kas, turint omeny policijos patrulių kasdienę tarnybinę veiklą, objektyviai trukdo nurodyti naujas ar tikslesnes pažeidimų padarymo aplinkybes, ką patvirtina jau 2006 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje išsakyti pareigūnų teiginiai, jog įvykį sunkiai atsimena, ir teismui įteiktas V. Beliavskio prašymas nagrinėti bylą remiantis tarnybiniu pranešimu ir anksčiau duotais parodymais (b. l. 112); trečia, apeliantas teismo posėdyje prašymo atidėti byla nesant kviestų liudytojų nereiškė; ketvirta, apelianto naudai liudiję asmenys - S. K., N. R. - pakartotinai apklausti. Iš pasakyto seka, jog pakartotinai neapklausiant pareigūnus apelianto teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo ir teikti jį teisinančius įrodymus, suvaržyta nebuvo.
E. D. keldamas abejones dėl pareigūnų nurodytų pažeidimų aplinkybių, konkrečių aplinkybių, dėl kurių pastarieji būtų suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti, nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl jų parodymai pagrįstai laikyti patikimais, ir kartu su kita bylos medžiaga, pagrindžiančiais nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota skundžiamame Institucijos nutarime. Tuo tarpu liudytojų S. K., N. R. parodymais pagrįstai nesivadovauta, nes jie prieštarauja byloje esančiai medžiagai, be to, pastarieji yra su apeliantu susiję draugystės ryšiais, todėl suinteresuoti padėti išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliaciniame skunde E. D. nurodo, jog nutarimas priimtas jam nedalyvaujant. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ATPK 272 straipsnis numato, jog administracinio teisės pažeidimo byla nesant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas nuo visų parašų administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, atsisakė, byloje esančios šaukimų šaknelės patvirtina, jog apie bylos nagrinėjimą Institucijoje asmuo buvo informuojamas, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą Institucijai neteikė. Atsižvelgiant į tai, nutarimas pagrįstai priimtas apeliantui nedalyvaujant, ir tai nulėmė ne Institucija, o paties E. D. pasirinktas elgesio modelis. Taip pat pasakytina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas administraciniame teisme yra proceso, pradėto Institucijoje, tąsa, todėl savo ATPK 272 straipsnyje įtvirtintas teises administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali realizuoti teisme, ką apeliantas šiuo atveju sėkmingai ir darė.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo išvadomis, jog E. D. kaltė, padarius ATPK 123 straipsnio 6 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta, padarytos veikos kvalifikuotos ir nuobauda individualizuota (pagal pažeidimų padarymo metu buvusį teisinį reglamentavimą) tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, nes yra teisėta bei pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. D. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.